Straipsniai

2020 m. kovas mėn. 07 d., Šeštadienis

Rinkimų šachmatuose – pėstininkų dėlionė

Screenshot_5.jpgIki naujų Seimo rinkimų likus septyniems mėnesiams, politinės jėgos jau telkia artileriją svarbiausiam, kas ketvertą metų pasikartojančiam politiniam mūšiui.

Panevėžyje jis, regis, turėtų būti ir aršus, ir įdomus. Po pernykščių savivaldos rinkimų Aukštaitijos sostinėje į antraeiles pozicijas nušluotos tradicinės partijos turėtų degti ambicijomis lenktynėse į Seimą susigrąžinti prarastąją jėgą. Kaip elgsis vietos valdžios rinkimuose daugiausia rinkėjų balsų susišlavusios mero Ryčio Račkausko ir seimūno Povilo Urbšio komandos – galvosūkis, keliantis bene didžiausią intrigą. Pastarųjų kortas maišo teisėsauga: vienas tebesisuka įtarimų karuselėje, antrasis vis teisinasi neturintis nieko bendro su jo didžiausiam politiniam konkurentui prokurorų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos rodomu dėmesiu.

Rinkimų kampanijos taškus Panevėžyje pirmieji sudėliojo socialdemokratai. Ketvirtadienį vykusiame skyriaus visuotiniame susirinkime patvirtinti kandidatai į dvi iš trijų vienmandačių apygardų Panevėžyje. Vakarinėje dėl Seimo nario mandato siunčiamas rungtis miesto Tarybos narys Ramūnas Vyžintas, Aukštaitijos – kairiųjų atstovė rajono Taryboje Modesta Petrauskaitė.

Kol partijos dėlioja savo pėstininkus politinių šachmatų lentoje, visgi bene didžiausią intrigą kelia klausimas, kaip elgsis savivaldos rinkimuose Panevėžyje daugiausia balsų gavusios nepartinių politikų komandos.

Jau du kartus Seimo rinkimus Vakarinėje apygardoje laimėjęs, bet pernai dvikovoje dėl Panevėžio mero kėdės prieš Rytį Račkauską kritęs parlamentaras Povilas Urbšys prasitaria, kad jo vedamas pilietinis judėjimas „Kartu“ šįmet gali padaryti staigmeną.

„Yra nuomonių, ar nereikėtų pagalvoti padėti kandidatams, kurie savarankiškai kelia patys save, ne vien tik Vakarinėje apygardoje. Mūsų paramos gali sulaukti nebūtinai judėjimo nariai“, – teigė P. Urbšys.

Kol kas dėl paramos rinkimuose, anot seimūno, niekas nesikreipė. Visgi politikas teigia sulaukęs kvietimų ateiti į vieną ar kitą partijos sąrašą.

 „Kategoriškai sakau ne, nes praeituose rinkimuose, nors buvau išrinktas vienmandatėje apygardoje, mano buvimas valstiečių sąraše iki šios dienos kai kuriuos žmones klaidina. Net ir patys kai kurie valstiečiai bando sureikšminti mano buvimą jų sąraše, neva tas užtikrino mano išrinkimą į Seimą, nors aš vienintelis iš kandidatų nenaudojau nei jų pinigų, nei logotipų, nei S. Skvernelio ar R. Karbauskio portretų“, – aiškino P. Urbšys.

Nepriklausomu politiku prisistatantis P. Urbšys prieš ketvertą metų rinkimuose į Seimą su valstiečiais draugavo itin artimai: dalyvavo jų sąrašo lyderių susitikimuose su rinkėjais ir nė neslepia, jog pats buvo valstiečių rinkimų sąrašo krikštatėviu. „Mano idėja buvo padaryti politinės sistemos pravėdinimą. Ar valstiečių atsiradimas neprivertė partijų pasižiūrėti, kodėl jos pralaimėjo? Vieni man neatleis, kad buvau pas valstiečius, kiti neatleis, kodėl juos palikau. Dėl to atsisakau pereidinėti į kitą sąrašą“, – sako P. Urbšys.

Tiesa, parlamentaras griebiasi politinio flirto tvirtindamas neturintis tiesmuko atsakymo, ar pats kandidatuos į Seimą trečiajai kadencijai. „Asmeniškai mano apsisprendimas bus tada, kai judėjimo dauguma narių nuspręs, ar aš dalyvauju kaip save išsikėlęs, nes jų parama ir pagalba gali užtikrinti rezultatą rinkimuose“, – kalbėjo P. Urbšys.

Nuotr. Sekundės

Skaitykite: https://sekunde.lt

2020 m. kovas mėn. 03 d., Antradienis

Ar gresia antrasis lietuviškos spaudos draudimas?

photo_for_homepage_1_67744584.jpgLietuvos atgimimą visuomet lydėdavo laisvo spausdinto lietuviško žodžio atgimimas: taip buvo 1904 m., panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, taip buvo ir 1988-1990 m., kai išsivadavus iš cenzūros pančių pasirodė „Sąjūdžio žinios“, „Atgimimas“, „Respublika“.

Tačiau lietuviškas spausdintas žodis sparčiai stumiamas iš viešojo gyvenimo. Ne tik dėl naujų informacijos technologijų sukeltos visuotinės popierinės žiniasklaidos krizės. Šią krizę pagilino ir sustiprino ir Lietuvos valdžia, kai A.Kubiliaus Vyriausybė „naktinės reformos“ metu panaikino PVM lengvatą laikraščiams ir žurnalams, vėliau dar surado klastingų būdų, kaip apsunkinti nepriklausomos lietuviškos spaudos gyvenimą, pavyzdžiui, už etikos pažeidimus leidinys praranda galimybę dalyvauti viešuose pirkimuose ir teisę į mokestines lengvatas (tokios bausmės nėra nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje). Lietuviški laikraščiai, ankstenių kartų su tokia meile ir pasišventimu leisti, puoselėti, šiandien yra nuvertinti. Ir sykiu dėl didelių pardavimo ir prenumeratos kainų virtę prabangos preke.

Apie tai, taip pat apie reformuojamą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas URBŠYS, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas RUDZINSKAS ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Gražina ŠMIGELSKIENĖ. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Šiais metais netekome seniausio mūsų dienraščio „Lietuvos žinios“, laikraštis „Lietuvos rytas“ išeina tris kartus per savaitę, „Respublika“ jau keleri metai yra savaitraštis. Politinės cenzūros jau nebereikia, jos vaidmenį Lietuvoje atlieka finansinės-ekonominės sąlygos, taip pat demografija - Lietuva sumažėjo vienu milijonu, taigi visu milijonu sumažėjo ir potencialių skaitytojų.

P.URBŠYS: Reikėtų klausti, kokie iššūkiai nepriklausomoje Lietuvoje yra susiję su laisvu žodžiu. Prisiminkime, kai buvo Atgimimo, Sąjūdžio banga, laisvas žodis pasidarė pagrindinis ginklas, siekiant nepriklausomybės. Per Sausio įvykius agresorius aiškiai pademonstravo, koks yra jo pagrindinis tikslas, nes jis užėmė mūsų Spaudos rūmus, mūsų radiją ir televiziją. Taikinys buvo laisvas žodis. Prieš tankus mes atsilaikėme be ginklų - laisvu žodžiu.
Atėjo toks laikas, kai išorės pavojai atsitraukė, bet iškilo vidiniai pavojai. Tuo laukinio kapitalizmo laikotarpiu iškilo labai elementarus klausimas: ar laisvas žodis gali išlikti nepriklausomas? Rezistencijos metais pagrindinis uždavinys buvo išlikti laisvai spaudai ir išsaugoti jos nepriklausomumą. Atgavus nepriklausomybę spaudos finansavimas ne didėjo, o tik mažėjo. O politinių jėgų noras užvaldyti ar daryti įtaką žiniasklaidai nepranyko. Ta sovietinė refleksija - kontroliuoti laisvą žodį - niekur neišnyko, ji tik transformavosi į naują pavidalą. Gal todėl 1996 m. buvo įkurtas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, kad bent kiek apsaugotų žiniasklaidą nuo komercinių įtakų, skiriant finansavimą tiems leidiniams, kurie būtų susiję su kultūrine ir švietėjiška leidyba. Šis fondas nemažai prisidėjo prie regioninės spaudos išlikimo. Prasidėjus ekonominei krizei, Andriaus Kubiliaus Vyriausybės buvo priimti tokie drakoniški įstatymai, kad regioninė spauda, norėdama išgyventi, klaupėsi prieš vietines valdžias ar verslo struktūras ir sutiko mainais į laisvą žodį gauti tą komercinę paramą. Niekas nedidino šio fondo finansavimo.

Skaitykite: https://www.respublika.lt

2020 m. Vasaris mėn. 27 d., Ketvirtadienis

Verslas ginasi nuo politikų

Panevėžyje įmonės, prieš priimdamos vidaus sprendimus, turėtų pirmiausia pasikonsultuoti su vietos politikais, ypač jei jie – konkuruojančios firmos savininkai. Tokią pamoką sako iš Tarybos narių gavęs kultūros žurnalo privatus leidėjas.

Frakcijos „Kartu“ atstovai Savivaldybės tarybos posėdyje perskaitė pareiškimą, kuriame išsakė apgailestavimą dėl redaktorės pareigų netekusios panevėžietės rašytojos.

Vienas iš tokio pareiškimo autorių Tarybos narys Rimantas Ridikas yra su žurnalo leidėjais konkuruojančios reklamos agentūros savininkas.

Kilus abejonių, ar R. Ridikas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, šis teigė neprisimenantis, ar tokį pareiškimą išties pasirašęs. Judėjimo „Kartu“ lyderis Povilas Urbšys politinį bendražygį pateisina nežinojus, kas penketą metų Panevėžyje leido vienintelį kultūros žurnalą.

„Amalkeros“ savininkas ir vadovas Alvydas Ivoškus sako esąs apstulbęs, kad Panevėžyje politinė konkurencija pasiekė tokį tašką, kai Tarybos nariai sau leidžia daryti spaudimą netgi ne Savivaldybės įmonėms.

„Tokiame pareiškime nereikia net paminėti mūsų bendrovės, kad jai būtų padaryta žala. Panevėžyje visi, o juo labiau vieši asmenys, žino, kas yra „Senvagės“ leidėjai. Pakanka paminėti žurnalo pavadinimą ir aišku, kad už jo stovi „Amalkera“. Man sunku suvokti, nuo kada privačiam verslui politikai diktuoja sprendimus – ką priimti į darbą, kieno paslaugų atsisakyti, kaip dirbti. Ir kodėl mūsų sprendimus kažkas leidžia sau vertinti kaip mums daromą spaudimą. Pasakyčiau kitaip – būtent tokiu pareiškimu Tarybos nariai įmonei daro spaudimą“, – kalbėjo A. Ivoškus.
Seimo narys Povilas Urbšys tvirtina su judėjimo atstovų pareiškimu susipažinęs vos prieš porą dienų.

 „Dėl bendrų tendencijų, kad kultūra politizuojama, tiesos tikrai yra. Bet dėl „Senvagės“… Kiek po to kalbėjau su leidėjais, su „Amalkeros“ savininku, supratau, kad buvo būtent jo sprendimas apsaugoti, jo manymu, „Senvagę“ nuo politizavimo ir tam nebuvo daryta įtaka iš šalies. Taip, būna, kad kai kuriais klausimais nuomonės gali sutapti. Gali sutapti žurnalo leidėjo ir mero. Bet tai nereiškia, kad tai gali daryti įtaką leidėjui. Kiekvienas žmogus turi teisę į asmeninę nuomonę. Šiuo atveju pareiškimas buvo priimtas vadovaujantis informacija, kuria disponavo Tarybos nariai“, – teigė P. Urbšys.

Judėjimo „Kartu“ lyderis svarsto R. Ridiką tiesiog nežinojus, kas leidžia kultūros žurnalą.

„Manau, jei R. Ridikas būtų žinojęs, jog su žurnalo leidyba susijusi konkuruojanti įmonė, tikrai nebūtų pasirašęs to pareiškimo. Kai su juo kalbėjau, paklausiau, ar nemano, kad gali kilti prielaidos dėl viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo. Klausiau, ar pačiam buvo žinoma, kad L. Jonušienės atleidimas iš „Senvagės“ nebuvo inspiruojamas iš šalies, bet paties leidėjo apsisprendimas, o tas leidėjas ne kas kitas, o „Amalkera“. Vis dėlto ji yra konkuruojanti įmonė R. Ridiko verslui. Supratau, kad jis tikrai į šitą dalyką nebuvo įsigilinęs“, – aiškino P. Urbšys.

Nuotr.Sekunde.lt

Skaitykite:https://sekunde.lt

2020 m. Vasaris mėn. 20 d., Ketvirtadienis

Urbšiui dėl Bako informacijos kilo aibė klausimų: argumentai neįtikinami

A.Ufarto-delfi.jpgTrečiadienį Vytauto Bako paskelbta žinia apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų kelia daug įtarimų, tvirtina šiuo metu Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys. Pasak jo, V. Bakas neatskleisdamas daugiau informacijos, leidžia kitiems Seimo nariams kelti įtarimus, esą jis tokiomis žiniomis tik nori atkreipti žiniasklaidos dėmesį prieš artėjančius Seimo rinkimus.. Bakas trečiadienį Seimo valdybai teigė, kad 2019 metų pradžioje jam einant Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas gavo informacijos dėl galimai vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir jos naudojimo. P. Urbšys klausia, kodėl V. Bakas apie turimą informaciją prakalbo praėjus nemažai laiko, o ne tik gavus informaciją?„Kodėl jis būdamas komiteto pirmininku disponavo informacija, kuri jo manymu, yra labai svarbi, į kurios vertinimą netgi Seimas turi būti įtrauktas. Kodėl jis nereagavo tuo metu? Todėl jis tik sudaro prielaidas oponentams kalbėti, kad ta informacija, kuria jis disponuoja dabar, nėra tikra. O jos tikslas – auginti politinį dėmesį. Turėkime omenyje, kad šie metai yra rinkiminiai ir bet kokie politikų veiksmai bus vertinami per rinkimų prizmę. Tad toks veiksmas, kuomet pateikiama neva skandalinga informacija, tačiau ji pati nėra atskleidžiama... V. Bakas tokiu savo elgesiu pats sumenkina tos informacijos svarbumą, reikšmingumą“, – Eltai sakė P. Urbšys.

A.Ufarto nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

2020 m. Vasaris mėn. 19 d., Trečiadienis

Artėjant rinkimams – galvosūkis LRT: debatai privalomi, bet neįdomūs net politikams

lrt.lt-e.blaževič.jpgVis greičiau bėga mėnesiai, likę iki spalį vyksiančių Seimo rinkimų. Netrukus prasidės ir aktyvi rinkimų kampanija, kuomet gatves užpildys kandidatų nuotraukos, o televizijų eterius – kandidatų pasisakymai. Visuomeninis transliuotojas LRT visų vykstančių rinkimų metu transliuoja kandidatų debatus, tačiau ar būtent to tikisi rinkėjai ir ar tai geriausias kelias politikams parodyti save?

Kaip trečiadienį LRT surengtoje diskusijoje kalbėjo politologas Arvydas Grišinas, visuomeninio transliuotojo reikšmė rinkimų kampanijos metu tampa vis svarbesnė. Tai, anot jo, tarsi centrinė aikštė, kur susitinka įvairių miestų, kartų ir patirčių gyventojai.

„Bendrauju su jaunąja rinkėjų karta. Mano įspūdis, kad jiems svarbus nacionalinio transliuotojo vaidmuo. Daugiausia žinių jie susirenka iš socialinių medijų, todėl jiems svarbu pamatyti kitą demokratijos pusę“, – žurnalistės Ritos Miliūtės vestoje diskusijoje kalbėjo politologas.

Parlamentarė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad visuomeniniam transliuotojui, o ir kitiems kanalams, per brangu transliuoti vienmandatininkų debatus, kurie aktualūs ne tik vienai konkrečiai apygardai: „Vienmandatininkų debatuose turime skirtingus žmones, kurie, kai pradeda diskutuoti, kiekvienas išeina iš savo varpinės. Žmonės apygardose paprastai mėgsta klausinėti dalykų, kurie susiję su savivaldos kompetencija.“

Anot politikės, nacionaliniuose debatuose turėtų dalyvauti ne asmenybės, o partijos, juose turėtų būti kalbama apie programines nuostatas ir pan. Asmenybių, t. y. vienmandatininkų, debatus I. Šimonytė siūlytų vykdyti ten, kur kandidatai ir yra renkami.

Šią idėją diskusijoje kėlė ir Seimo narys Povilas Urbšys, jam pritarė ir „valstietė“ Guoda Burokienė: „Tai geriausias būdas prieiti arčiausiai prie žmonių. Vienmandatėms apygardoms tai – idealus sprendimas, kaip susipažinti su rinkėjais. O daugiamandatėje reikėtų galvoti, kaip įdomiau pristatyti programas.“

E.Blaževič nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

Žiūrėkite: https://www.lrt.lt

2020 m. Vasaris mėn. 19 d., Trečiadienis

Reikalai tvarkomi uždaruose klubuose

Screenshot_1.jpgSausio pradžioje Panevėžio rajone vykusi medžioklė toliau kursto aistras visuomenėje. Ir ne tik todėl, kad jos metu nušauta stumbrė, bet ir todėl, kad aiškėja medžiotojų sąrašas. Tarp jų - žinomi teisininkai, įtakingi verslininkai ir politikai, kurie turi galią priimti pirmiesiems palankius sprendimus. „Vakaro žinios“ aiškinasi, kuo šaliai gali būti pavojingi pusiau slapti politikų ir kitų interesų grupių draugiški ryšiai, nežinomi visuomenei.

„Nuo senovės Lietuvoje medžioklės būdavo įžanga rimtiems susitarimams, o ir naujesniais laikais ši tradicija išliko. Nepamirškime garsiosios Algirdo Brazausko medžioklės su Latvijos premjeru, kuri mums vos nekainavo dalies Lietuvos valstybės jūros šelfo. Dabar irgi yra elitiniai medžiotojų būreliai. Medžioklės formatu yra galimybė sustiprinti ryšius ir aptarti valstybinius reikalus. To atmesti negalime.
Tai, kad žmonės pagal savo pomėgį susiburia į medžioklės būrelius ar kokius nors klubus, savaime nėra blogai. Tik tiek, kad tos grupių įtakos pradeda peraugti į politines įtakas. Per uždaras struktūras atsiranda klanų užuomazgos“, - „Vakaro žinioms“ sakė parlamentaras, buvęs vienas STT vadų Povilas Urbšys.
Pasak politiko, negalima žmonėms uždrausti medžioti, kaip ir bendrauti, priklausyti uždariems klubams ar organizacijoms, sakykim, „Rotary“, „Opus dei“, „Lions“ ar kiti. Visame pasaulyje įtakingi asmenys priklauso panašiems klubams, tačiau nieko tokio, jei viskas ir apsiriboja bendravimu klubuose be jokių užmačių ryšius paversti įtaka valstybės gyvenime.
„Tačiau kai tai pavirsta principu „tu - man, aš - tau“, tai yra nepriimtina. Kaip sakiau, net jei du žmonės priklauso tam pačiam klubui, o vienas po to įsidarbina kito vadovaujamoje valstybinėje tarnyboje, nieko blogo, jei tai daroma skaidraus konkurso būdu. Tačiau jei konkursas priderinamas prie žmogaus vien todėl, kad jis yra bendraklubis ar medžioklės draugas, tai jau yra problema. O įtarimų, kad taip dažnai būna Lietuvoje, tikrai yra“, - įvertino parlamentaras.

ELTA nuotr.

Skaitykite: https://www.respublika.lt

2020 m. Vasaris mėn. 17 d., Pirmadienis

Nepriklausomybės medalio likimas: ar deramai pagerbiame kuriančius mūsų valstybę?

Po mažiau nei mėnesio minėsime Kovo 11-ąją, tačiau Nepriklausomybės medalio atkurti nenorima.

Praėjusį ketvirtadienį buvo teikiamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Šiemet šis renginys buvo plačiau nušviestas žiniasklaidos, nes į iškilmingą ceremoniją Prezidentūroje nebuvo įleista aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Viktorija Kuodytė.

Prezidentūra ir Kultūros ministerija dėl incidento jos atsiprašė oficialiai ir asmeniškai.

Švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį, 2000 metais šalies prezidentas įteikė Nepriklausomybės medalius 350-čiai žmonių. Šis medalis buvo atkurtas pagal 1928-ųjų to paties pavadinimo apdovanojimą, tik tuomet šiuo medaliu buvo apdovanota dešimtys tūkstančių žmonių.

Po mažiau nei mėnesio minėsime Kovo 11-ąją, tačiau Nepriklausomybės medalio atkurti nenorima. Seime vis dar nesutariama, kokią formą turės padėkos tautai, kiek jų bus, ar tai bus medalis, ar į atlapą segamas ženkliukas.

„Šios dienos valdžios požiūris į žmones yra toks, kad reikia saikingai rodyti jiems pagarbą ir dėmesį, todėl Nepriklausomybės medalis praktiškai sunaikintas. Įstatyme toks medalis įtvirtintas, bet neva nebėra kam jį teikti“, – teigė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys Povilas Urbšys.

Parlamentarą nustebino tai, kad Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, atgaivintas po Kovo 11-osios, dabar nuvertintas iki žinybinio apdovanojimo, teikiamo ministerijos, o ne prezidento. Jo manymu, taip atsitiko dėl to, kad vis dar negalime apibrėžti, kas yra nepriklausomybės gynėjas.

 „Deramos pagarbos žmonėms, kurie kūrė mūsų valstybę, nėra. Daroma esminė klaida, kuri dar labiau atitolina žmones nuo valstybės. Mes dar pagiliname susvetimėjimą tarp žmogaus ir valstybės“, – įsitikinęs P.Urbšys.

Nuotr. J. Stacevičiaus

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2020 m. Vasaris mėn. 17 d., Pirmadienis

Turininga popietė „Tau, Lietuva, kad būtum laisva“ Vidmavitoje

86730594_2621954074506545_8827794901669249024_o.jpgVasario 15 d. (šeštadienį) Sveikatingumo centre Vidmavita, Pušyno g. 19 vyko popietė „TAU, LIETUVA, KAD BŪTUM LAISVA“. Salė vos talpino susirikusius paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos. Renginio pradžioje vedančioji Panevėžio moterų lygos pirmininkė Bronė Slapšienė visus pakvietė pradėti sugiedant Lietuvos himną.

Pasidžiaugė, kad atkurtoji mūsų valstybė skaičiuoja naują šimtmetį savo ilgaamžėje istorijoje. Ji išsakė gražias mintis ir pakvietė Vasario 16-ąją švęsti kaip išsivadavimo ir laisvės šventę. B. Slapšienė kalbėjo: „Ši data kupina pasididžiavimo visais patriotais, kovojusiais dėl Lietuvos nepriklausomybės, kuri buvo ir idėja, ir aukščiausias tikslas, pripildytas begalinės meilės Tėvynei. Branginkime kovotojų palikimą, saugokime jį kaip įkvėpimą būti tvirtiems ir drąsiems, ryžtingiems ir atkakliems, savo darbais ir sprendimais kuriant šalies ateitį. Ši nepaprasta diena mums visada reikš nepriklausomybės pergalę ir laisvės balsą mūsų širdyse“.

Liekupio bendruomenės jaunoji skaitovė-Simona perskaitė poeto Žydrūno Pluto sukurtą eilėraštį ,,Trys seserys“. Susirinkusius sveikino Lietuvos Seimo narys Povilas Urbšys. 

Skaitykite: https://aina.lt/

2020 m. Vasaris mėn. 17 d., Pirmadienis

Buvę LVŽS frakcijos nariai Seimo rinkimuose turi skirtingų planų

Vytautas Bakas

Buvę „valstiečių“ frakcijos nariai spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose planuoja dalyvauti skirtingai – vieni rinkimuose dalyvaus kitų partijų gretose, kiti – savarankiškai, o dalis jų neslepia, kad dar nėra apsisprendę.

Eltos kalbintas Mišrios Seimo narių grupės narys, anksčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje dirbęs Povilas Urbšys, tvirtino, kad jeigu dalyvaus Seimo rinkimuose, tai kels savo, kaip nepriklausomo politiko, kandidatūrą. Tą jis planuoja daryti Panevėžyje.

 „Politikoje vienas svarbiausių principų, kurį, jeigu gali, tai turi išsaugoti – nepriklausomumas. (...) Dabar, jeigu apsispręsiu dalyvauti rinkimuose, tai laikysiuosi to paties principo – kaip save išsikėlęs. Tikrai nebūsiu jokiame sąraše“, – Eltai apie savo planus kalbėjo P. Urbšys.

 „Jeigu nuspręsiu dalyvauti, aš kelsiuosi (kandidatūrą – ELTA) Panevėžyje“, – pabrėžė jis.

Skaitykite : https://www.delfi.lt

2020 m. Vasaris mėn. 14 d., Penktadienis

P. Urbšys. Ar melo kojos trumpos?

Baigėsi pratęsta rudens sesija. Priimtas 2020 –ųjų metų valstybės biudžetas. Kaip vertinate, ar jis socialiai jautrus, orientuotas į žmonių poreikius?

Biudžete skiriama daugiau lėšų pensijų mokėjimui, didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas, neapmokestinamas pajamų dydis, vaikų pinigai, bendrai skirta daugiau lėšų socialinėms garantijoms sustiprinti. Tad negaliu sakyti, kad biudžetas nėra orientuotas į skurdo mažinimą, tačiau atrodo, kad jis skirtas apgydyti, bet ne išgydyti socialinius skaudulius mūsų valstybėje.

Esmė tame, jog ekonominė situacija valstybėje gerėja, atlyginimai kyla, tad logiška, kad skiriamos lėšos socialinėje srityje taip pat turi didėti. Tad biudžeto eilutėse esančių sumų didinimas nėra didvyriškas dabartinės politinės daugumos poelgis. Rūpestis valstybe ir miestu – privalomas pareigos vykdymas, o ne dovana ar malonė žmonėms.

Ko gero, biudžetas nepakeis situacijos iš esmės ir žmonės, kurie vos galą su galu suduria mūsų valstybėje, negalės atsipūsti ir atsitiesti. Asmeniškai nepriklausau valdančiajai daugumai, bet nepaisant to, esu už tai, kad geriau toks biudžetas negu jokio. Geriau maži žingsneliai link žmogaus, nei jokių.

Noriu pasidžiaugti, kad kai buvo svarstomas klausimas dėl mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų atlyginimų pakėlimo, mano siūlymą suglausti atlyginimų kategorijų žirkles palaikė tiek valdantieji, tiek opozicija. Tad mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų atlyginimų didinimui papildomai skirta 2,35 mln.eur.

Tuo pačiu, esu nusivylęs. Kai buvo keliami atlyginimai valstybės tarnautojams, kartu buvo padidinti ir Seimo narių atlyginimai. Kiekvieną sykį, svarstant Seimo narių atlyginimo klausimą, vis primenu, kad pagal statutą mes negalime didinti atlyginimų sau. Bet deja, dauguma Seimo narių yra kurti mano siūlymams.

Mes, Seimo nariai, dabar giriamės, kad padidinom pensijas 3,5 ar 10 eurų ir pensininkas turi džiaugtis, bet patys sau patyliukais pasididinom atlyginimus kai kuriais atvejais net iki 70 eurų. Tai mokesčių mokėtojams iki Seimo kadencijos pabaigos kainuos apie 100 tūkst.eurų.

Ką gi, ir toliau laikysiuosi principo, nenaudoti padidintos atlyginimo dalies savo reikmėms, bet skirti socialiniams, kultūriniams projektams.

Seimas nusprendė pajauninti šauktinių amžių. Priimtas Karo prievolės įstatymo pakeitimas, pagal kurį, į privalomąją pradinę karo tarnybą bus kviečiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų. Jūs taip pat teikėte siūlymą dėl šaukiamų jaunuolių amžiaus mažinimo.

Taip, inicijavau įstatymo pataisą, kad šauktinių amžiaus intervalas nuo 19-26 metų būtų keičiamas į 18-21 metų. Mano siūlymas atsirado dėl dviejų priežasčių. Pagrindinė – pernai viešai paskelbta informacija, jog yra iškelta virš 7 tūkst. bylų asmenims, vengiantiems atlikti pradinę karo tarnybą, nes nustatyta amžiaus grupė nuo 19 iki 26 metų buvo nepamatuotai išplėsta.

Be to, Krašto apsaugos ministerija dar 2018 metų rugsėjo mėnesį pateikė savo siūlymą, kuriuo siūlė sumažinti šaukiamų jaunuolių amžių iki 23 metų. Savo siūlymu norėjau iššaukti diskusijas dėl šauktinių amžiaus trumpinimo ir tuo pačiu išjudinti Seimo stalčiuose užsigulėjusį įstatymo projektą.

Džiaugiuosi, jog pavyko prisidėti, kad šiandien karo prievolės šauktinių amžius būtų nustatytas nuo 18 iki 23 metų.

Aplinkosauga mūsų šalyje patiria vieną krizę po kitos, tačiau tuo pačiu parengtos pataisos ir amnestuoti tuos, kurie savanaudiškai naudojasi gamtos ištekliais, bet už tai nenori mokėti. Ar pateiktų dviejų įstatymo pataisų skirtingi greičiai atspindi dvigubus standartus taikomus Seime?

Eilinį kartą tenka stebėti kas paims viršų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje – valstietiška prigimtis ar gamtos tausojimo žalumo atspalvis.

Įstatymo projektas, numatantis griežtesnes baudas už gamtos teršimą ir suteikiantis daugiau įgaliojimų aplinkosaugininkams kontroliuoti galimus teršėjus, buvo įšaldytas Seime iki Grigeo vamzdžio skandalo.

O kitas projektas, orientuotas į amnestavimą tų, kurie vengia mokėti valstybei mokesčius už gamtos išteklių naudojimą, skynėsi kelią Seime vos ne reaktyviniu greičiu.

Šią amnestiją ypatingai stengėsi prastumti Seimo narys Petras Nevulis ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas. Pastarasis net ignoravo Seimo statuto nuostatą ir nesikreipė į Vyriausybę dėl įstatymo projekto išvadų. Tada teko asmeniškai įsikišti, kreiptis į Seimo valdybą, kuri inicijavo tokį kreipimąsi į Vyriausybę. Tai ir sustabdė šio įstatymo projekto priėmimą.

Taigi minėtiems Seimo nariams nepavyko tapti Kalėdų seneliais, kurie labai norėjo atleisti gamtos išteklių naudojimo pažeidėjus nuo prievolės valstybei sumokėti apie 9 mln. eur. mokesčių.

Šių dviejų įstatymų projektų skirtingi greičiai Seime, akivaizdžiai parodo, kokie žemiški interesai slypi už jų.

Skaitykite: https://jp.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 10 iš 168