Straipsniai

2020 m. Gegužė mėn. 01 d., Penktadienis

A. Širinskienei kritiką žėręs E. Gentvilas įsitikinęs – tyrimas dėl Landsbergių verslo yra kerštas

062840914-f15df95c-4e6c-4952-ae0c-41b0ef1b2a14.jpgŠią savaitę valstietės Agnės Širinskienės vadovaujama ir, kaip deklaruojama, neteisėtą įtaką bei poveikį Lietuvos politikams tirianti laikinoji Seimo komisija baigė darbą ir apibendrino išvadas.
Jose Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, politikės teigimu, pripažintas apsimelavusiu, Prokuratūra patyrusi politikų spaudimą. Dėl vieno tirto epizodo, kuriame figūruoja Gabrieliaus Landsbergio ir jo sutuoktinės verslas, kaip tvirtina valstietė, pritrūko medžiagos išvadai, tad patvirtintos tiesiog aplinkybės, kurias ketinama perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijai (VMI).
Nors kontraversiškai vertintos ir opozicijos bei politikos apžvalgininkų kritikos daug susilaukusios komisijos darbu pati A. Širinskienė teigia esanti patenkinta, vienas šioje Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje dalyvavęs narys – liberalas Eugenijus Gentvilas – net neabejodamas tvirtina, kad pasiekti rezultatai yra ne kas kita, kaip valstiečių suplanuoto keršto kampanija oponentams. Skepsio komisijos organizavimo idėjai nepaliovęs rodyti liberalas E. Gentvilas teigia, kad laikinosios komisijos darbe dalyvavo tik dėl to, kad matytų ir sektų, pasak jo, į beprasmių klausimų gvildenimą įsivėlusių parlamentarų darbą. Liberalo teigimu, komisijos pagrindinis užmojis – atsilyginti neįtikusiems politikams. Kaip Eltai teigė E. Gentvilas, tai, kad komisijos darbo rezultatai yra abejotinos vertė,s rodo ir jos organizuotų susirinkimų intensyvumas nuo praėjusių metų rudens.

Anot jo, komisijos darbo pradžioje kelti tikslai ištirti verslo struktūrų poveikį politiniams procesams ir politikams, netruko išsikreipti, valdantiesiems užsimojus dominuojamą komisiją panaudoti kaip sąskaitų suvedinėjimo įrankį su vienu ar kitu neįtikusiu politiku.  Jo teigimu, valdantieji tą darė atvirai, net nesileido į kalbas, kai buvo deklaruojami siūlymai į tyrimo radarą įtraukti valdančiajai daugumai mažiau patogius klausimus.
Skaitykite: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/

2020 m. Balandis mėn. 30 d., Ketvirtadienis

Saugumas užsimojo burti medicinos žvalgus

Reaguodamas į koronaviruso sukeltą krizę Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis užsimojo sukurti medicininę žvalgybą. Savo ruožtu parlamentaras Povilas Urbšys tokį ketinimą kritikuoja, įspėdamas, kad tai gali suklaidinti medikų bendruomenę, kuri pandemijos metu ir taip stipriai įsiaudrinusi. „Gali atrodyti, kad virš medikų iškeliamas Damoklo kardas“, - nuogąstauja parlamentaras.

Parlamentaras, anksčiau dirbęs specialiosiose struktūrose, sako, jog kiekvienais metais tarnybos teikdamos ataskaitas turėjo nors kartą paminėti, kad valstybei svarbu turėti veiksmingą krizių valdymo centrą, kuris galėtų prognozuoti būsimas grėsmes ir leistų joms iš anksto pasiruošti.
„Suomijos sveikatos apsaugos sistema buvo labiau pasirūpinusi medikais. O mūsų valdžia medikus plikomis rankomis metė prieš koronavirusą. Tad šiuo atveju gal reikėtų pradėti ne nuo parodomųjų viešųjų ryšių akcijų, kuriant sveikatos apsaugos žvalgybas.
Iš karto kyla klausimas, kas čia per žvalga, kuri bus infiltruojama į sveikatos apsaugos sistemą“, - svarsto P.Urbšys.
Parlamentaras sutinka, kad reikia stebėti, ką daro kitos valstybės, bet nereikia to daryti taip, jog iniciatyva būtų suprasta klaidingai.
„Man neaišku, kodėl reikia kurti specializuotą žvalgybinį padalinį, kai būtent šias funkcijas galima pavesti jau esamiems. Po kelių mėnesių kils naujas iššūkis, kuris bus susijęs su kokia nors žvėrių ar gyvulių epidemija, ką, bus kuriamas veterinarijos žvalgybos padalinys. Valstybės saugumo departamentas nesuvokia vieno dalyko, kad dabar, visuomenė, ypač sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys žmonės, patiria įtampą ir jiems gali susidaryti įspūdis, kad virš jų galvų iškeliamas Damoklo kardas. Tai neigiamai paveiks šią visuomenės dalį. O kaip medikas gali žiūrėti į tai kitaip, jei jį, kaip minėjau, plikomis rankomis metė prieš koronavirusą ir dar pasakė, kad pats esi kaltas, jei neturi apsaugos priemonių. O dabar dar skelbiama, jog bus įsteigta žvalgyba, kuri stebės pro padidinamąjį stiklą, ar netarnauji piktam priešui. Ar dabar reikia tokiais dalykais užsiimti?“ - klausia Seimo narys.

Skaitykite: https://lsveikata.lt/

2020 m. Balandis mėn. 28 d., Antradienis

Seime – žalia šviesa naujam LRT įstatymui: ragino ir nebetempti gumos, ir nekišti nagų prie žiniasklaidos

LRT logotipasParlamentas antradienį po svarstymo pritarė naujai LRT įstatymo redakcijai. Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad šis projektas paruoštas bendru Seimo ir LRT tarybos atstovų sutarimu.

Seimo posėdyje valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis priminė, kad Seime buvo sudaryta darbo grupė, kurioje buvo tiek Seimo Kultūros komiteto, tiek LRT tarybos narių. Šioje grupėje buvo parengta nauja LRT įstatymo redakcija.

Po svarstymo projektui buvo pritarta. Už balsavo 96 Seimo nariai, septyni buvo prieš, o 13 susilaikė. Dėl projekto dar bus balsuojama priėmimo stadijoje.

Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys kalbėjo, kad reikia paklausti, ar naujasis įstatymas yra orientuotas į LRT, kaip politinės galios įrankį, ar juo siekiama, kad LRT būtų galima įgalinti kultūros, tolerancijos, humanizmo puoselėjimui, nepriklausomybės ir demokratijos stiprinimui.

„Kol kas, ką girdėjau svarstyme, vis dėlto matau, kad daugiau yra orientuojama į tai, kad LRT išliktų kaip politinės galios įrankis. Tai, kad nieko nekalbama apie tas vertybes, kurios įrašytos LRT veiklos principuose, nekalbama apie nacionalines kultūros vertybių puoselėjimą, kaip tai bus vykdoma, kaip tas įstatymas tai įgalins. Nėra todėl, kad kultūra buvo panaudota tik rinkimų kampanijoje, sakant, kad tai yra vienas iš prioritetų“, – kalbėjo P. Urbšys.

J.Stasevičiaus nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt

2020 m. Balandis mėn. 28 d., Antradienis

Seimas: kainos nebus reguliuojamos

Seimas: kainos nebus reguliuojamos

Prekių ir paslaugų kainos nebus reguliuojamos, tačiau jų trūkstant, Vyriausybė galėtų imtis jas skatinančių ir prieinamumą didinančių priemonių.

Seimas antradienį nutarė, kad Civilinės saugos įstatymas turi būti priimtas su visomis prezidento pataisomis: už balsavo 61 Seimas narys, prieš – 18, o susilaikė 31. Seimas balandžio 7 dieną buvo jau priėmęs įstatymų pataisas, leidžiančias Vyriausybei koronaviruso krizės metu reguliuoti kainas, tačiau prezidentas jas vetavo.

Ekonomikos komiteto nariui liberalui Eugenijui Gentvilui suabejojus, ar įstatymas dėl kainų reguliavimo vis dar reikalingas, nes padėtis dėl koronaviruso „jau stabilizavosi“, „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas pareiškė, kad ekstremaliomis sąlygomis rinkos dėsniai labiausiai neveikia regionuose.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys apgailestavo, kad prasidėjus krizei Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija, o ne nepaprastoji padėtis – tokiu atveju kainų reguliavimas būtų įmanomas.

„Akivaizdu tai, kad šitoje situacijoje jau ekonomika nefunkcionuoja pagal įprastus dėsnius. Kaip tik rinka kai kurių prekių atžvilgiu išsikreipė ir tampa panaši daugiau į galimybę spekuliuoti prekėmis, kurių paklausa yra daug didesnė ir būtent atsiranda terpė perpardavinėtojams uždirbinėti iš šitos paklausos, kuri būtent yra susijusi su gyvybiniais žmonių poreikiais“, – kalbėjo parlamentaras.

Nuotr. Imago/Scanpix

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Balandis mėn. 28 d., Antradienis

Dulkes nuo senų skundų jau pučia naujos intrigos

VRK pirmininkė L.Matjošaitytė nedaug tepasakė apie apsamanojusius skundus.

Jau prasideda naujų Seimo rinkimų vajus, o rinkimų prievaizdai tebetiria prieš metus gautus skundus. Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) ėmę spausti politikai sukėlė nuogąstavimų, jog taip norima užnerti pavadį rinkimų prižiūrėtojams ir demokratijai.

Teisinis nihilizmas, kurį reikėtų kaip nors sutvarkyti, – tokiais VRK darbo principų vertinimais posėdyje dalijosi valstietės Guodos Burokienės vadovaujamo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) nariai.

Šią reakciją sukėlė komisijos paaiškinimas, jog ji vis dar tiria kai kuriuos skundus dėl pernykščių rinkimų, nes VRK nariai esą yra nepriklausomi nuo pirmininkės.

Seimo komitetas prispaudė VRK pateikti informaciją, kokie konkretūs skundai tiriami, kiek laiko vyksta tyrimas ir kurie komisijos nariai tai atlieka. Būtent tai sukėlė VRK atstovų nepasitenkinimą – kai kurie jų ėmė baimintis, jog tokiu būdu politikai, pirmiausia valdantieji, peržengia leistinas parlamentinės kontrolės ribas ir siekia prieš Seimo rinkimus prispausti jų pažeidimus tiriančią komisiją.

Pernai vykę savivaldos ir prezidento rinkimai kėlė daug politinės įtampos, konkurencija buvo didelė, todėl rankoves turėjo pasiraitoti ir VRK.

O dėl ilgo skundų nagrinėjimo rinkimų prievaizdus ėmė atakuoti Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys.

Jis piktinosi, kad VRK dar neištyrė kai kurių skundų dėl praėjusių metų rinkimų, ir reikalavo juos tiriančių komisijos narių pavardžių bei atsakomybės.

Kiti VVSK nariai, tarp jų ir pirmininkė, labiausiai stebėjosi, jog VRK vadovė Laura Matjošaitytė esą niekaip negali paskubinti tyrimų, nes juos atliekantys komisijos nariai neva jai nepavaldūs.

Po šio posėdžio VRK pirmininkė komitetui raštu priminė, jog, pagal įstatymus, komisija skundus lyg ir turėtų išnagrinėti per tris mėnesius nuo jų gavimo dienos, tačiau jei skundai labai sudėtingi, juos galima tirti net iki pusės metų.

Nuotr. J. Stacevičiaus

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2020 m. Balandis mėn. 27 d., Pirmadienis

Broniaus Bradausko būreliui – 70 tūkst. eurų bauda, atimta teisė į medžioklės plotus

125214383-8191a55e-3c91-4aef-b896-81568341c3fb.jpgAtrodytų, vyksta karantinas, visi sėdi namie, kovoja su virusu. Tačiau net ir karantino metu nutinka įdomių dalykų. Pavyzdžiui, iš Seimo nario Broniaus Bradausko buvo atimta teisė į medžioklės plotus. Kai tik tai nutiko, posto neteko Aplinkos apsaugos departamento vadovas Vaidas Laukys. Jei Seime kitą savaitę bus priimtos įstatymo pataisos, tai valdžios institucijos negalės kontroliuoti medžiotojų būrelių.
Seimo narys B. Bradauskas yra pagarsėjęs medžiotojas. Jo būrelis „Antanava“ driekiasi daugiau nei 10 hektarų teritorijoje. Vasario pabaigoje Aplinkos apsaugos departamentas pasirašė įsakymą atimti iš būrelio „Antanava“ teisę naudotis medžioklės plotu „Nematau čia jokios tragedijos, nes aš medžioti turiu kur. Aš esu gi dviejų klubų narys, šalimais „Tauro“ klubas, daugiau medžiojo „Tauro“ klube, ten kiti mūsų klubo nariai. Daugiau kaip 3 nemedžiojam. Aš iš viso iš namų neišeinu“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė B. Bradauskas. Dar pernai B.Bradausko būrelis buvo patikrintas Aplinkos apsaugos departamento ir gavo baudą už laiku nepateiktą deklaraciją.
B.Bradauskas ne tik apskundė gautą baudą teismui, bet dar ir pateikė Seimui pasiūlymą pakeisti tą įstatymą, kuriuo vadovaujantis jis gavo baudą. Jo siūlyme nelieka prievolės medžiotojams teikti deklaracijas. Vadinasi, niekada nebus ir baudų. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui jau pavyko įtvirtinti vieną šio įstatymo pakeitimą, kuriuo nubaustieji už vandens gręžinių naudojimąsi bus atleisti nuo baudų. Baudų suma – virš 4 milijonų.

„Net koronaviruso pandemijos akivaizdoje kai kurie valstiečiai neatsisako ketinimų saviškius ištraukti iš mokestinės bylos, į kurią jie įkrito dėl to, kad nemokėjo eilę metų mokesčių už požeminio vandens naudojimą ar kai kurie išrinktieji savo medžioklės būreliams sudarė tokias lengvatines sąlygas, kad jie už dyką naudojosi tais plotais. Dabar, kai jie taip užsispyrusiai bando prastumti tuos įstatymus, kurie ir susiję su tom lengvatom tiems veikėjams, tai akivaizdžiai rodo, kad jie yra įsipareigoję jiems ir ko gero artėjantys rinkimai ir yra tas motyvas, kodėl jie taip skuba ir iškelia kaip vieną iš pagrindinių prioritetų būtent šito įstatymo pataisas“, – sakė Seimo narys Povilas Urbšys. 
Skaitykite: https://www.lrytas.lt/

2020 m. Balandis mėn. 23 d., Ketvirtadienis

Skvernelio antausis opozicijai: atsisakė atsakyti klausimus

Saulius Skvernelis

Premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį atsisakė atsakyti į opozicijos jiems raštu pateiktus klausimus.

Per opozicijos inicijuotą nenumatytą parlamento posėdį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paskelbė iš Vyriausybės kanceliarijos ir Finansų ministerijos gautus raštus, kad Seimo nariai turi teisę raštu pateikti tik vieną klausimą. Kadangi jų sulaukta daugiau, prašoma išrinkti vieną svarbiausią.

 Be to, Vyriausybės nariai informavo, kad tuo pačiu metu, kai turėtų atsakinėti į Seimo narių klausimus, jie posėdžiaus COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitete.

 Po šio perskaityto rašto žodį tarė opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis.

 „Su dideliu apmaudu klausėm, ką jūs įgarsinote. Nei šioje kadencijoje, nei kitose nėra buvę, kad Vyriausybė ir jos atstovai, kurie kviečiami pagal statuto normas, atsisakytų ateiti ir atsakyti į klausimus. Susidaro įspūdis, kad išvedžiojimai, kad nesaugu, paprasčiausiai yra bėgimas nuo atsakymų į klausimus, išklausyti ekspertų pasakytos galbūt nepatogios tiesios“, – Seimo salėje svarstė Tėvynės sąjungos lyderis.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys sakė, kad ši situacija jau seniai buvo užprogramuota. O konservatorius Kęstutis Masiulis stebėjosi, kad jaučiasi kaip Baltarusijoje.
Nuotr. J. Elinsko

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Balandis mėn. 23 d., Ketvirtadienis

Su Prezidentūra seniai kariaujantys Seimo valdantieji surado progą keršyti G. Nausėdai

 Teigiama, kad G.Nausėdos patarėjai pagrindine savo bendravimo forma su parlamentu vėl pasirinko asmeninius telefono skambučius atskiriems Seimo nariams.

„Chuliganizmas“, „peštynės smėlio dėžėje“, „bandymų kurti teisinę valstybę paneigimas“ – taip žinomi šalies teisės specialistai įvertino antradienio Seimo balsavimus dėl teisėjų paskyrimo.

Per atkurtos nepriklausomybės 30 metų to dar nebuvo – Seimas antradienį vienu ypu išbrokavo tris kandidatus į Konstitucinio teismo (KT) teisėjus, taip pat kandidatę į Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininkus.

Dėl tokio kuriozo politikai baksnoja pirštais vieni į kitus. Smarkiausiai kapojasi dvi iš keturių kandidatūrų teikusi Prezidentūra ir jas atmetusi valdančioji dauguma.

Kad ir kas būtų kalčiausi, ši situacija parodė, kad dvi iš trijų pagrindinių valstybės institucijų – Seimas ir Prezidentūra – toliau nesugeba susitarti, o tas nesusikalbėjimas vis ryškesnis.

Seimas turėjo nuspręsti, ar KT teisėjais skirti buvusią šio teismo kanclerę Ingridą Danėlienę, AT teisėją Algį Norkūną ir advokatę Giedrę Lastauskienę.

Mat kovą baigėsi KT pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija.

Dar praėjusių metų pabaigoje I.Danėlienės kandidatūrą pasiūlė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, A.Norkūno – laikinai AT pirmininkės pareigas einanti šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, o G.Lastauskienės – prezidentas Gitanas Nausėda.

Be to, prezidentas S.Rudėnaitę siūlė atleisti iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir paskirti nuolatine AT vadove.

Slaptu balsavimu Seimas nepalaimino nė vienos kandidatūros į KT teisėjus, o S.Rudėnaitę apskritai pakabino palubėje. Parlamentarai pritarė, kad ji būtų atleista iš AT Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, bet nepatvirtino jos AT vadove.

Prieš balsavimą svarstant šias kandidatūras diskusijos vyko tik dėl I.Danėlienės. Tiksliau – apie jos galimus asmeninius ryšius su D.Žalimu. Nors ir KT pirmininkas, ir buvusi kanclerė šias kalbas neigė, jais tikėjo ne visi politikai.

Kai kurie politikai, pavyzdžiui, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys, pranašavo, kad kai kurios ar net visos kandidatūros bus atmestos, nes valdantieji valstiečiai nusiteikę paauklėti prezidentą.

Mat G.Nausėda, keršydamas valstiečiams už tai, kad jie nepakluso jo reikalavimams atleisti susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, atmetė kandidatą į ekonomikos ir inovacijų ministrus, premjero Sauliaus Skvernelio patarėją Luką Savicką.

Kad P.Urbšio pranašystės išsipildys su kaupu, buvo galima prognozuoti jau senokai. Tarkime, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), vadovaujamas dešiniosios valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio rankos Agnės Širinskienės, vilkino kandidatūrų svarstymą.

Tuo metu dalis valdančiosios daugumos atstovų spėjo, jog bus atmestos ne tik prezidento kandidatūros, bet ir Seimo pirmininko teikiama kandidatė – vien dėl to, kad ją teikia V.Pranckietis, kurį R.Karbauskis pavadino niekam neatstovaujančiu ir nieko negalinčiu padaryti Seimo pirmininku.

Kalbant apie A.Norkūną, jis esą tiesiog pateko ne vietoje, ne laiku ir ne į tą kompaniją, todėl automatiškai buvo paskandintas su kitais.

Beje, parlamentarai užkulisiuose piktinosi ir tuo, kad visos kandidatūros į KT teisėjus esą yra silpnos, o V.Pranckietis ir Prezidentūra jų tinkamai nederino nei su Seimo frakcijomis, nei su politiniais lyderiais.

Nuotr. lrytas.lt montažas

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

2020 m. Balandis mėn. 23 d., Ketvirtadienis

Advokatai šantažavo ar reikalavo dirbti?

darbalaukis.jpg

Lietuvos advokatai nė už ką netiki, kad patyrę jų kolegos galėjo ryžtis nusikaltimui ir šantažavo STT vadą Žydrūną Bartkų. Atvirai teigiama, jog juos sulaikant padaryta didžiulė klaida, o pati byla yra rašyta šakėmis ant vandens, siekiant nuslėpti neteisėtus STT veiksmus. Teisininkai konstatuoja, jog valstybėje nustota žaisti demokratija ir tai jaučiančios teisėsaugos tarnybos vis labiau drąsėja, o teisingumą turinti vykdyti Temidė vis labiau bailėja.

Daug metų STT dirbusio Seimo nario Povilo Urbšio nuomone, daug kas šiame tyrime priklausys nuo teismų vertinimo.

„Yra ir subjektyvioji šios istorijos pusė. Jei STT tiriamos bylos advokatas susitiko su tarnybos vadu ir kalbėjo apie tyrimo paspartinimą teisėtais sprendimais. Tame kontekste užsimindamas apie problemų su jo darbuotoju paviešinimą. Dėl advokatams inkriminuojamų nusikaltimų iškeltos bylos yra retos ir teismų sprendimai būna įvairūs. O šiuo atveju kalba eina ne apie paprastus asmenis, o apie gerai teisę išmanančius advokatus. Klausimas, ar surinkta pakankamai įrodymų, jog tyrimas baigtųsi sėkmingai, byla pasiektų teismą ir šis priimtų adekvatų sprendimą. Juk kiek yra pavyzdžių, kai tokios ar panašios bylos nutraukiamos ir žmonės visiškai išteisinami. Labai keista, kad čia figūruoja G.Danėlius, kuris buvo laikomas prezidentės Dalios Grybauskaitės dvaro teisinių klausimų sprendėju, kuriam siūlyta tapti generalinio prokuroro pavaduotoju, kuruojančiu kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Ar galėjo jis sau leisti daugiau, nei kiti?“- kalbėjo parlamentaras P.Urbšys.

Nuotr. I. Sidarevičiaus

Skaitykite: https://www.respublika.lt

2020 m. Balandis mėn. 21 d., Antradienis

Seimas prezidento veto linksta pritarti – dar kartą imsis kainų reguliavimo klausimo

605510-967596-1287x836.jpgAntradienį Seime pateikus prezidento veto dėl galimybės Vyriausybei reguliuoti kainas, paskelbus ekstremaliąją padėtį, ir vėl įžiebė parlamentarų diskusijas. Galiausiai Seimo nariai pritarė pasiūlymui įstatymą svarstyti iš naujo.

Po alternatyvaus balsavimo 77 Seimo nariai pasisakė, kad projektas būtų svarstomas iš naujo. Prieš balsavęs 41 Seimo narys pasisakė už pasiūlymą, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu.

Seimas dar kartą šį pasiūlymą turėtų svarstyti kitą savaitę.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta Seime tvirtino, kad, prezidento nuomone, kainų reguliavimas nėra suderinamas su efektyvia ekonomine politika ir šalies konstitucinėmis nuostatomis. Prezidento vertinimu, tai neleistų pasiekti ir pageidaujamo rezultato.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys paprašė įvardyti konkrečias valstybes, kuriose, pritaikius kainų reguliavimą, prekių, kurių kainos buvo reguliuojamas, rinkoje nebeliko.

„Negalėčiau įvardyti konkrečių valstybių, kurios karantino metu reguliuoja kainas. Aš tokių nesu girdėjęs. (...) Galiu tik iš istorijos papasakoti, kai buvo kainos reguliuojamas ir sovietiniu laikotarpiu, tų prekių paprasčiausiai nelikdavo“, – tvirtino S. Krėpšta.

Vėliau pasisakydamas „prieš“ P. Urbšys atkreipė dėmesį, kad tokią praktiką nuo balandžio 3 d. taiko Prancūzija.

E.Blaževič nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 7 iš 168