Straipsniai

2020 m. Gegužė mėn. 28 d., Ketvirtadienis

Įstatymas saugos diplomatų praeitį – nebus atskleidžiama, ar jie bendradarbiavo su SSRS

Jaroslavas Narkevičius atsakinėjo į Seimo narių klausimus; Seimas

Informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, nebus išslaptinta ir viešai skelbiama.

Tai ketvirtadienį nutarė Seimas, priėmęs Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas. Už jas balsavo 86 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 14 parlamentarų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, siūlymas išslaptinti ir viešai skelbti informaciją apie diplomatų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Seimas pritarė tokiai komiteto išvadai, kurią ketvirtadienį pristatė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Seimo narys Povilas Urbšys stebėjosi, kaip Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas gali nustatyti, kad projektas prieštarauja Konstitucijai. Jo nuomone, būtų sąžiningiau, jei dėl to būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą. P. Urbšiui nesuprantama, kodėl nutarta neviešinti informacijos apie diplomatų buvusį bendradarbiavimą su specialiosiomis tarnybomis.

Nuotr. J. Stacevičiaus

Skaitykite: https://www.lrt.lt

2020 m. Gegužė mėn. 24 d., Sekmadienis

Kai buvę pareigūnai tampa įtariamųjų gynėjais

respublikos_nuotr.jpg

Lietuvos teisinei sistemai tenka atlaikyti dar vieną smūgį. Gali būti, kad bus apnuogintos schemos, kaip buvę pareigūnai, perėję į kitą barikadų pusę, tampa korupcinių tinklų dalimi. Kiek verta advokatais tapusių buvusių prokurorų, tyrėjų ar teisėjų darbo praktika ir pavydėtini ryšiai?

„Vakaro žinios“ rašė, kad gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjas Nerijus Valatka neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Susitikimuose aptaria jų žinioje esančių finansinių-ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis ir galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Įdomu tai, kad Š.Mickevičius advokatu tapo 2013 metais. Iki 2011 m. kovo 1 d. ėjo FNTT Kauno skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas. Jo vaidmenį šioje byloje generalinis prokuroras Evaldas Pašilis įvardija kaip tarpininko. Be to, advokatas Š.Mickevičiaus brolis Mindaugas Mickevičius yra vienas iš akcininkų bendrovės „Diena Media News“, leidžiančios laikraščius „Kauno diena“, „Klaipėda“, „Vilniaus diena“. Penktadienį Vilniaus apylinkės teismas advokato Š.Mickevičiaus suėmimą pratęsė dar dešimčiai dienų skaičiuojant nuo gegužės 23 dienos. Sulaikytų prokurorų suėmimo pratęsti neprašyta.

Pavyzdžių, kai į advokato praktiką persiorientuoja prokurorai, teisėjai, STT ar FNTT tyrėjai - ne vienas. Tad kyla klausimas, ar toks pasikeitimas neatveria kelių nesąžiningiems darbams?

Pažintys - tam tikras garantas

Seimo narys, buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys „Vakaro žinioms“ sakė, kad asmeniniai ryšiai panašiose tarnybose - labai svarbūs. „Buvę pareigūnai visada yra interesų sankirtoje. Asmeniniai ryšiai nenutrūksta iš karto, išėjus iš tarnybos. O advokatas gyvena iš savo bylų. Tad jam yra didelė pagunda savo kliento problemas spręsti bandant prieiti prie tam tikrų pareigūnų.

Anksčiau buvo kalbama apie teismuose esančius tunelio žmones, per kuriuos galima išspręsti įvairias bylas. Kyšio perdavime asmeninis pasitikėjimas yra labai svarbus. Tas, kuris suinteresuotas paimti kyšį, nenori būti ištrauktas į dienos šviesą. Todėl buvęs bendradarbis ar buvęs mokslo draugas yra netgi tam tikras garantas, kad tai nėra provokacija.

Grandinė yra tokia: buvęs pareigūnas - esamas advokatas - kreipiasi į esamą pareigūną. Jeigu tas asmuo pats negali padėti, kreipiasi į kolegą, kuris gali išspręsti problemą, ir taip toliau. Grandinėje dalyvauja tik patikimi asmenys, kurie yra suinteresuoti daromo sandėrio baigtimi“, - sako P.Urbšys.

Jis iš karto priduria, kad visus buvusius pareigūnus, kurie perėjo į advokato darbą, įtarinėti korupciniais ryšiais būtų neteisinga: „Absoliutinti negalime, viskas priklauso nuo konkretaus asmens. Jeigu jis, eidamas prokuroro ar FNTT pareigūno pareigas, užsiiminėjo neteisėtais veiksmais, tvarkė įvairių asmenų reikalus, pasinaudodamas savo tarnybiniais įgaliojimais, tai ir tapęs advokatu greičiausiai bus tarpininku tarp pareigūnų ir asmenų, kurie suinteresuoti jiems palankiais sprendimais. Manau, tokių buvusių pareigūnų, kurie būtent taip įsivaizduoja advokato darbą, yra mažuma.“

Nuotr.Eltos

Skaitykite:https://www.respublika.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 19 d., Antradienis

Seimas pradeda svarstymus, ar drausti palmių aliejų naudoti degalams

urbelionio.jpgSeimas spręs, ar Lietuvoje atsisakyti palmių aliejaus naudojimo biodegalams. Kai kurie parlamentarai sako, kad draudimas palmių aliejų Lietuvoje naudoti degalams perskirstys prekybos biokuro rinką.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kuriomis ketinama apriboti palmių aliejaus naudojimą biokuro gamyboje, keičiant jį rapsų ar saulėgrąžų aliejumi. Už balsavo 57 Seimo nariai, prieš vienas, o susilaikė 28. Toliau pataisas Seimas svarstys birželio 23 dieną.

Idėjos iniciatorė „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad taip siekiama mažinti atogrąžų miškų kirtimus, stabdyti klimato kaitos procesus, tuo metu kritikai teigia, kad šioje srityje kertasi vietinių biokuro žaliavos gamintojų ir ją importuojančių verslininkų interesai.

Tuo tarpu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys pareiškė, kad pataisos teikiamos ne siekiant sumažinti atogrąžų miškų kirtimus, o todėl, kad jų siekia dalis verslo.

P. Urbšio teigimu, pagrindinis vietinio biokuro gamintojas yra buvęs „Lukoil Baltijos“ vadovas Ivanas Paleičikas, kurios šeima dabar kontroliuoja bendrovę „Viada LT“, perėmusią Rusijos „Lukoil“ degalinių valdymą Lietuvoje ir Latvijoje.

„Būtent jis yra suinteresuotas pašalinti konkurentus iš biokuro rinkos Lietuvoje. Būtent nuo jo priklausantys ūkininkai, kurie pelnosi iš parduodamų rapsų jam, daro dabar spaudimą Seimo nariams, kad pataisos būtų priimtos kuo greičiau“, – Seime kalbėjo P. Urbšys.

Pasak P. Urbšio, rapsų auginimas kaip tik prisideda prie aplinkos teršimo.

„Ne man žaliesiems aiškinti, kiek rapsų grūdinių kultūrų paplitimas padidina gamtą teršiančių trąšų naudojimą Lietuvoje“, – teigė parlamentaras.

Jis taip pat pabrėžė, kad palmių aliejus daugiausia naudojamas ne kuro gamyboje, o maisto pramonėje.

T.Urbelionio nuotr.

Skaitykite: https://www.alfa.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 18 d., Pirmadienis

Kaip COVID-19 virusas turėtų koreguoti socialinę politiką

senoliai.jpg

Pandemijos pasekmes pajus didelė dalis šalies piliečių, kuriems reikės valstybės paramos. Į ką derėtų atsižvelgti Vyriausybei, kad nesikartotų 2008-2009 metų krizės pamokos, kurias išgyvenome itin skaudžiai?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo europarlamentarė, buvusi ilgametė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ, Seimo narys Povilas URBŠYS, Kazlų Rūdos meras Mantas VARAŠKA, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Teodoras MEDAISKIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

P.URBŠYS: Akivaizdu, kad virusas Lietuvoje atveria skurdo bedugnę. Jeigu mes galime girtis, kad pas mus bus mažiausiai mirčių, bet po koronaviruso, ko gero, mes būsime labiausiai nuskurdinta valstybė. Nepamirškime, šių metų pradžioje Europos Komisija konstatavo, kad skurdas mūsų valstybėje yra pagrindinė problema, kurią turime spręsti. Šiai dienai mes turime apie 700 tūkst. gyventojų, gyvenančių ties skurdo riba, o iš jų - daugiau nei 300 tūkst. gyvena absoliučiame skurde, t.y., kai vienam gyventojui tenka 240 Eur per mėnesį. Šiuo metu mes stebime, kaip didėja bedarbių skaičius: 2019 m. jų buvo 92 tūkst., šiuo metu jų skaičius artėja prie 200 tūkst. ir man atrodo, kad netrukus peržengs 200 tūkst. ribą. Iš esmės bedarbių skaičius bus panašus į tą, kuris buvo po 2008 m. ekonominės krizės. Kai dabar daug kalbama apie verslo gelbėjimo planus, sveikatos apsaugos sistemos stiprinimą, viskas yra aišku. Bet nesigirdi, tiek prezidentūros lygmeniu, tiek Vyriausybės lygmeniu, galų gale, ir Seimo lygmeniu, kad į šią problemą būtų pradėta žiūrėti sistemiškai. Jau ne kartą buvo baksnota tos pačios Valstybės kontrolės, kad socialinės paramos sistema pas mus yra neefektyvi. Socialinėms paslaugoms kompensuoti metai iš metų panaudojama tik 50 proc. visos skiriamos sumos. O ir minimali suma, kuri pasiekia nuskurdusius gyventojus, tuos 86 proc., gavusius paramą, neužtikrina jų minimalių poreikių. Kai matai, kad iš esmės tie socialiniai dalykai yra labiau panaudojami kaip viešųjų ryšių akcijos priemonės kai kam parodyti savo politinį jautrumą, tuomet tiesiog nusvyra rankos. Praėjusiais metais buvo paskleista žinutė, kai prezidento žmona vizito metu kalbėjosi su Vokietijos prezidento žmona apie skurdo problemas Lietuvoje. Žinutė tikrai jautri ir orientuota pademonstruoti jautrumą. Bet kas po to vyksta? Praktiškai nieko. Paskutinis pavyzdys, kai prezidentas nuotoliniu būdu organizuoja pasitarimą su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis ir su savivaldybių asociacija, svarstydamas žmonių su negalia problemas. Apie jų problemas reikia kalbėti, bet šiandien pagal statistiką labiausiai skurdas vyrauja tarp bedarbių, vienišų žmonių, vienišų tėvų, kurie augina vaikus, ir tik paskui eina pensininkai. Man atrodo, kad reikia žiūrėti ne į kažkokią pažeidžiamą socialinę grupę, bet iš esmės pradėti spręsti tas problemas. Faktas, kad iki šios dienos mūsų sukurta sistema neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių žmonių poreikių. Taip pat nesudaromos sąlygos ta parama pasinaudoti visiems tiems, kuriems ji yra reikalinga, nesudaromos sąlygos žmonėms gauti informaciją, kad jie galėtų pasinaudoti savo teisėmis gauti socialinę paramą. Jeigu kitose valstybėse yra prievolė informuoti gyventoją apie jam priklausančią socialinę paramą, pas mus žmogus tampa vos ne detektyvu, kuris turi tyrinėti ir išgauti iš institucijų, kas jam priklauso. Skandalingas pavyzdys, kai skiriamos pinigų sumos, pašalpos įsidarbinimui. Yra nustatyta, kad 82 proc. asmenų negavo tos pašalpos, kadangi nežinojo, nes neturėjo tokios informacijos. Man atrodo, kad kai kuriais atvejais tai daroma sąmoningai. Sąmoningai yra nuslepiama informacija nuo žmonių, tokiu būdu dirbtinai yra sutaupomos lėšos, kurios galėtų pasiekti žmones ir tada tos lėšos panaudojamos visai kitoms reikmėms.

ELTOS nuotr.

Skaitykite: https://www.respublika.lt

2020 m. Gegužė mėn. 17 d., Sekmadienis

Seimas griežtina GMO patekimą į Lietuvą

Seimas spręs, kurie genetiškai modifikuoti augalai ir kiti produktai galės būti auginami ar naudojami Lietuvoje. Jų sąrašą tvirtintų aplinkos ministras.
Seimas šią savaitę priėmė svarstyti tai numatančias Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisas. Jos numato, kad Lietuvoje būtų draudžiama naudoti ar auginti kai kuriuos genetiškai modifikuotus produktus, nors Europos Sąjungoje juos naudoti būtų galima. Dėl to turėtų susitarti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. „Siūlome, kad būtų pasinaudota (Europos Sąjungos – BNS) direktyvos galimybe, kurioje leidžiama šaliai narei drausti naudoti genetiškai modifikuotus organizmus. Mūsų tokia pozicija išlieka. Ir tik vienetiniais atvejais būtų galima priimti tarpinius sprendimus“, – pristatydamas pataisas Seime pataisas teigė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys teigė, kad Žemės ūkio ministerija atstovauja turintiems kitokių interesų žemės ūkyje, jie gali skatinti tokių produktų naudojimą.

L.Balandžio nuotr.
Skaitykite: https://www.15min.lt

2020 m. Gegužė mėn. 17 d., Sekmadienis

P.Urbšys stebisi: A.Širinskienės komisija, padariusi grėsmingas išvadas, dabar siekia jas nugesinti

Nors Seimas ketvirtadienį pritarė „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios komisijos išvadoms, aistros ir pasipiktinimas tarp politikų tebekyla. Į galimai neteisėtą poveikį politiniams procesams tyrusios vadinamosios A. Širinskienės komisijos akiratį patekęs mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys toliau kelia klausimus ir sako nesuprantąs, kodėl ištarusi A, valdančiųjų iniciatyva atsiradusi komisija nenori pasakyti ir B.
Kurį laiką nuo Seimo kadencijos pražios kartu su „valstiečiais“ frakcijoje veikęs politikas tvirtina matąs itin keistą situaciją, kai vienoje A. Širisnkienės komisijos pateiktų išvadų jam tarsi ir inkriminuojamas priesaikos sulaužymas, tačiau adekvačių ir reaguojančių į deklaruotus nusižengimus veiksmų nebėra imamasi. Politikas stebisi, kodėl Seime sprendžiant dėl A. Širinskienės pateiktų išvadų, jam net pačiam pareiškus norą būti ištirtam, ar jis nesulaužė priesaikos ir ar nėra vertas apkaltos, patys valdantieji tokį sumanymą atmetė. „Aš siūliau savo atžvilgiu pradėti tyrimą, nes, kaip išdėstė A. Širinskienė, yra priesaikos sulaužymo požymių“, – Eltai teigė P. Urbšys, akcentuodamas, kad pakliūta į absurdišką situaciją, kai ilgą laiką Seime veikusi ir savo svarbą bei objektyvumą akcentavusi komisija dabą nori užbaigti tik pranešdama apie esą padarytus didelius politikų pažeidimus.

A.Ufarto nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Gegužė mėn. 16 d., Šeštadienis

Seime – ginčai dėl gręžinių vandens naudojimo kaime ir miesteliuose

Šulinys

Seimas pradėjo diskusijas, ar leisti miestelių ir kaimų gyventojams, naudojantiems požeminį vandenį iš gręžinių, jo nemokamai pasiimti penkis kartus daugiau nei leidžiama dabar – 50 kubų vietoj 10.

Vieni Seimo nariai aiškino, kad Žemės gelmių įstatymo pataisos naudingos kaimo gyventojams, neturintiems lėšų atnaujinti senų gręžinių, kiti gi aiškino, kad naudos iš to turės stambieji ūkininkai.

Pakeitimų iniciatorius „valstietis“ Viktoras Rinkevičius sakė, kad kažkada privatizuoti vandens tiekimo įrenginiai statyti prieš 40-50 metų ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, jų nėra kam modernizuoti. Todėl padidinus leistiną naudoti kiekį, nereikėtų naujo leidimo naudoti žemės gelmių išteklius.

 „Jie gauti leidimo naudoti tokius įrenginius toliau negali, bet kitos alternatyvos irgi nėra, nes valstybė neskiria lėšų jų modernizavimui, renovavimui. (...) Siūlau padidinti iki 50 kubų, kad nereikėtų gauti leidimo“, – pristatydamas pataisą Seime kalbėjo V. Rinkevičius.

 Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys Seime pareiškė, kad prisidengiant „eilinių žmonių problemomis“, rūpinamasi stambiojo žemės ūkio verslo interesais. Vytautas Bakas taip pat mano, jog pataisos naudingos tik stambiam verslui.

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Gegužė mėn. 13 d., Trečiadienis

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Vienkartinė 200 eurų išmoka Seimo rinkimų išvakarėse – tai dar vienas mūsų valstybės iškreipto požiūrio į socialinę politiką simbolis. Dar neturėjome valdžios, kuri praleistų progą žmonių skurdą paversti politiniu kapitalu. Kai kas gali pasakyti – kas čia tokio? Svarbu, kad žmonėms nuo to geriau. Bet ar iš tikrųjų taip?

Oficialiais duomenimis, žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena apie 645 tūkstančiai žmonių (22,9 proc. visų šalies gyventojų). Tai tie, kuriems per mėnesį tenka 345 eurai. Žemiau absoliučios skurdo ribos pas mus priskaičiuojama 312 tūkstančių. Jų mėnesinės pajamos mažesnės nei 245 eurai. Daugeliui šie skaičiai iki skausmo pažįstami – jokia paslaptis, jog velkamės ES uodegoje pagal socialinę atskirtį. Socialinei apsaugai Lietuvoje skiriama 11,5 proc. BVP, kai ES vidurkis – 18,5 proc. Tad socialinėms reikmėms skiriamų pinigų pas mus nebus per daug, ir koks skirtumas, ar jų sušvirkščiama prieš rinkimus ar po rinkimų?

A.Ufarto nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 12 d., Antradienis

Širinskienės komisijos išvados skinasi kelią Seime: konservatoriai gina Landsbergienės verslą

agne-sirinskiene-84250033.jpg„Valstietės“ Agnės Širiniskienės vadovaujamos komisijos išvados toliau skinasi kelią Seime, o jų svarstymas kelia audras tarp politikų. Antradienį po svarstymo už balsavus 61 Seimo nariui, 10 susilaikius ir 44 balsavus prieš, A. Širinskienės parengtoms išvadoms buvo pritarta. Dėl šio klausimo Seimas dar turės kartą balsuoti.
Kontraversiškai vertinamo ir opozicijos kritikos sulaukusio tyrimo išvadų svarstyme opozicija kalbėjo apie mindomą Konstituciją ir demokratiją, kartu prabilo ir apie žalą reputacijai, kurią, teigė jie, verslui ir strategiškai svarbioms įmonėms padarė „valstiečių“ iniciatyva atsiradęs tyrimas.
Komisijos tyrimo radare atsidūręs Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys neigė išvadoje jam mestus kaltinimus, esą jis kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu darė įtaką neteisėtam buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio atleidimui iš einamų pareigų. Politikas antrino E. Gentvilui ir dėliojo argumentus, kodėl, jo nuomone, į komisijai vadovaujančios A. Širinskienės akiratį pateko vienas ar kitas „valstiečiams“ oponavęs asmuo, tuo metu nuo kai kurių kitų planuotų klausimų buvo atsitraukta. „Jei jūs prisiminsite, dėl ko buvo sudaryta komisija, – ji buvo sudaryta manant, kad nėra atvertas plačiai klausimas dėl „Rosatom“ įtakos konservatoriams. Ar jums nekeista, gerbiami „valstiečiai“, kodėl Širinskienė su savo užsispyrimu nesugebėjo prisikapstyti iki pažymų. Tuomet NSGK vadovavo Vytautas Bakas, jis seifo neatidarė, tačiau kai tapo komiteto pirmininku Gaižauskas... Kas trukdė šį seifą atidaryti? Neabejoju, kad dėl to, jog tie ryšiai, kurie yra atskleisti, dabar veikia valdančiuosius“, – teigė P. Urbšys.

K.Čachovskij nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 12 d., Antradienis

Seimo komitetas atsisakė siūlymo lengvinti politikų ir tarnautojų įsidarbinimo galimybes

Guoda Burokienė

Pirmadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas susirinko į neeilinį posėdį ir atsisakė savo siūlymų dėl įsidarbinimo galimybių lengvinimo kadencijas baigusiems ar pareigų netekusiems politikams bei valstybės tarnautojams.

15min pirmadienį skelbė, kad „valstietės“ Guodos Burokienės vadovaujamas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė palengvinti įsidarbinimo galimybes politikams ir valstybės tarnautojams. Nors ekspertai teigė, kad toks pasiūlymas ženkliai sumažintų skaidrumą ir atvertų kelius politinei korupcijai.

Pagal dabar galiojantį įstatymą tarnautojai ar politikai, nustoję eiti savo pareigas, metus laiko negali įsidarbinti įmonėse ar įstaigose, kurioms naudingus sprendimus priėmė. Tai – vadinamasis „atvėsimo“ laikotarpis, skirtas apsisaugoti nuo korupcijos ir interesų konfliktų.

Tačiau Seimo komitetas siūlė dalies šių ribojimų atsisakyti ir apriboti tarnautojų bei politikų darbą tik privačiose įmonėse, kurioms naudingus sprendimus jie priėmė. O štai valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įstaigose, pagal tokį pasiūlymą, kadencijas baigę ar pareigų netekę tarnautojai ir politikai būtų galėję įsidarbinti be jokių apribojimų ir „atvėsimo“ laikotarpio.

Visgi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas savo nuomonę pakeitė. Komitetas pirmadienį atsižvelgė į konservatorės Agnės Bilotaitės pasiūlymą ir nusprendė neatsisakyti apribojimų bei „atvėsimo“ laikotarpio politikams ir tarnautojams darbinantis viešajame sektoriuje.
Vis dėlto komitetas išplėtė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) galias kiekvienu atveju individualiai įvertinti, ar politiko bei tarnautojo įsidarbinimas įstaigoje ar įmonėje nekelia interesų konflikto. Tai įvertinusi VTEK galėtų taikyti įstatyme numatytų apribojimų išimtis.

Mišrios frakcijos narys Povilas Urbšys teigė manantis, kad ši skaidrumo problema yra dirbtinė.

 „Mes turime problemą, kad yra sudėtinga mums įtraukti į valstybės tarnybą kompetentingus žmones. Šita problema išlieka atvira, bet mes vis keliame karteles, susijusias su skaidrumu, su profesiniais reikalavimais, bet iš esmės jau dabar matome, kad kai kuriais atvejais neatsiranda žmonių į tas pareigas. <...> Kur buvo problemos skaidrumo atveju? Ar yra bylos STT, kur atskleidžia, kad štai žiūrėkite, kokia blogybė yra, kad žmonės nešąla ir pradeda eiti tas pareigas? Man atrodo, kad yra taip, kad mes dirbtinai patys iškeliam problemą ir po to įsijaučiam į jos sprendimą“, – kalbėjo P.Urbšys.

Nuotr. Ž. Gedvilos

Skaitykite: https://www.15min.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 6 iš 168