Straipsniai

2020 m. Birželis mėn. 09 d., Antradienis

Šalia Latvijos ambasados – piketas dėl solidarumo nepirkti elektros iš Astravo AE

astrav.jpgVilniuje antradienį keletas Seimo narių iš opozicinės konservatorių frakcijos kartu su Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę nariais piketavo prie Latvijos ambasados, kviesdami kaimynus solidarizuotis su Lietuva ir nepirkti elektros iš Baltarusijoje statomos elektrinės.

Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad pikete iš viso dalyvavo iki 15 žmonių, jo metu Latvijos ambasadoriui įteiktas kreipimasis. 

„Mes perdavėme Latvijos ambasadoriui mūsų, Seimo narių, pasirašytą kreipimąsi (...) Mums tikrai kelia daug klausimų, kodėl Latvijos pozicija yra tokia“, – BNS sakė pikete dalyvavęs L. Kasčiūnas.

„Mes raginame parlamentarus imtis didesnės politinės kontrolės“, – teigė jis.

Kreipimosi rašte, kurį matė BNS, prašoma Latvijos valdžios solidarizuotis su Lietuva ir Estija, neleidžiant į Baltijos šalių rinką patekti Astravo AE pagamintai elektrai.

Šį raštą pasirašė konservatoriai A. Ažubalis, V. Aleknaitė-Abramikienė, Kazys Starkevičius, L. Kasčiūnas, taip pat liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, „valstiečiai“ Stasys Tumėnas, Arvydas Nekrošius, Arūnas Gumuliauskas bei Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys.

P.Peleckio nuotr.

Skaitykite: https://www.alfa.lt

2020 m. Birželis mėn. 09 d., Antradienis

Nauji skaitikliai - nauji mokesčiai

rankas.jpgSeimas pritarė pataisoms, kurios lems, kad karšto vandens vartotojai turės įsigyti skaitiklius, kurių rodmenys bus nuskaitomi nuotoliniu būdu. Aišku, vartotojams nuo to geriau nebus, išskyrus tai, kad jie padės papildomai užsidirbti skaitiklių gamintojams bei jų montuotojams. Įvadinis prietaisas kainuoja apie 400 eurų be PVM, o skaitikliai, kurie bus naudojami kiekviename namų ūkyje, naudojančiame karštą vandenį, apie 50 eurų be PVM.

Apie naująsias nuostatas „Vakaro žinias“ informavo parlamentaras Povilas Urbšys, labai priešinęsis pataisoms, nes, jo nuomone, tai tėra būdas duoti pasipelnyti verslui paprastų žmonių sąskaita.

„Seimas paruošė Lietuvos žmonėms dovaną - gal „koronos“ proga. Priimtas įstatymas, uždegęs žalią šviesą karšto vandens skaitiklių vajui. Nuspręsta, kad reikia mechaninius skaitiklius keisti kontroliuojamais per nuotolį. Šiandien Lietuvoje yra 700 tūkst. karšto vandens skaitiklių. Ir tik apie 34 proc. jų yra nuskaitomi nuotoliniu būdu. Argumentuojama, kodėl visus mechaniškus reikia pakeisti, labai gražiai - dėl patogumo, dėl efektyvumo. Tačiau visi žinome, kad visada, kai tik keičiami kokie nors skaitikliai, naudą gauna tik tie, kurie keičia ar realizuoja tuos prietaisus“, - dėstė P.Urbšys.

Pasak parlamentaro, nauji skaitikliai bus būtini naujiems namams, renovuojamiems arba ten, kur apskaitos sistema nėra ekonomiškai naudinga.

„Po tuo „arba“ slypės visi kiti dalykai, todėl visiems, prisidengiant šiuo žodeliu, bus sakoma, kad jų name apskaitos sistema yra neekonomiška ir visi per prievartą pajus tą skaitiklių vajų.

I.Sidaravičiaus nuotr.

Skaitykite:https://www.respublika.lt

2020 m. Birželis mėn. 09 d., Antradienis

Seimui siūloma mažinti karo prievolininkų amžių iki 21 metų

Seimui siūloma mažinti karo prievolininkų amžių iki 21 metų

Seimo narys Povilas Urbšys antradienį ketina pateikti Seimui Karo prievolės įstatymo pataisą, kurioje siūloma nuo 26 iki 21 metų mažinti karo prievolininkų amžių.

Pasak P. Urbšio, projektas parengtas, atsižvelgiant į siekį sudaryti galimybes planuoti ateitį jaunuoliams, kurie ką tik baigė mokyklas.

„Siekiant mažinti karo tarnybos vengimo atvejų, išvengiant sukeltos neproporcingai didelės žalos jaunuolių interesams, teikiamu projektu siūloma mažinti karo prievolininkų amžių nuo 26 iki 21 metų ir tokiu būdu neatitraukti jaunuolių nuo mokslo, darbo, šeimos, jų ateities planų bei prisiimtų finansinių įsipareigojimų“, – sako P. Urbšys.

Vadovaujantis Karo prievolės komplektavimo tarnybos duomenimis, parlamentaras sako, kad, pavyzdžiui, 2019 metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7 tūkst. vyrų. Priėmus siūlomas įstatymo pataisas, turės būti pakeistas krašto apsaugos ministro patvirtintas Šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarkos aprašas.

Nuotr. M. Ažušilio

Skaitykyte:https://www.delfi.lt

2020 m. Birželis mėn. 05 d., Penktadienis

Siūloma suteikti Lietuvoje prieglobstį Kinijos persekiojamiems Honkongo žmonėms

protestai-honkonge-84456989.jpg

Įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujanti 36 parlamentarų grupė siūlo suteikti Lietuvoje prieglobstį Honkongo žmonėms, kuriems gresia Kinijos politinis persekiojimas ir represijos.
Jie įregistravo tai numatančios rezoliucijos projektą „Dėl Honkongo žmonių teisių ir laisvių“.Šiuo dokumentu jie kviečia Lietuvos prezidentą ir Vyriausybę palaikyti Honkongo žmonių teises ir laisves bei principingai ginti tarptautinės teisės viršenybę Europos Sąjungos politiniuose formatuose, formuojant vieningą, principingą, pamatinėmis laisvės ir demokratijos vertybėmis grįstą Europos Sąjungos poziciją Kinijos vykdomų tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu.Projekto autoriai ragina Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybę gerbti Kinijos tarptautinius įsipareigojimus, įtvirtintus Kinijos ir Britanijos jungtinėje deklaracijoje, ir atšaukti Honkongui skirto nacionalinio saugumo įstatymo įvedimą.
arp rezoliucijos projekto autorių yra Seimo nariai Mantas Adomėnas, Gabrielius Landsbergis, Dovilė Šakalienė, Gintaras Steponavičius, Dainius Kreivys, Gintaras Vaičekauskas, Aušra Papirtienė, Naglis Puteikis, Rūta Miliūtė, Vytautas Bakas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Linas Balsys, Povilas Urbšys, Valerijus Simulikas, Simonas Gentvilas, Andrius Kupčinskas, Laurynas Kasčiūnas, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir kiti.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

 

2020 m. Birželis mėn. 03 d., Trečiadienis

Dėl valstietės teiktų pataisų susikirto dvi grupės: kilo įtarimų, kad pataikauja vienai verslo šakai

 Rapsų pas mus šiuo metu užauginama gerokai daugiau, nei sunaudojama ir pramonė pajėgi perdirbti.Dėl saldainių su alyvpalmių aliejumi pernai pagarsėjęs Seimas užsimojo gelbėti sparčiai nykstančius atogrąžų miškus. Bet kilo įtarimų, ar susirūpinę gamta politikai išties nepataikauja vienai verslo šakai. Šimtus tūkstančių eurų saldainiams išleidžiantys Seimo nariai praėjusiais metais pažadėjo daugiau nepirkti ir nesimėgauti gardumynais, kurių sudėtyje yra alyvpalmių aliejaus. Mat dėl šio maisto pramonėje gausiai naudojamo produkto Pietryčių Azijoje kasmet iškertami milžiniški plotai planetos plaučiais vadinamo atogrąžų miško, o vietoj jo užveisiamos naujos alyvpalmių plantacijos. Bet saldainių atsisakyti nutaręs Seimas bando žengti gerokai toliau – parlamente kelią skinasi daug aistrų keliantis siūlymas uždrausti alyvpalmių aliejų naudoti biodegalams gaminti.

Tačiau vienintelis per balsavimą prieš V.Vingrienės pasiūlymą balsavęs Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys mano kitaip: „Bandoma prisidengti globaliomis pasaulio problemomis, bet už atogrąžų miškų problemų aiškiai kyšo vietinio verslo interesų ausys.“

Anot politiko, niekam ne paslaptis, kuo užsiima I.Paleičikas, ir panašu, kad Lietuvos rinka jo biodegalų verslui darosi per maža: „Nemažai įtakingų ūkininkų yra priklausomi nuo jo malonės superkant rapsus.

Todėl nieko nuostabaus, kad valstiečių dominuojamame Seime atsiranda projektai, kuriais dirbtiniu būdu bandoma įteisinti vieno gamintojo monopolį.“

P.Urbšys pripažino, kad dėl alyvpalmių aliejaus iš tiesų masiškai kertami miškai, bet mano, jog aktualesnė problema yra ne biodegalų gamyba, bet maisto pramonėje naudojami ištekliai: „Net 60 proc. išgaunamo alyvpalmių aliejaus naudojama maisto pramonėje. Todėl kyla klausimas, kodėl V.Vingrienė jo nesiūlo uždrausti naudoti maisto pramonėje?“

Skaitykite: https://www.lrytas.lt/

2020 m. Birželis mėn. 03 d., Trečiadienis

„Alfa taškas“: ar teisėsauga neperžengė ribų dėl V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymo?

laidoje.pngPo vakar plačiai nuskambėjusių kaltinimų prekyba poveikiu šiandien aiškėja, kad Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus paleistas į laisvę, o Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius po STT apklausos buvo paleistas jau anksčiau.

Nors tyrimas vis dar tebevykdomas, visuomenėje teisėsaugos dėka tarsi jau yra suformuota nuostata, kad minėtieji įtariamieji yra tikrai kalti. Ar tyrimą vykdančios STT ir Generalinė prokuratūra neperžengė savo ribų ir nepamynė teisinėje praktikoje esančios nekaltumo prezumpcijos?

Buvusio STT Panevėžio valdybos viršininko ir Seimo nario Povilo Urbšio teigimu, pranešti apie visuomenei žinomų žmonių galimas nusikalstamas veikas yra būtina – toks yra viešasis interesas.

„Viešasis interesas šiuo atveju reikalauja, kad visuomenė būtų informuota, kodėl teisėsauga sulaiko visuomenei žinomus asmenis, – tvirtino politikas. – Nes, jeigu jie nepaaiškins savo veiksmų, tada kaip tik atsiras galimybės sklisti įvairiems gandams, įvairioms interpretacijoms.“

Skaitykite: https://www.alfa.lt

2020 m. Birželis mėn. 02 d., Antradienis

Seimas raginamas svarstyti bemaž 70 000 piliečių parašais pateiktą įstatymo projektą

http://alkas.lt/wp-content/uploads/2020/06/Iniciatyvines-grupes-TALKA-nariai-2015m-jono-vaiskuno-nuotrauka.jpgBirželio 2 d. buvę piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už lietuvių valstybinę kalbą“ (TALKA) nariai,  kreipėsi  į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir atskirai į valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ragindami svarstyti jau bemaž 5 metus Seime dūlantį jų pateiktą įstatymo projektą dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos oficialiuose Lietuvos dokumentuose.

2015 m. pasinaudoję Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir surinkę bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašų, iniciatyvus piliečiai Seimui pateikė privaloma tvarka svarstyti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3796. Šiuo projektu siūloma paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje leisti įrašyti piliečio pageidavimu jo vardą ir pavardę ir „kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys)“.

Kaip žinia, valdančiosios LVŽS nariai 2015 metais labai aktyviai dalyvavo piliečių iniciatyvoje „Talka: už lietuvių valstybinę kalbą“ ir ženkliai prisidėjo prie bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašų surinkimo.  LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, LVŽS narys akademikas Eugenijus Jovaiša, buvęs LVŽS Seimo frakcijos narys Povilas Urbšys – buvo vieni aktyviausių pilietinės iniciatyvos palaikytojų, be kurių palaikymo kažin ar būtų surinkti įstatymo projektui pateikti reikiamas parašų skaičius.

J.Vaiškūno nuotr.

Skaitykite: http://alkas.lt/

2020 m. Birželis mėn. 02 d., Antradienis

Po svarstymo pritarta Regioninės plėtros įstatymo projektui

49962947047_6559f2118e_w.jpgSeimas po svarstymo pritarė naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo projektui Nr. XIIIP-4280(2) ir lydimiesiems teisės aktų pakeitimams, kuriais siekiama sukurti naują efektyvią regioniniu savarankiškumu pagrįstą regioninę politiką, pereiti į kitą kokybinį lygmenį, pagrįstą valstybės ir savivaldybių bei savivaldybių tarpusavio pasitikėjimo, bendradarbiavimo kultūra ir bendrų problemų sprendimu, užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę jose.

„Kiek buvo ministrų, nė vienam neužteko politinės valios pateikti Seimui tokį įstatymo projektą, kuris sulauktų daugumos Seimo narių paramos ir suformuotų iš esmės kitą kokybinę regioninės plėtros strategiją mūsų valstybėje. Mane labai nudžiugino, kad buvo labai jautriai sureaguota į Europos Tarybos ekspertų nuomonę, kurie akcentavo skaidrumą ir atstovavimo principą“, – pritarti projektui ragino Seimo narys Povilas Urbšys.

Įstatyme įtvirtinamas nacionalinės regioninės politikos tikslas – skatinti tolygią ir tvarią plėtrą visoje valstybės teritorijoje.

Skaitykite: https://www.lrs.lt/

2020 m. Birželis mėn. 01 d., Pirmadienis

Pandemijos metas kai kam tapo aukso kasyklomis

eltoss.pngKone nuo koronaviruso pandemijos pradžios apsaugos priemonių ir įrangos pirkimus lydėjo skandalai, nes tuoj atsirado nesąžiningo verslo, pasinaudojusio apgailėtina padėtimi reformų nustekentoje sveikatos apsaugos sistemoje. Ar taip nenutiks su ekonomikos gaivinimui pasiskolintais milijardais?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo nariai Artūras SKARDŽIUS ir Povilas URBŠYS, verslininkas Antanas BOSAS, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Gintautas LUKOŠAITIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

P.URBŠYS: Pasaulyje vykstančios ekonominės krizės Lietuvoje labai greitai įgauna politinį atspalvį ir kiekviena valdžia iš to bando sukaupti kuo didesnį politinį kapitalą. Jeigu prisimintume 2008-uosius, kai valdžia kažkodėl nusprendė gelbėti skandinaviškus bankus, nors tie patys bankai mūsų atžvilgiu pasielgė labai ciniškai - faktiškai pinigų nebeliko Lietuvoje, o bankų pinigai buvo nukreipti tam, kad gelbėtų skandinavų valstybių ekonominę situaciją. Tos ekonominės krizės metu mes dar mokėjome už prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Andriaus Kubiliaus politines ambicijas, nes jie nenorėjo, kad juos kas nors reguliuotų iš šalies, todėl mes ėmėme paskolas su daug didesnėmis palūkanomis negu latviai. Dabar situacija lyg ir kitokia, nes kreditavimo sąlygos yra labai geros, su nulinėmis palūkanomis, tad pinigų nors vežimu vežk. Čia atsiranda pagunda verslui, kaip tuos pinigus panaudoti tam, kad galėtų užauginti savo politinį kapitalą prieš rinkimus.

Verslas, per pandemiją pajutęs aukso gyslą, man atrodo, tikrai galėjo pasinaudoti situacija ir padidinti savo pelnus. Kadangi valstybė nebuvo pasiruošusi koronaviruso pandemijai, tai aktualiausia problema buvo apsaugos priemonės. Dabar mes matome sumas, kurios buvo skirtos joms pirkti. Sumos tikrai yra įspūdingos. Įdomu, ar kas nors kada nors pasakys, kiek mes permokėjome už jas? Pavyzdžiui, suomiai buvo jau iš anksto pasiskaičiavę, todėl tos apsaugos priemonės buvo įsigytos daug pigiau. Mes šiuo atveju mokėjome penkis ar dešimt kartų daugiau. Negana to, nenustebsiu, jei dalis tų priemonių neatitinka kokybės reikalavimų. Mes net neturime pajėgų šito tikrinti, nes Lietuvoje yra tik viena laboratorija, kuri gali patikrinti, kaukės atitinka keliamus reikalavimus ar ne.

Eltos nuotr.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 28 d., Ketvirtadienis

Sprendžiama, kaip gyvensim 30 metų: vieni mato klestinčią Lietuvą, kiti – sovietmetį

Seime svarstytas naujasis Lietuvos bendrasis planas – dokumentas, kuris turėtų numatyti šalies kryptį artimiausius 30 metų į priekį. Politikų nuomonės dėl naujojo plano išsiskyrė. Vieni sako, kad jis pavers Lietuvą modernia ir klestinčia valstybe, galinčia konkuruoti su kaimyninėmis šalimis. Kritikai atšauna – rajonuose nebeliks gyventojams reikalingų paslaugų ir grįšime į sovietmečio laikus.

Aplinkos ministerija tikisi, kad planas taps pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, kurio suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų. Seimo nariai turėjo pasirinkti, kuriai plano alternatyvai pritarti. Pirmoji alternatyva numato, kad miestai veikia savarankiškai, o antrąja alternatyva siūloma numatyti didesnį miestų bendradarbiavimą. Vyriausybė ir Seimo komitetai siūlė pasirinkti antrąją alternatyvą. Seimas pritarė antrajai alternatyvai. Už balsavo 77, prieš – 8, susilaikė 13 parlamentarų.

Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Povilas Urbšys piktinosi, kad Seimas nediskutuoja dėl pirmosios alternatyvos. Jo teigimu, priėmus antrąją alternatyvą, šalyje bus sunaikintos apskritys, o jas pakeis, politiko žodžiais, „penkios pseudopartnerystės grupės“. Pasak jo, dabar kiekviena savivaldybė yra lygiavertė formuojant regioninę politiką. „Daugelis čia kalbėdavo, kad štai užsimojo naikinti regionines poliklinikas ar kitas regionines įstaigas. Gerbiamieji, šiame antrame variante yra užkoduotas naikinimas, vadinamas optimizavimas ir centralizavimas, pasiremiant vadinama kokybine paslauga. Antras variantas atitolins paslaugas nuo žmonių. 

 <...> Tarsi stebimės, kodėl čia žmonės nenori gyvent, kodėl bėga iš tos Lietuvos. Viena pagrindinių priežasčių – netolygumai, kurie yra mūsų mažoj toj Lietuvėlėj“, – kalbėjo P. Urbšys.

Pasak jo, priimdami naująjį bendrąjį planą, Seimo nariai naikins esamą infrastruktūrą ir kurs, P. Urbšio žodžiais, kažkokį naujadarą.

„Tai yra atgal į Sovietų Sąjungą“, – rėžė P. Urbšys. Jis priminė, kad 1950 m. buvo panaikintos apskritys ir įsteigtos keturios sritys – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. „Kodėl jūs rinkimuose melavote, kad jums svarbu regionai?“ – valdančiųjų klausė P. Urbšys.

J.Auškelio nuotr.
Skaitykite: https://www.tv3.lt/

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 5 iš 168