Straipsniai

2020 m. Gegužė mėn. 18 d., Pirmadienis

Kaip COVID-19 virusas turėtų koreguoti socialinę politiką

senoliai.jpg

Pandemijos pasekmes pajus didelė dalis šalies piliečių, kuriems reikės valstybės paramos. Į ką derėtų atsižvelgti Vyriausybei, kad nesikartotų 2008-2009 metų krizės pamokos, kurias išgyvenome itin skaudžiai?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo europarlamentarė, buvusi ilgametė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ, Seimo narys Povilas URBŠYS, Kazlų Rūdos meras Mantas VARAŠKA, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Teodoras MEDAISKIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

P.URBŠYS: Akivaizdu, kad virusas Lietuvoje atveria skurdo bedugnę. Jeigu mes galime girtis, kad pas mus bus mažiausiai mirčių, bet po koronaviruso, ko gero, mes būsime labiausiai nuskurdinta valstybė. Nepamirškime, šių metų pradžioje Europos Komisija konstatavo, kad skurdas mūsų valstybėje yra pagrindinė problema, kurią turime spręsti. Šiai dienai mes turime apie 700 tūkst. gyventojų, gyvenančių ties skurdo riba, o iš jų - daugiau nei 300 tūkst. gyvena absoliučiame skurde, t.y., kai vienam gyventojui tenka 240 Eur per mėnesį. Šiuo metu mes stebime, kaip didėja bedarbių skaičius: 2019 m. jų buvo 92 tūkst., šiuo metu jų skaičius artėja prie 200 tūkst. ir man atrodo, kad netrukus peržengs 200 tūkst. ribą. Iš esmės bedarbių skaičius bus panašus į tą, kuris buvo po 2008 m. ekonominės krizės. Kai dabar daug kalbama apie verslo gelbėjimo planus, sveikatos apsaugos sistemos stiprinimą, viskas yra aišku. Bet nesigirdi, tiek prezidentūros lygmeniu, tiek Vyriausybės lygmeniu, galų gale, ir Seimo lygmeniu, kad į šią problemą būtų pradėta žiūrėti sistemiškai. Jau ne kartą buvo baksnota tos pačios Valstybės kontrolės, kad socialinės paramos sistema pas mus yra neefektyvi. Socialinėms paslaugoms kompensuoti metai iš metų panaudojama tik 50 proc. visos skiriamos sumos. O ir minimali suma, kuri pasiekia nuskurdusius gyventojus, tuos 86 proc., gavusius paramą, neužtikrina jų minimalių poreikių. Kai matai, kad iš esmės tie socialiniai dalykai yra labiau panaudojami kaip viešųjų ryšių akcijos priemonės kai kam parodyti savo politinį jautrumą, tuomet tiesiog nusvyra rankos. Praėjusiais metais buvo paskleista žinutė, kai prezidento žmona vizito metu kalbėjosi su Vokietijos prezidento žmona apie skurdo problemas Lietuvoje. Žinutė tikrai jautri ir orientuota pademonstruoti jautrumą. Bet kas po to vyksta? Praktiškai nieko. Paskutinis pavyzdys, kai prezidentas nuotoliniu būdu organizuoja pasitarimą su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis ir su savivaldybių asociacija, svarstydamas žmonių su negalia problemas. Apie jų problemas reikia kalbėti, bet šiandien pagal statistiką labiausiai skurdas vyrauja tarp bedarbių, vienišų žmonių, vienišų tėvų, kurie augina vaikus, ir tik paskui eina pensininkai. Man atrodo, kad reikia žiūrėti ne į kažkokią pažeidžiamą socialinę grupę, bet iš esmės pradėti spręsti tas problemas. Faktas, kad iki šios dienos mūsų sukurta sistema neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių žmonių poreikių. Taip pat nesudaromos sąlygos ta parama pasinaudoti visiems tiems, kuriems ji yra reikalinga, nesudaromos sąlygos žmonėms gauti informaciją, kad jie galėtų pasinaudoti savo teisėmis gauti socialinę paramą. Jeigu kitose valstybėse yra prievolė informuoti gyventoją apie jam priklausančią socialinę paramą, pas mus žmogus tampa vos ne detektyvu, kuris turi tyrinėti ir išgauti iš institucijų, kas jam priklauso. Skandalingas pavyzdys, kai skiriamos pinigų sumos, pašalpos įsidarbinimui. Yra nustatyta, kad 82 proc. asmenų negavo tos pašalpos, kadangi nežinojo, nes neturėjo tokios informacijos. Man atrodo, kad kai kuriais atvejais tai daroma sąmoningai. Sąmoningai yra nuslepiama informacija nuo žmonių, tokiu būdu dirbtinai yra sutaupomos lėšos, kurios galėtų pasiekti žmones ir tada tos lėšos panaudojamos visai kitoms reikmėms.

ELTOS nuotr.

Skaitykite: https://www.respublika.lt

2020 m. Gegužė mėn. 17 d., Sekmadienis

Seimas griežtina GMO patekimą į Lietuvą

Seimas spręs, kurie genetiškai modifikuoti augalai ir kiti produktai galės būti auginami ar naudojami Lietuvoje. Jų sąrašą tvirtintų aplinkos ministras.
Seimas šią savaitę priėmė svarstyti tai numatančias Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisas. Jos numato, kad Lietuvoje būtų draudžiama naudoti ar auginti kai kuriuos genetiškai modifikuotus produktus, nors Europos Sąjungoje juos naudoti būtų galima. Dėl to turėtų susitarti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. „Siūlome, kad būtų pasinaudota (Europos Sąjungos – BNS) direktyvos galimybe, kurioje leidžiama šaliai narei drausti naudoti genetiškai modifikuotus organizmus. Mūsų tokia pozicija išlieka. Ir tik vienetiniais atvejais būtų galima priimti tarpinius sprendimus“, – pristatydamas pataisas Seime pataisas teigė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys teigė, kad Žemės ūkio ministerija atstovauja turintiems kitokių interesų žemės ūkyje, jie gali skatinti tokių produktų naudojimą.

L.Balandžio nuotr.
Skaitykite: https://www.15min.lt

2020 m. Gegužė mėn. 17 d., Sekmadienis

P.Urbšys stebisi: A.Širinskienės komisija, padariusi grėsmingas išvadas, dabar siekia jas nugesinti

Nors Seimas ketvirtadienį pritarė „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios komisijos išvadoms, aistros ir pasipiktinimas tarp politikų tebekyla. Į galimai neteisėtą poveikį politiniams procesams tyrusios vadinamosios A. Širinskienės komisijos akiratį patekęs mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys toliau kelia klausimus ir sako nesuprantąs, kodėl ištarusi A, valdančiųjų iniciatyva atsiradusi komisija nenori pasakyti ir B.
Kurį laiką nuo Seimo kadencijos pražios kartu su „valstiečiais“ frakcijoje veikęs politikas tvirtina matąs itin keistą situaciją, kai vienoje A. Širisnkienės komisijos pateiktų išvadų jam tarsi ir inkriminuojamas priesaikos sulaužymas, tačiau adekvačių ir reaguojančių į deklaruotus nusižengimus veiksmų nebėra imamasi. Politikas stebisi, kodėl Seime sprendžiant dėl A. Širinskienės pateiktų išvadų, jam net pačiam pareiškus norą būti ištirtam, ar jis nesulaužė priesaikos ir ar nėra vertas apkaltos, patys valdantieji tokį sumanymą atmetė. „Aš siūliau savo atžvilgiu pradėti tyrimą, nes, kaip išdėstė A. Širinskienė, yra priesaikos sulaužymo požymių“, – Eltai teigė P. Urbšys, akcentuodamas, kad pakliūta į absurdišką situaciją, kai ilgą laiką Seime veikusi ir savo svarbą bei objektyvumą akcentavusi komisija dabą nori užbaigti tik pranešdama apie esą padarytus didelius politikų pažeidimus.

A.Ufarto nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Gegužė mėn. 16 d., Šeštadienis

Seime – ginčai dėl gręžinių vandens naudojimo kaime ir miesteliuose

Šulinys

Seimas pradėjo diskusijas, ar leisti miestelių ir kaimų gyventojams, naudojantiems požeminį vandenį iš gręžinių, jo nemokamai pasiimti penkis kartus daugiau nei leidžiama dabar – 50 kubų vietoj 10.

Vieni Seimo nariai aiškino, kad Žemės gelmių įstatymo pataisos naudingos kaimo gyventojams, neturintiems lėšų atnaujinti senų gręžinių, kiti gi aiškino, kad naudos iš to turės stambieji ūkininkai.

Pakeitimų iniciatorius „valstietis“ Viktoras Rinkevičius sakė, kad kažkada privatizuoti vandens tiekimo įrenginiai statyti prieš 40-50 metų ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, jų nėra kam modernizuoti. Todėl padidinus leistiną naudoti kiekį, nereikėtų naujo leidimo naudoti žemės gelmių išteklius.

 „Jie gauti leidimo naudoti tokius įrenginius toliau negali, bet kitos alternatyvos irgi nėra, nes valstybė neskiria lėšų jų modernizavimui, renovavimui. (...) Siūlau padidinti iki 50 kubų, kad nereikėtų gauti leidimo“, – pristatydamas pataisą Seime kalbėjo V. Rinkevičius.

 Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys Seime pareiškė, kad prisidengiant „eilinių žmonių problemomis“, rūpinamasi stambiojo žemės ūkio verslo interesais. Vytautas Bakas taip pat mano, jog pataisos naudingos tik stambiam verslui.

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Gegužė mėn. 13 d., Trečiadienis

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Vienkartinė 200 eurų išmoka Seimo rinkimų išvakarėse – tai dar vienas mūsų valstybės iškreipto požiūrio į socialinę politiką simbolis. Dar neturėjome valdžios, kuri praleistų progą žmonių skurdą paversti politiniu kapitalu. Kai kas gali pasakyti – kas čia tokio? Svarbu, kad žmonėms nuo to geriau. Bet ar iš tikrųjų taip?

Oficialiais duomenimis, žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena apie 645 tūkstančiai žmonių (22,9 proc. visų šalies gyventojų). Tai tie, kuriems per mėnesį tenka 345 eurai. Žemiau absoliučios skurdo ribos pas mus priskaičiuojama 312 tūkstančių. Jų mėnesinės pajamos mažesnės nei 245 eurai. Daugeliui šie skaičiai iki skausmo pažįstami – jokia paslaptis, jog velkamės ES uodegoje pagal socialinę atskirtį. Socialinei apsaugai Lietuvoje skiriama 11,5 proc. BVP, kai ES vidurkis – 18,5 proc. Tad socialinėms reikmėms skiriamų pinigų pas mus nebus per daug, ir koks skirtumas, ar jų sušvirkščiama prieš rinkimus ar po rinkimų?

A.Ufarto nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 12 d., Antradienis

Širinskienės komisijos išvados skinasi kelią Seime: konservatoriai gina Landsbergienės verslą

agne-sirinskiene-84250033.jpg„Valstietės“ Agnės Širiniskienės vadovaujamos komisijos išvados toliau skinasi kelią Seime, o jų svarstymas kelia audras tarp politikų. Antradienį po svarstymo už balsavus 61 Seimo nariui, 10 susilaikius ir 44 balsavus prieš, A. Širinskienės parengtoms išvadoms buvo pritarta. Dėl šio klausimo Seimas dar turės kartą balsuoti.
Kontraversiškai vertinamo ir opozicijos kritikos sulaukusio tyrimo išvadų svarstyme opozicija kalbėjo apie mindomą Konstituciją ir demokratiją, kartu prabilo ir apie žalą reputacijai, kurią, teigė jie, verslui ir strategiškai svarbioms įmonėms padarė „valstiečių“ iniciatyva atsiradęs tyrimas.
Komisijos tyrimo radare atsidūręs Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys neigė išvadoje jam mestus kaltinimus, esą jis kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu darė įtaką neteisėtam buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio atleidimui iš einamų pareigų. Politikas antrino E. Gentvilui ir dėliojo argumentus, kodėl, jo nuomone, į komisijai vadovaujančios A. Širinskienės akiratį pateko vienas ar kitas „valstiečiams“ oponavęs asmuo, tuo metu nuo kai kurių kitų planuotų klausimų buvo atsitraukta. „Jei jūs prisiminsite, dėl ko buvo sudaryta komisija, – ji buvo sudaryta manant, kad nėra atvertas plačiai klausimas dėl „Rosatom“ įtakos konservatoriams. Ar jums nekeista, gerbiami „valstiečiai“, kodėl Širinskienė su savo užsispyrimu nesugebėjo prisikapstyti iki pažymų. Tuomet NSGK vadovavo Vytautas Bakas, jis seifo neatidarė, tačiau kai tapo komiteto pirmininku Gaižauskas... Kas trukdė šį seifą atidaryti? Neabejoju, kad dėl to, jog tie ryšiai, kurie yra atskleisti, dabar veikia valdančiuosius“, – teigė P. Urbšys.

K.Čachovskij nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 12 d., Antradienis

Seimo komitetas atsisakė siūlymo lengvinti politikų ir tarnautojų įsidarbinimo galimybes

Guoda Burokienė

Pirmadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas susirinko į neeilinį posėdį ir atsisakė savo siūlymų dėl įsidarbinimo galimybių lengvinimo kadencijas baigusiems ar pareigų netekusiems politikams bei valstybės tarnautojams.

15min pirmadienį skelbė, kad „valstietės“ Guodos Burokienės vadovaujamas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė palengvinti įsidarbinimo galimybes politikams ir valstybės tarnautojams. Nors ekspertai teigė, kad toks pasiūlymas ženkliai sumažintų skaidrumą ir atvertų kelius politinei korupcijai.

Pagal dabar galiojantį įstatymą tarnautojai ar politikai, nustoję eiti savo pareigas, metus laiko negali įsidarbinti įmonėse ar įstaigose, kurioms naudingus sprendimus priėmė. Tai – vadinamasis „atvėsimo“ laikotarpis, skirtas apsisaugoti nuo korupcijos ir interesų konfliktų.

Tačiau Seimo komitetas siūlė dalies šių ribojimų atsisakyti ir apriboti tarnautojų bei politikų darbą tik privačiose įmonėse, kurioms naudingus sprendimus jie priėmė. O štai valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įstaigose, pagal tokį pasiūlymą, kadencijas baigę ar pareigų netekę tarnautojai ir politikai būtų galėję įsidarbinti be jokių apribojimų ir „atvėsimo“ laikotarpio.

Visgi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas savo nuomonę pakeitė. Komitetas pirmadienį atsižvelgė į konservatorės Agnės Bilotaitės pasiūlymą ir nusprendė neatsisakyti apribojimų bei „atvėsimo“ laikotarpio politikams ir tarnautojams darbinantis viešajame sektoriuje.
Vis dėlto komitetas išplėtė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) galias kiekvienu atveju individualiai įvertinti, ar politiko bei tarnautojo įsidarbinimas įstaigoje ar įmonėje nekelia interesų konflikto. Tai įvertinusi VTEK galėtų taikyti įstatyme numatytų apribojimų išimtis.

Mišrios frakcijos narys Povilas Urbšys teigė manantis, kad ši skaidrumo problema yra dirbtinė.

 „Mes turime problemą, kad yra sudėtinga mums įtraukti į valstybės tarnybą kompetentingus žmones. Šita problema išlieka atvira, bet mes vis keliame karteles, susijusias su skaidrumu, su profesiniais reikalavimais, bet iš esmės jau dabar matome, kad kai kuriais atvejais neatsiranda žmonių į tas pareigas. <...> Kur buvo problemos skaidrumo atveju? Ar yra bylos STT, kur atskleidžia, kad štai žiūrėkite, kokia blogybė yra, kad žmonės nešąla ir pradeda eiti tas pareigas? Man atrodo, kad yra taip, kad mes dirbtinai patys iškeliam problemą ir po to įsijaučiam į jos sprendimą“, – kalbėjo P.Urbšys.

Nuotr. Ž. Gedvilos

Skaitykite: https://www.15min.lt

2020 m. Gegužė mėn. 10 d., Sekmadienis

Per perėją – nenulipus nuo dviračio, bet tektų praleisti automobilius: Seimas idėją palaiko

Seime juda pataisos, leisiančios dviratininkams per perėją važiuoti nenulipus nuo dviračio. Antradienį po pateikimo joms pritarta. Vairavimo mokytojas Tomas Rinkevičius iniciatyvą vertina skeptiškai – esą dabar galiojanti tvarka saugesnė, o ir nulipti nuo dviračio daug laiko neužima.
Siūlymą keisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą registravo Seimo darbo grupė, atsižvelgusi į dviratininko Mariaus Kučinsko peticiją. Parlamentarai, atstovaujantys tiek pozicijai, tiek opozicijai, siūlo įprasto ir motorinio dviračio vairuotojui leisti gatvę kirsti pėsčiųjų perėja. Tokiu atveju vairuotojas privalėtų: sustoti, praleisti važiuojamąja kelio dalimi važiuojančias transporto priemones, pradėti važiuoti tik įsitikinęs, ar jo veiksmai neprivers kitų eismo dalyvių keisti judėjimo kryptį bei greitį, pradėti važiuoti pėsčiųjų perėja tik įsitikinęs, kad tai – saugu.
Parlamentaras Povilas Urbšys priminė, kad dviratis – transporto priemonė ir pasvarstė, ar iš tikrųjų transporto priemonei reikėtų leisti judėti pėsčiųjų zona, o Seimo nariai Edmundas Pupinis bei Robertas Šarknickas suabejojo, ar priėmus pateiktas pataisas neišaugs avaringumas.

Ž.Gedvilos nuotr.
Skaitykite: https://www.15min.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 07 d., Ketvirtadienis

Vadovybės apsaugos departamentui Seimas suteikė išskirtinį statusą, opozicija suabejojo, ar jis netaps savų „lesyklėle“

Valstybės vadovų ir valstybės pastatų saugumu besirūpinantis Vadovybės apsaugos departamentas netrukus gali persivadinti Vadovybės apsaugos tarnyba ir virsti atskira institucija. Tai reikštų, kad institucijos vadovą nuo šiol skirs Vyriausybė, ji turės atskirą biudžetą ir nebesilaikys Vidaus tarnybos statuto. Anksčiau tokiam planui nepritarė pats Saulius Skvernelis, tačiau dabar Seime abejota, kad įstatymas yra jo atsilyginimas už VAD pastangas prašant Upės gatvės asfaltavimo.
Vadovybės apsaugos įstatymas, dėl kuriuo ginčai Seimo koridoriuose virė pusmetį, ketvirtadienį buvo priimtas 78 parlamentarams balsavus už, vienam – prieš ir dviem susilaikius. Įstatymą priimant Seimo salėje vėl sėdėjo ir „už“ balsavo premjeras Saulius Skvernelis, nors jis ketvirtadienį jau buvo grįžęs dirbti į Vyriausybę.

 

“Didės viršininkų galimybės dirbti ilgiau, jų atlyginimai, atsiras papildomos išlaidos buhalterijos ir mažesnė kontrolė. (...) Nyksta valstybės tarnyba kaip tokia, ji traukiasi. Trečias dalykas, aš įsivaizduoju, kad čia kuriama galima lesyklėlė. Kadencijos pabaigoj bus galima įdarbinti visokius stončaičius ir panašius asmenis. (...) Na, ir o kas gali paneigti, kad čia neatsilyginama už tos tarnybos didžiules pastangas asfaltuojant vieną premjero keliuką?„ – klausė K.Masiulis. Tačiau ne visa opozicija laikėsi tokios nuomonės. Buvęs valstietis Povilas Urbšys juokėsi, kad galbūt jis pats mielai savanoriautų VAD, jei jam kada tektų saugoti pačią Agnę Širinskienę.
“Nebuvo normalu, kad šitas svarbus apsaugos departamentas buvo VRM pavaldume, kai spręsdavo klausimus ne vien tik ministro pirmininko, bet ir prezidento, ir Seimo pirmininko, ir užtikrindavo saugumą ne vien tik Vyriausybei pavaldžių įstaigų“, – aiškino P.Urbšys, bet pridūrė, kad algų dydžius dar bus galima peržiūrėti vėliau.

 

V.Balkūno nuotr.
Skaitykite: https://www.15min.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 05 d., Antradienis

Prieštaringai vertinamas Širinskienės tyrimas dėl Landsbergių verslo skinasi kelią Seime

Po pusantrų metų vykusio tyrimo dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, Seime buvo pateiktos „valstietės“ Agnės Širiniskienės vadovaujamos komisijos išvados. Opozicijos ypač kritiškai vertinamos ir daug komentarų sulaukusios komisijos tyrimo išvados po pateikimo sulaukė parlamentarų palaikymo.
Seimas po pateikimo pritarė išvadoms: už balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė – 10. Kontroversiškai vertinamo ir opozicijos kritikos sulaukusio tyrimo išvadose atspindimi trys parlamente įgyvendinto tyrimo epizodai: interesų grupių ir valstybės politikų siekiai paveikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veiklą, politikų galimai darytas spaudimas Prokuratūros darbui bei galima privačių pensijų fondų įtaka Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos akiratyje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė.
Konservatorius Jurgis Razma ironizavo, kad vietoj komisijos pateiktų išvadų reikėtų pažymėti, kad šiuo parlamentiniu tyrimu siekta tik kerštauti. „Mes, komisijos nariai, vykdydami valstiečių ir žaliųjų lyderių politinę užduotį subūrėme komisiją, siekdami ją išnaudoti kaip politinį įrankį kovoje su pagrindiniais priešais – konservatoriais. Taip pat siekėme atkeršyti mus palikusiam Povilui Urbšiui ir Viktorui Pranckiečiui. Pasirinkome epizodus, per kuriuos tikėjomės jiems įkąsti. Nieko mes neištyrėme ir daugiau mes taip nebedarysime“, – Seimo salėje neslėpdamas ironijos kalbėjo J. Razma
„Valstietės“ Agnės Širinskienės vadovauto parlamentinio tyrimo išvados nepagrįstos faktinės aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis, teigia Generalinė prokuratūra. Generalinis prokuroras Evaldas Pašlis kreipėsi į Seimo valdybą ir prezidentą, kad kategoriškai nesutinka su išvadų projekto teiginiais. „(...) daugelis šio išvados projekto teiginių bei siūlymų nėra pagrįsti objektyvia ir išsamia nešališkų duomenų analize bei tiksliai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis“, – teigiama prokuratūros pranešime.

A.Ufarto nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt

 

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 6 iš 168