Straipsniai

2020 m. Balandis mėn. 28 d., Antradienis

Dulkes nuo senų skundų jau pučia naujos intrigos

VRK pirmininkė L.Matjošaitytė nedaug tepasakė apie apsamanojusius skundus.

Jau prasideda naujų Seimo rinkimų vajus, o rinkimų prievaizdai tebetiria prieš metus gautus skundus. Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) ėmę spausti politikai sukėlė nuogąstavimų, jog taip norima užnerti pavadį rinkimų prižiūrėtojams ir demokratijai.

Teisinis nihilizmas, kurį reikėtų kaip nors sutvarkyti, – tokiais VRK darbo principų vertinimais posėdyje dalijosi valstietės Guodos Burokienės vadovaujamo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) nariai.

Šią reakciją sukėlė komisijos paaiškinimas, jog ji vis dar tiria kai kuriuos skundus dėl pernykščių rinkimų, nes VRK nariai esą yra nepriklausomi nuo pirmininkės.

Seimo komitetas prispaudė VRK pateikti informaciją, kokie konkretūs skundai tiriami, kiek laiko vyksta tyrimas ir kurie komisijos nariai tai atlieka. Būtent tai sukėlė VRK atstovų nepasitenkinimą – kai kurie jų ėmė baimintis, jog tokiu būdu politikai, pirmiausia valdantieji, peržengia leistinas parlamentinės kontrolės ribas ir siekia prieš Seimo rinkimus prispausti jų pažeidimus tiriančią komisiją.

Pernai vykę savivaldos ir prezidento rinkimai kėlė daug politinės įtampos, konkurencija buvo didelė, todėl rankoves turėjo pasiraitoti ir VRK.

O dėl ilgo skundų nagrinėjimo rinkimų prievaizdus ėmė atakuoti Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys.

Jis piktinosi, kad VRK dar neištyrė kai kurių skundų dėl praėjusių metų rinkimų, ir reikalavo juos tiriančių komisijos narių pavardžių bei atsakomybės.

Kiti VVSK nariai, tarp jų ir pirmininkė, labiausiai stebėjosi, jog VRK vadovė Laura Matjošaitytė esą niekaip negali paskubinti tyrimų, nes juos atliekantys komisijos nariai neva jai nepavaldūs.

Po šio posėdžio VRK pirmininkė komitetui raštu priminė, jog, pagal įstatymus, komisija skundus lyg ir turėtų išnagrinėti per tris mėnesius nuo jų gavimo dienos, tačiau jei skundai labai sudėtingi, juos galima tirti net iki pusės metų.

Nuotr. J. Stacevičiaus

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2020 m. Balandis mėn. 27 d., Pirmadienis

Broniaus Bradausko būreliui – 70 tūkst. eurų bauda, atimta teisė į medžioklės plotus

125214383-8191a55e-3c91-4aef-b896-81568341c3fb.jpgAtrodytų, vyksta karantinas, visi sėdi namie, kovoja su virusu. Tačiau net ir karantino metu nutinka įdomių dalykų. Pavyzdžiui, iš Seimo nario Broniaus Bradausko buvo atimta teisė į medžioklės plotus. Kai tik tai nutiko, posto neteko Aplinkos apsaugos departamento vadovas Vaidas Laukys. Jei Seime kitą savaitę bus priimtos įstatymo pataisos, tai valdžios institucijos negalės kontroliuoti medžiotojų būrelių.
Seimo narys B. Bradauskas yra pagarsėjęs medžiotojas. Jo būrelis „Antanava“ driekiasi daugiau nei 10 hektarų teritorijoje. Vasario pabaigoje Aplinkos apsaugos departamentas pasirašė įsakymą atimti iš būrelio „Antanava“ teisę naudotis medžioklės plotu „Nematau čia jokios tragedijos, nes aš medžioti turiu kur. Aš esu gi dviejų klubų narys, šalimais „Tauro“ klubas, daugiau medžiojo „Tauro“ klube, ten kiti mūsų klubo nariai. Daugiau kaip 3 nemedžiojam. Aš iš viso iš namų neišeinu“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė B. Bradauskas. Dar pernai B.Bradausko būrelis buvo patikrintas Aplinkos apsaugos departamento ir gavo baudą už laiku nepateiktą deklaraciją.
B.Bradauskas ne tik apskundė gautą baudą teismui, bet dar ir pateikė Seimui pasiūlymą pakeisti tą įstatymą, kuriuo vadovaujantis jis gavo baudą. Jo siūlyme nelieka prievolės medžiotojams teikti deklaracijas. Vadinasi, niekada nebus ir baudų. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui jau pavyko įtvirtinti vieną šio įstatymo pakeitimą, kuriuo nubaustieji už vandens gręžinių naudojimąsi bus atleisti nuo baudų. Baudų suma – virš 4 milijonų.

„Net koronaviruso pandemijos akivaizdoje kai kurie valstiečiai neatsisako ketinimų saviškius ištraukti iš mokestinės bylos, į kurią jie įkrito dėl to, kad nemokėjo eilę metų mokesčių už požeminio vandens naudojimą ar kai kurie išrinktieji savo medžioklės būreliams sudarė tokias lengvatines sąlygas, kad jie už dyką naudojosi tais plotais. Dabar, kai jie taip užsispyrusiai bando prastumti tuos įstatymus, kurie ir susiję su tom lengvatom tiems veikėjams, tai akivaizdžiai rodo, kad jie yra įsipareigoję jiems ir ko gero artėjantys rinkimai ir yra tas motyvas, kodėl jie taip skuba ir iškelia kaip vieną iš pagrindinių prioritetų būtent šito įstatymo pataisas“, – sakė Seimo narys Povilas Urbšys. 
Skaitykite: https://www.lrytas.lt/

2020 m. Balandis mėn. 23 d., Ketvirtadienis

Skvernelio antausis opozicijai: atsisakė atsakyti klausimus

Saulius Skvernelis

Premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį atsisakė atsakyti į opozicijos jiems raštu pateiktus klausimus.

Per opozicijos inicijuotą nenumatytą parlamento posėdį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paskelbė iš Vyriausybės kanceliarijos ir Finansų ministerijos gautus raštus, kad Seimo nariai turi teisę raštu pateikti tik vieną klausimą. Kadangi jų sulaukta daugiau, prašoma išrinkti vieną svarbiausią.

 Be to, Vyriausybės nariai informavo, kad tuo pačiu metu, kai turėtų atsakinėti į Seimo narių klausimus, jie posėdžiaus COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitete.

 Po šio perskaityto rašto žodį tarė opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis.

 „Su dideliu apmaudu klausėm, ką jūs įgarsinote. Nei šioje kadencijoje, nei kitose nėra buvę, kad Vyriausybė ir jos atstovai, kurie kviečiami pagal statuto normas, atsisakytų ateiti ir atsakyti į klausimus. Susidaro įspūdis, kad išvedžiojimai, kad nesaugu, paprasčiausiai yra bėgimas nuo atsakymų į klausimus, išklausyti ekspertų pasakytos galbūt nepatogios tiesios“, – Seimo salėje svarstė Tėvynės sąjungos lyderis.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys sakė, kad ši situacija jau seniai buvo užprogramuota. O konservatorius Kęstutis Masiulis stebėjosi, kad jaučiasi kaip Baltarusijoje.
Nuotr. J. Elinsko

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Balandis mėn. 23 d., Ketvirtadienis

Su Prezidentūra seniai kariaujantys Seimo valdantieji surado progą keršyti G. Nausėdai

 Teigiama, kad G.Nausėdos patarėjai pagrindine savo bendravimo forma su parlamentu vėl pasirinko asmeninius telefono skambučius atskiriems Seimo nariams.

„Chuliganizmas“, „peštynės smėlio dėžėje“, „bandymų kurti teisinę valstybę paneigimas“ – taip žinomi šalies teisės specialistai įvertino antradienio Seimo balsavimus dėl teisėjų paskyrimo.

Per atkurtos nepriklausomybės 30 metų to dar nebuvo – Seimas antradienį vienu ypu išbrokavo tris kandidatus į Konstitucinio teismo (KT) teisėjus, taip pat kandidatę į Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininkus.

Dėl tokio kuriozo politikai baksnoja pirštais vieni į kitus. Smarkiausiai kapojasi dvi iš keturių kandidatūrų teikusi Prezidentūra ir jas atmetusi valdančioji dauguma.

Kad ir kas būtų kalčiausi, ši situacija parodė, kad dvi iš trijų pagrindinių valstybės institucijų – Seimas ir Prezidentūra – toliau nesugeba susitarti, o tas nesusikalbėjimas vis ryškesnis.

Seimas turėjo nuspręsti, ar KT teisėjais skirti buvusią šio teismo kanclerę Ingridą Danėlienę, AT teisėją Algį Norkūną ir advokatę Giedrę Lastauskienę.

Mat kovą baigėsi KT pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija.

Dar praėjusių metų pabaigoje I.Danėlienės kandidatūrą pasiūlė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, A.Norkūno – laikinai AT pirmininkės pareigas einanti šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, o G.Lastauskienės – prezidentas Gitanas Nausėda.

Be to, prezidentas S.Rudėnaitę siūlė atleisti iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir paskirti nuolatine AT vadove.

Slaptu balsavimu Seimas nepalaimino nė vienos kandidatūros į KT teisėjus, o S.Rudėnaitę apskritai pakabino palubėje. Parlamentarai pritarė, kad ji būtų atleista iš AT Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, bet nepatvirtino jos AT vadove.

Prieš balsavimą svarstant šias kandidatūras diskusijos vyko tik dėl I.Danėlienės. Tiksliau – apie jos galimus asmeninius ryšius su D.Žalimu. Nors ir KT pirmininkas, ir buvusi kanclerė šias kalbas neigė, jais tikėjo ne visi politikai.

Kai kurie politikai, pavyzdžiui, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys, pranašavo, kad kai kurios ar net visos kandidatūros bus atmestos, nes valdantieji valstiečiai nusiteikę paauklėti prezidentą.

Mat G.Nausėda, keršydamas valstiečiams už tai, kad jie nepakluso jo reikalavimams atleisti susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, atmetė kandidatą į ekonomikos ir inovacijų ministrus, premjero Sauliaus Skvernelio patarėją Luką Savicką.

Kad P.Urbšio pranašystės išsipildys su kaupu, buvo galima prognozuoti jau senokai. Tarkime, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), vadovaujamas dešiniosios valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio rankos Agnės Širinskienės, vilkino kandidatūrų svarstymą.

Tuo metu dalis valdančiosios daugumos atstovų spėjo, jog bus atmestos ne tik prezidento kandidatūros, bet ir Seimo pirmininko teikiama kandidatė – vien dėl to, kad ją teikia V.Pranckietis, kurį R.Karbauskis pavadino niekam neatstovaujančiu ir nieko negalinčiu padaryti Seimo pirmininku.

Kalbant apie A.Norkūną, jis esą tiesiog pateko ne vietoje, ne laiku ir ne į tą kompaniją, todėl automatiškai buvo paskandintas su kitais.

Beje, parlamentarai užkulisiuose piktinosi ir tuo, kad visos kandidatūros į KT teisėjus esą yra silpnos, o V.Pranckietis ir Prezidentūra jų tinkamai nederino nei su Seimo frakcijomis, nei su politiniais lyderiais.

Nuotr. lrytas.lt montažas

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

2020 m. Balandis mėn. 23 d., Ketvirtadienis

Advokatai šantažavo ar reikalavo dirbti?

darbalaukis.jpg

Lietuvos advokatai nė už ką netiki, kad patyrę jų kolegos galėjo ryžtis nusikaltimui ir šantažavo STT vadą Žydrūną Bartkų. Atvirai teigiama, jog juos sulaikant padaryta didžiulė klaida, o pati byla yra rašyta šakėmis ant vandens, siekiant nuslėpti neteisėtus STT veiksmus. Teisininkai konstatuoja, jog valstybėje nustota žaisti demokratija ir tai jaučiančios teisėsaugos tarnybos vis labiau drąsėja, o teisingumą turinti vykdyti Temidė vis labiau bailėja.

Daug metų STT dirbusio Seimo nario Povilo Urbšio nuomone, daug kas šiame tyrime priklausys nuo teismų vertinimo.

„Yra ir subjektyvioji šios istorijos pusė. Jei STT tiriamos bylos advokatas susitiko su tarnybos vadu ir kalbėjo apie tyrimo paspartinimą teisėtais sprendimais. Tame kontekste užsimindamas apie problemų su jo darbuotoju paviešinimą. Dėl advokatams inkriminuojamų nusikaltimų iškeltos bylos yra retos ir teismų sprendimai būna įvairūs. O šiuo atveju kalba eina ne apie paprastus asmenis, o apie gerai teisę išmanančius advokatus. Klausimas, ar surinkta pakankamai įrodymų, jog tyrimas baigtųsi sėkmingai, byla pasiektų teismą ir šis priimtų adekvatų sprendimą. Juk kiek yra pavyzdžių, kai tokios ar panašios bylos nutraukiamos ir žmonės visiškai išteisinami. Labai keista, kad čia figūruoja G.Danėlius, kuris buvo laikomas prezidentės Dalios Grybauskaitės dvaro teisinių klausimų sprendėju, kuriam siūlyta tapti generalinio prokuroro pavaduotoju, kuruojančiu kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Ar galėjo jis sau leisti daugiau, nei kiti?“- kalbėjo parlamentaras P.Urbšys.

Nuotr. I. Sidarevičiaus

Skaitykite: https://www.respublika.lt

2020 m. Balandis mėn. 21 d., Antradienis

Seimas prezidento veto linksta pritarti – dar kartą imsis kainų reguliavimo klausimo

605510-967596-1287x836.jpgAntradienį Seime pateikus prezidento veto dėl galimybės Vyriausybei reguliuoti kainas, paskelbus ekstremaliąją padėtį, ir vėl įžiebė parlamentarų diskusijas. Galiausiai Seimo nariai pritarė pasiūlymui įstatymą svarstyti iš naujo.

Po alternatyvaus balsavimo 77 Seimo nariai pasisakė, kad projektas būtų svarstomas iš naujo. Prieš balsavęs 41 Seimo narys pasisakė už pasiūlymą, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu.

Seimas dar kartą šį pasiūlymą turėtų svarstyti kitą savaitę.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta Seime tvirtino, kad, prezidento nuomone, kainų reguliavimas nėra suderinamas su efektyvia ekonomine politika ir šalies konstitucinėmis nuostatomis. Prezidento vertinimu, tai neleistų pasiekti ir pageidaujamo rezultato.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys paprašė įvardyti konkrečias valstybes, kuriose, pritaikius kainų reguliavimą, prekių, kurių kainos buvo reguliuojamas, rinkoje nebeliko.

„Negalėčiau įvardyti konkrečių valstybių, kurios karantino metu reguliuoja kainas. Aš tokių nesu girdėjęs. (...) Galiu tik iš istorijos papasakoti, kai buvo kainos reguliuojamas ir sovietiniu laikotarpiu, tų prekių paprasčiausiai nelikdavo“, – tvirtino S. Krėpšta.

Vėliau pasisakydamas „prieš“ P. Urbšys atkreipė dėmesį, kad tokią praktiką nuo balandžio 3 d. taiko Prancūzija.

E.Blaževič nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt

2020 m. Balandis mėn. 21 d., Antradienis

Seimas nesutiko KT teisėjais skirti I.Danėlienės, G.Lastauskienės ir A.Norkūno

robertai-5dfb67d374ec8.jpgSeimas slaptu balsavimu antradienį nepatvirtino Konstitucinio Teismo (KT) teisėjais Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno ir Ingridos Danėlienės. Taip pat antradienį buvo balsuojama dėl prezidento siūlymo LAT pirmininke skirti šiuo metu laikinai teismui vadovaujančią Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Sigitą Rudėnaitę. Vienu sprendimu Seimas ją nusprendė atleisti Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, tačiau LAT pirmininke neskyrė.
„Kai kurie Seimo nariai pademonstravo, kad prezidentas negali suabejoti jų kandidatais, o Seimo pirmininkas negali siūlyti kandidatų, nes nuspręsta, kad jis už ribos. Gal jau laikas užsiimti saviizoliacija“, – po balsavimo pareiškė Povilas Urbšys. Šis parlamentaras dar prieš balsavimą posėdyje kalbėjo, jog balsavimas yra puiki proga „valstiečiams“ atkeršyti ne tik jų kandidato į ekonomikos ir inovacijų ministrus nepatvirtinusiam prezidentui Gitanui Nausėdai, bet ir Ramūno Karbauskio itin nemėgstamam buvusiam bendražygiui Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui.

Parlamentaras P.Urbšys prieš balsavimą kalbėjo, kad teisėjų skyrimas tampa asmeninių ambicijų demonstravimu ir patikino, kad „valstiečiams“ tai yra būdas atkeršyti prezidentui G.Nausėdai, kuris teikia vieną iš trijų kandidatūrų. P.Urbšys taip pat svarstė, kad greičiausiai „valstiečiai“ nepatvirtins ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio teikiamos I.Danėlienės. „Lietuva seniai tapo ne koronaviruso įkaite, mes esame tapę politinio savanaudiškumo įkaitais (...) Iš esmės mes savo darbą paversime farsu“, – kalbėjo jis.
Skaitykite: https://www.15min.lt/

2020 m. Balandis mėn. 17 d., Penktadienis

Artinantis krizei Seimas pirmiausia suskubo rūpintis pažeidėjais: palygino su marodieriais

Povilas Urbšys.

Pasauliui užgniaužus kvapą laukiant ekonominio kracho, vienas svarbiausių Seime – Biudžeto ir finansų – komitetas nuo galimų nuostolių pirmiausia suskubo apsaugoti įstatymų pažeidėjų pinigines.

Milžiniškos baudos kai kuriems jų buvo skirtos dėl metų metus piktybiškai nemokėtų mokesčių už gamtos išteklius – vandenį, žvyrą ar medžioklės trofėjus.

Dėl pernai gausiai išdalintų baudų daugelis įstatymų pažeidėjų šiuo metu bylinėjasi teismuose. Tačiau įstatymų leidėjai kažkodėl suskubo juos aplenkti.

Užuot ieškoję būdų kaip padėti iš krizės kapstytis sąžiningai mokesčius mokėjusiam verslui, per karantiną nuotoliniu būdu posėdžiaujantys parlamentarai pirmiausia ėmė sukti galvas dėl pažeidėjų, tarp kurių – ir į turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašus įtraukti ūkininkai.

Praėjusį trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai pirmu klausimu svarstė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas.

Šiomis pataisomis, be kita ko, siūloma penkis kartus mažinti baudas už nedeklaruotą, deklaruotą mažesnį negu išgautas ar visai be leidimų išgautą požeminį vandenį.

Už nesąžiningai naudotus gamtos išteklius aplinkosaugininkai pažeidėjams yra skyrę per 8,6 mln. eurų baudų.

Anksčiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jau buvo užsimojęs visiems įstatymo pažeidėjams taikyti amnestiją bei atleisti nuo sankcijų, tačiau tokie siūlymai sulaukė daug kritikos.

Per dėl karantino kilusią sumaištį Seimo komitetas vėl ištraukė prieštaringai vertintus projektus, kurių svarstymas trečiadienį supykdė opozicijos atstovus.

Komiteto nariai nepritarė pertraukai ir balsavo už siūlymus švelninti sankcijas. Siūloma priskaičiuotas mokėtinas sumas dauginti ne iš 10, kaip įstatymas numato dabar, bet iš 2. 

 Po tokio jų sprendimo Seimo narys Povilas Urbšys valdančiuosius politikus palygino su marodieriais, kurių nestabdo net koronaviruso pandemija: „Valdantieji žūtbūt nori prastumti palankias įstatymo pataisas tiems, kurie nori išvengti prievolės sumokėti nustatytus mokesčius valstybei už požeminio vandens ir medžioklės plotų naudojimą.

Akivaizdu, kad šios stumiamos pataisos bus naudingos stambiems ūkininkams ir įtakingiems medžioklės būreliams, kuriems jau pradėtos nesumokėtų mokesčių išieškojimo procedūros teismuose.

Jų globėjai Seime tai daro brutaliai ir ciniškai. Jų nestabdo net koronoviruso pandemija. Jie elgiasi tarsi marodieriai maro metu.

Toks aklas kažkieno asmeninių interesų atstovavimas, manau, tiesiogiai yra susijęs su artėjančiais rinkimais. Matyt, tikimasi, kad iš mokestinės balos ištraukti rinkėjai jiems vienaip ar kitaip atsidėkos“.

Nuotr. T. Bauro

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2020 m. Balandis mėn. 09 d., Ketvirtadienis

Dėl aukštų postų – intrigos: pakibo ir Konstitucijos sargai

 Permaininga sėkmė sulaukiant netikėtų antausių. Taip galima įvertinti prezidento G.Nausėdos žygius Seime teikiant laiminti kandidatus į svarbių valstybės institucijų vadovus.

Permaininga sėkmė sulaukiant netikėtų antausių. Taip galima įvertinti prezidento Gitano Nausėdos žygius Seime teikiant laiminti kandidatus į svarbių valstybės institucijų vadovus.

Antradienį Seimas be problemų nutarė, kad prezidento remiamas 52 metų Darius Jauniškis vadovautų Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir antrąją kadenciją, tačiau opozicija pasistengė, kad kol kas nebūtų atleistas valstybės kontrolierius 47-erių Arūnas Dulkys, o vietoj jo paskirtas G.Nausėdos teikiamas Mindaugas Macijauskas.

Pastarasis dabar yra A.Dulkio pavaduotojas.

Be to, yra nemažai neaiškumų skiriant naują Aukščiausiojo teismo pirmininką ir tris Konstitucinio teismo (KT) teisėjus.

„Už“ – 49, „prieš“ – 25, susilaikė 28. Tokius balsavimo rezultatus, kurie reiškė, kad nutarimas dėl A.Dulkio atleidimo yra nepriimtas, antradienį palydėjo opozicijos plojimai.

Mat prezidento teikimą palaikė valdantieji valstiečiai, „socialdarbiečiai“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, remiami dalies Mišrios Seimo narių grupės.

Tuo metu opozicinės frakcijos balsavo arba „prieš“, arba susilaikė.

„Daliai opozicijos narių susidaro toks įspūdis, kad A.Dulkys Vyriausybę kaip seną kilimą nuoširdžiai ir intensyviai dulkino, ir dabar imamasi priemonių tokį pakankamai principingą vadovą pakeisti nauju.

Ar galite užtikrinti, kad naujas vadovas taip pat principingai reikalaus iš Vyriausybės, kuri yra atsakinga už rekomendacijų įgyvendinimą, nuoseklaus darbo?“ – prezidento vyriausiojo patarėjo ekonomikos ir socialiniais klausimais Simono Krėpštos klausė konservatorius Mykolas Majauskas. Ir nesulaukė aiškaus atsakymo.

Seimo nariai V.Bakas ir Povilas Urbšys pateikė VSD direktoriui per dvi dešimtis klausimų.

Prieš pat D.Jauniškio galutinį palaiminimą atsakymams buvo skirta apie 20 minučių.

VSD vadovas į visus klausimus atsakė beveik vienodai: jis ir jo pavaldiniai elgėsi teisėtai, o su konkrečiais asmenų tikrinimais ir kitais veiksmais susijusi informacija yra slapta, ji perduota Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Nuotr. lrytas.lt koliažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2020 m. Balandis mėn. 07 d., Antradienis

Seimas įvykdė pažadą dėl atlyginimų priedų medikams, juos gaus ir rezidentai

632230-48553-1287x836.jpgSeimas antradienį priėmė įstatymą, pagal kurį koronaviruso židiniuose dirbantiems medikams bus mokami 60-100 proc. priedai prie atlyginimo.

Priedai paskirti pagal valdančiųjų įregistruotą naują įstatymo projektą. Klausimas dėl atlyginimų priedų medikams praėjusią savaitę sukėlė politinę suirutę, jo nepavykus priimti dėl valdančiųjų ir opozicijos ginčo.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovės „valstietės“ Astos Kubilienės bei jos frakcijos kolegos Dariaus Kaminsko priimtos naujos pataisos ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbančių medikų atlyginimų koeficientus didina nuo 60 iki 100 procentų.

Už įstatymo priėmimą balsavo visi 120 Seimo narių, dalyvavę posėdyje.

Konservatorius Antanas Matulas taip pat sakė, kad priimtas įstatymas leis skirti priedus iš esmės visiems sveikatos priežiūros darbuotojams, susiduriantiems su koronavirusu.

„Įstatymo projektas žymiai patobulintas ir apima iš esmės visus darbuotojus, įtraukti rezidentai, šiek tiek padidinti procentai“, – teigė opozicijos politikas.

Vis dėlto dalis opozicijos politikų nerimavo, kad įstatymo formuluotės neleis priedų skirti žmonėms, dirbantiems ne tiesiogiai su pacientais, tai yra maitinimo, pervežimo paslaugų darbuotojams ar valytojams.

Parlamentaras Povilas Urbšys apgailestavo, kad krizės akivaizdoje Seimo nariai vis tiek nesugebėjo vienas į kitą žiūrėti ne kaip į politinį priešininkus, o kaip į partnerius.

„Mes vis dar vienas kitą priskiriame daugumai arba mažumai ir nuo to priklauso, kaip mes vienas kitą vertiname ir kaip vertiname vienas kito siūlymus“, – teigė Seimo narys.

„Visuotinio pavojaus akivaizdoje kyla klausimas, kas yra didesnė korona Lietuvai – ar koronavirusas, ar mes, su tokiu požiūriu vienas į kitą“, – pridūrė jis.

J.Stacevičiaus nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 3 iš 163