Straipsniai

2012 m. Birželis mėn. 09 d., Šeštadienis

Savivaldybėje - mafijos taisyklės

Iki įtariamo vadeivos neprisikasė

 

Panevėžys — lietuviškoji Sicilija, kur gyvenimo ritmą diktuoja ne visuomenės interesams dirbanti valdžia, o ją uzurpavę Italijos mafijos bosų metodais veikiantys korumpuoti politikai. Tokia mintis piršosi klausantis Panevėžio apygardos teisme pagarsinto kaltinamojo akto buvusiems miesto vadovams „tvarkiečiams" — vicemero pareigas ėjusiam Kastyčiui Vainauskui ir administracijos direktoriaus postą užėmusiam Stasiui Karčinskui:

Bičiuliai kaltinami subūrę nusikalstamą grupuotę ir keletą metų iš verslininkų už pelnytus Savivaldybės užsakymus reikalavę 6 proc. jų vertės duoklės. Į grupuotę tuomečiai Panevėžio vadovai įtariami įtraukę Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėju dirbusį Mykolą Buzį.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, grupuotei vadovavo ir S.Karčinsko bei MBuzio veiksmus koordinavo K. Vainauskas. Jis surasdavo įmones, turėjusias laimėti Savivaldybės viešuosius konkursus, jų sąrašą suderindavo su S.Karčinsku ir perduodavo ant žemiausio grupuotės laiptelio stovėjusiam M.Buziui. Šio pareiga buvo tiesiogiai bendrauti su nurodytais verslininkais — pareikalauti kyšių, juos paimti, o gautus pinigus padalyti. Įtariama, kad pasilikęs savo dalį, likusią sumą MBuzys perduodavęs S.Karčinskui.

Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surinkti įrodymų, kad iš verslininkų gauti kyšiai būtų nusėdę patį kyšininkavimo planą galimai sukurpusio K.Vainausko kišenėje. Tyrimą atlikę pareigūnai prisikasė tik iki Savivaldybėje galimai veikusios nusikalstamos grupuotės vidurinės grandies — S.Karčinsko,

 

Davusieji kyšius prakalbo

 

Įtariama, kad veikiant tokiais metodais 2008-2009 metais Panevėžio savivaldybėje buvo organizuoti 27 neskaidrūs viešųjų pirkimų konkursai: Per 18 kartų M.Buzys iš verslininkų galimai paėmė 128 tūkst 700 Lt, iš jų 90 tūkst. 300 Lt gavo S.Karčinskas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, su verslininkais M.Buzys susitikdavo įvairiausiose vietose - garažų bendrijos, kuriai pats vadovavo, kieme, Ateities g. automobilių stovėjimo aikštelėse, savo namuose, degalinėje. Pasilikęs savo dalį, likusius pinigus tiesioginiam viršininkui S.Karčinskui galimai perduodavęs dažniausiai savo namuose. Iš verslininkų imamų kyšių suma svyruodavo nuo 2000 iki maždaug 20 tūkst. Lt.

Už gautus kyšius organizuotos grupės nariai sudarydavo rangovams palankias sąlygas laimėti Savivaldybėje organizuojamus statybos ir remonto darbų viešųjų pirkimų konkursus. Leisdavo įmonių vadovams patiems susirasti fiktyvius konkurentus — įmones, sutinkančias pasiūlyti didesnę paslaugų kainą.

Prokurorų teigimu, tokiu būdu Savivaldybės konkursus remonto darbams įvairiose biudžetinėse įstaigose — mokyklose, lopšeliuose-darželiuose, viešojoje bibliotekoje, Lėlių vežimo teatre — atlikti laimėjo 13-a įmonių: „Volresta", „Statybų tempas", „Steiga", „Brauktė", „Merlangas", „Lavija", „Statybų vertikalė", Ekonomiškos statybos centras, „ProlanasirKo", „Stapora", „Legrama", „Langitas" ir „Hausera". Į fiktyvius viešuosius pirkimus įsivėlę jų vadovai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes pripažino savo kaltę.

M.Buzį taip pat išgelbėjo atvirumas. Panevėžio miesto apylinkės teismas buvusį valdininką 2011-ųjų kovą pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir nubaudė laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. B M.Buzio konfiskuota 38 400 Lt vertės turto. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad M.Buzys pripažino savo kaltę ir teisėsaugos institucijoms padėjo atskleisti Panevėžio savivaldybėje ilgokai veikusios organizuotos grupės korupcinius nusikaltimus.

S.Karčinskas ir K.Vainauskas tvirtina esantys nekalti — neorganizavę jokios grupuotės ir neėmę kyšių.

„Išklausęs šitą fantaziją bandau suprasti, kuo esu kaltinamas. Nelabai suprantu kalinimų esmės, nes jie prieštarauja logikai. Kaip galėjau per M.Buzį reikalauti kyšių, jei tų žmonių nepažįstu. Kaip man gintis, jei net per dvejus metus nenustatytos konkrečios vietos, kur ėmiau kyšius", — pareiškė S.Karčinskas.

 

Įtariamas spaudęs pavaldinius

 

K.Vainauskui teks gintis ne tik nuo kaltinimų Savivaldybėje subūrus nusikalstamą grupuotę.

Buvęs vicemeras prieš teismą stojo ir dėl galimai korupcinių ryšių su skolomis pagarsėjusiu verslininku Sauliumi Rimkevičiumi.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, K.Vainauskas verslininkui buvo davęs pažadą išrūpinti Savivaldybės leidimą S.Rimkevičiaus įmonei padidinti Savanorių aikštėje statomo pastato aukštį. Panevėžio bendrajame plane numatyta, kad šioje vietoje pastatai negali būti aukštesni nei 5 aukštų. S.Rimkevičius tikėjosi per K.Vainauskas gauti leidimą statyti 7 aukštų pastatą.

Prokurorai kaltina tuometį vicemerą, kad siekdamas išpildyti verslininkui duotą pažadą ieškojo neteisėtų būdų, kaip pakeisti teisės aktus, ir darė poveikį Savivaldybės architektui Sauliui Matuliui bei paveldosaugininkei Loretai Paškevičienei. Taip pat įtariamai kad S.Rimkevičius per K.Vainauską siekė iš Savivaldybės gauti leidimą perplanuoti butą, esantį kultūros paveldo vertybe pripažintame pastate Kranto g. Kad būtų parengtos verslininkui palankios statinio projektavimo darbų sąlygos, K.Vainauskas įtariamas daręs poveikį Savivaldybės darbuotojams — S.Karčinskui, Miesto ūkio skyriaus vedėjui Antanui Karalevičiui, to paties skyriaus specialistui Rimui Valkavičiui, architektui Sauliui Matuliui.

Buvęs vicemeras kaltinamas savo kabinete atvirai S.Rimkevičių kurstęs sumokėti už pagalbą, tačiau konkrečios sumos esą nenurodė. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, S.Rimkevičius per savo brolį Rytį Rimkevičių tuomečiam mero pavaduotojui mieste perdavė 5000 Lt

 

Šešėlį meta pareigūnui

 

K.Vainauskas ginasi visus pareigūnų surinktus parodymus vadindamas laužtais iš piršto.

„Nebuvo nei tos grupuotės, nei tų kyšių. Paprasčiausiai kažkam reikėjo sukurpti prieš mane kaltinimus ir teko iš nieko juos padaryti. Nieko nėra ir liudininkų parodymuose. Jie rašo, kad su manimi ir S.Karčinsku jokių reikalų neturėjo", — K.Vainauskas įrodinėjo esąs nekaltas. Apie sąsajas su S.Rimkevičiumi kaltinamasis nekalba.

„Tikiuosi, kad kai liudininkai duos parodymus, jis vis dėlto pasakys teisybę, o paskui galėsiu pakomentuoti", — teigė K. Vainauskas,

Dar 2009-ųjų lapkritį sulaikytas K.Vainauskas per advokatą iš areštinės išplatintame laiške S.Rimkevičių vadino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informatoriumi provokatoriumi, esą verslininkas daugiau nei metus prisigretinęs prie jo ir šeimos rinko žinias ir rengė provokacijas prieš jį. Buvęs politikas tvirtina, esą tarp suinteresuotųjų jį pasodinti į teisiamųjų suolą buvęs ir tuometis STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys.

„Jo sostelis labai klibėjo po skandalo dėl 400 tūkst. Lt valstybės paramos, todėl P.Urbšiui reikėjo bylų, o prokuratūra ėjo stumiama STT", — pareiškė K.Vainauskas.

Anot jo, esą P.Urbšiui grėsė lėkti iš posto dėl senelio — žiaurias sovietmečio represijas patyrusio paskutinio tarpukario Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro, diplomato, vertėjo Juozo Urbšio sodybos rekonstrukcijai gautos solidžios paramos.

 

Pripažįsta klestint kyšininkavimą

 

K.Vainauskas neneigia, kad visais laikais Panevėžio savivaldybėje klestėjo kyšininkavimas. Tačiau buvęs vicemeras visą kaltę dėl jam: būnant valdžioje imtų kyšių verčia ant pareigūnų išaiškintos nusikalstamos' grupuotės žemiausio laiptelio stovėjusiam Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjui.

„Taigi statybininkai nurodė, kad M.Buziui mokėjo pinigus. O kyšininkavimas Savivaldybėje buvo toks pat ir prieš penkis ar dešimt metų. Ne K.Vainauskas su S.Karčinsku jį sukūrė. Mes tik bandėme praplėsti statybininkų ratą siūlydami M.Buziui kviesti daugiau įmonių į konkursus", — „Sekundei" aiškino K.Vainauskas.

Ar korupcija įtariamo politiko pateikiama versija, esą skyriaus vedėjas ne vienerius metus galėjo iš verslininkų reikalauti kyšių ir juos imti nieko apie tai nežinant savivaldybės vadovams, turės išsiaiškinti teismas.

Abu kaltinamieji parodymus teigia duosiantys išklausę visų liudytojų. Jų versiją teismas išgirs dar negreitai, nes 33 tomų baudžiamojoje byloje turės būti apklaustas didžiulis būrys liudininkų. Teismo posėdžiai kol kas numatyti iki gruodžio mėnesio.

K.Vainauskui ir S.Karčinskui jau daugiau nei porą metų uždrausta bendrauti. Kaltinamieji teismo jau antrą kartą prašo leisti susitikinėti. Esą tokia kardomoji priemonė netekusi prasmės, mat jei norėtų, parodymus galėtų suderinti ir per teismo posėdžių pertraukas.

„Nuo negerų veiksmų netgi grotos nesulaiko", — kaltinamųjų motyvus atrėmė teisėjas.

 

Kurpiamos istorijos nebestebina

 

Italijos mafijos metodų pritaikymu Savivaldybėje įtariamo K.Vainausko apkaltintas bandymu pasinaudoti valstybės pinigais P. Urbšys teigė nesąs nustebintas. Politikų juodus darbus į viešumą traukęs buvęs pareigūnas sako pripratęs prie jų kurpiamų istorijų.

P.Urbšys neslepia iš tiesų iš Kultūros paveldo departamento buvo gavęs 450 tūkst. Lt senelio sodybai rekonstruoti. Tačiau tuometis pareigūnas solidžia parama nepasinaudojo asmeniniais tikslais— sodybą padovanojęs valstybei, joje įkurtas muziejus.

Už asmenines lėšas iš svetimų žmonių išpirkęs senelio sodybą Panevėžio rajone, P.Urbšys puoselėjo idėją atgaivinti garsios J.Urbšio giminės atminimą. Pareigūnas turtą siūlėsi dovanoti Krekenavos regioniniam parkui, tačiau jo nesudomino remonto besiprašanti lūšnelė.

„Supratau, kad tokios būklės namo, neturint nei rekonstrukcijos projekto, nei finansavimo jai remontuoti, niekas nenorės paimti",— teigė P.Urbšys.

Kai pareigūnas, aukodamas asmenines lėšas, pasirūpino rekonstrukcijos projektu, o Kultūros paveldo departamentas surado lėšų istorinės sodybos rekonstrukcijai; ją sutiko perimti savo žinion tuometė Panevėžio apskrities viršininko administracija. Dabar sodyba priklauso G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekai.

 

Inga Kontrimavičiūtė

Sekundė 2012-06-09

 

2012 m. Birželis mėn. 02 d., Šeštadienis

Seimo nario V.Matuzo bylai tirti ketinama skirti ypatingą dėmesį

Nusikalstamos grupuotės sukūrimu, sukčiavimu ir kitais nusikaltimais įtariamas Vitas Matuzas jau kitą savaitę gali pradėti minti Generalinės prokuratūros slenkstį. Manoma, kad tokio rango politiko bylą turėtų tirti didesnę patirtį turintys prokurorai, kurių veiksmais visuomenė nė kiek neabejotų.

 

Purtosi rezonansinės bylos

 

Ne vienam, stebėjusiam Seimo nario V.Matuzo ir jo žmonos Danutės kriminalinę istoriją, į akis galėjo kristi viena detalė: Generalinė prokuratūra visą laiką akivaizdžiai demonstravo, jog nenori imtis šios rezonansinės bylos.

Tai stebina, nes, tarkime, buvusio Panevėžio vicemero „tvarkiečių“ Kastyčio Vainausko, savivaldybės administracijos direktoriaus Stasio Karčinsko kyšininkavimo bylą ir net socialdemokratų veikėjo Vytauto Stepono Buterlevičiaus, iššvaisčiusio kone milijoną litų, bylą akimirksniu perėmė Generalinė prokuratūra.

Nuo pat bylos pradžios apie tai, kad į šią sukčiavimo stambiu mastu istoriją yra įsipainiojusi ir įtakingo konservatoriaus V.Matuzo šeima, Generalinės prokuratūros prokurorai žinojo, tačiau nieko nedarė, kad šiai bylai būtų suteiktas ypatingas dėmesys.

Šią savaitę „Panevėžio rytas“ pasiteiravo generalinio prokuroro Dariaus Valio, kodėl nuo pat pradžių Generalinė prokuratūra ignoravo įtarimus V.Matuzui ir vengė imtis šios bylos. Juo labiau kad Panevėžio apygardos prokurorai neturi didelės patirties dirbti su teisinę neliečiamybę turinčiais asmenimis ir jų brangiai apmokamais pačiais geriausiais advokatais.

Byloje taip pat minimos įspūdingos sumos, kurias V.Matuzo grupuotė ketino neteisėtai pasisavinti. Vien per viešuosius pirkimus buvo bandoma gauti apie 19 mln. litų.

Tačiau į visus klausimus generalinio prokuroro atstovė Rūta Dirsienė atsakė labai trumpai: „Atsakydami į Jūsų klausimus informuojame, kad dėl Jūsų minimo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir atlikimo vietos Generalinė prokuratūra spręs kitą savaitę. Apie sprendimus iškart informuosime žiniasklaidą.“

Toks atsakymas leidžia manyti, jog jau kitą savaitę Generalinė prokuratūra gali perimti šią bylą.

„Panevėžio rytas“ nutarė pasiteirauti, ką apie tai mano dabar jau buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys.

– Ar V.Matuzo ir kitų įtariamųjų bylos tyrimą jau anksčiau neturėjo perimti Generalinė prokuratūra?

– Nuo pat pradžių maniau, jog bus bandoma šią bylą politizuoti, todėl visuomenėje galėjo rastis nepasitikėjimo pareigūnais jausmas. Mano nuojauta pasitvirtino, nes ir pats įtariamasis griebėsi to šiaudo ir ėmė kaltinti mane politikavimu.

Dabar, kai pareiškiau, jog ketinu balotiruotis į Seimą, politinis spekuliavimas aplink šią bylą dar labiau sustiprėjo.

– Koks jausmas apima stebint V.Matuzo gynybos taktiką?

– V.Matuzas nenustoja stebinti prieštaravimais pačiam sau. Pačioje pradžioje, kai Generalinė prokuratūra kreipėsi su teikimu dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo, seimūnas viešai pareiškė, jog ragins kolegas panaikinti jo neliečiamybę. Tuo pačiu metu jis viską darė, kad taip neįvyktų, kurdamas pasakas apie mistinę grupuotę, kuri siekia su juo susidoroti.

Apsimetęs, kad tik dabar sužinojo apie mano ketinimus dalyvauti Seimo rinkimuose pradeda kalbėti apie neva sufabrikuotą bylą.

V.Matuzas nieko nedaro, kad byla būtų tiriama objektyviai. Nesikreipė į Generalinę prokuratūrą su prašymu sudaryti grupę iš patyrusių prokurorų, kurie išsiaiškintų, ar teisėtai surinkti įrodymai, ar tuometis STT Panevėžio valdybos vadovas Povilas Urbšys nepiktnaudžiavo tarnyba.

– Ar tikrai Panevėžio pareigūnai ne kartą yra mėginę šią bylą perduoti Generalinei prokuratūrai?

– Dar 2011 metų lapkričio mėnesį, kai buvo ketinama pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame figūravo Seimo nario V.Matuzo ir jo žmonos Danutės Matuzienės pavardės, apie bylos svarbą buvo informuota Generalinės prokuratūros vadovybė.

Tada bandžiau įtikinti Generalinės prokuratūros vadovus, kad šitą bylą perimtų Generalinė prokuratūra ir sudarytų bendrą tyrimo grupę.

Prognozavau, jog kils politinis triukšmas, bus kalbos apie politinį susidorojimą. Tai sakiau remdamasis ilgamete patirtimi.

Tas pats buvo V.S.Buterlevičiaus byloje. Kai prasidėjo pirmi sulaikymai, tai socialdemokratų frakcija Seime net buvo išsikvietusi tuometį STT vadovą į Seimą pasiaiškinti.

Lygiai tas pats pasikartojo, kai buvo pradėtas tyrimas dėl galimai organizuotos nusikalstamos grupės, į kurią įėjo buvę vicemeras K.Vainauskas ir administracijos direktorius S.Karčinskas.

Visais šiais atvejais tuometinė Generalinės prokuratūros vadovybė atsižvelgė į politinį kontekstą ir, norėdama užtikrinti objektyvų tyrimą, perimdavo jį savo žinion.

Vadovaudamasis ta patirtimi bandžiau įrodyti dabartinei Generalinės prokuratūros vadovybei, tačiau tuo metu tai nebuvo priimta kaip rimti argumentai. Buvo traktuojama, kad čia vos ne eilinė byla, kurioje nebus tokio politinio rezonanso.

– Visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad Vilnius tiesiog kratosi atsakomybės. Nors pats generalinis prokuroras D.Valys, kreipdamasis į Seimą dėl imuniteto panaikinimo V.Matuzui, jau prisiėmė atsakomybę už įtarimų pagrįstumą ir byloje esančius įrodymus.

– Seimo narys Mantas Varaška buvo pareiškęs, kad kol kas nėra ko piktintis dėl generalinio prokuroro kreipimosi į Seimą, kad prokuroro veiklą bus galima įvertinti tada, kai jis ateis į Seimą atsiskaityti dėl V.Matuzo byloje atliktų darbų ir rezultatų.

Ankstesnė Generalinės prokuratūros vadovybė po tokių kreipimusi į Seimą iš karto perimdavo bylą, nes tinkamai įvertindavo atsakomybės laipsnį. Seimo narys M.Varaška teisus – generaliniam prokurorui teks atsakyti, jeigu paaiškėtų, kad kaltinimai laužti iš piršto. Vadinasi, ir bylą turėtų perimti Generalinė prokuratūra. Net prokurorą turėtų paskirti tokį, kuris jau turi pakankamai patirties tirti panašias bylas. Kad nekiltų visuomenei įtarimų, jog ketinama šią bylą numarinti stalčiuje.

Gruodžio mėnesį po D.Matuzienės sulaikymo Panevėžio apygardos prokuratūra kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu sudaryti bendrą grupę ir perimti ikiteisminį tyrimą. Bet vėl į tą prašymą nebuvo atsižvelgta.

Kai pavasarį kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, jog yra pagrindas svarstyti dėl teisinės V.Matuzo neliečiamybės panaikinimo, vėl pateikėme prašymą perimti šią bylą.

Kad visuomenei nesusidarytų nuomonė, jog nevykdomas teisingumas ir kad ši byla tėra kažkoks politinis susidorojimas. Vėl buvo tyla. Kodėl? Nežinau, bet tai tikrai nėra normalu ir šis klausimas vieną kartą turi būti išspręstas.

 

Panevėžio rytas 2012-06-02

 

2012 m. Gegužė mėn. 30 d., Trečiadienis

Sudomino įtariamojo užtarėjai

Didžiulio masto korupcijos voratinklį „Panevėžio energijoje“ narpliojantys pareigūnai atkreipė dėmesį į įmonės vadovo gynėjus. Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovus stebina, kodėl akcininkus tenkina butaforinis šilumos tiekėjos vadovas – pusmetį nebedirbantis ir vėl trims mėnesiams teismo nuo pareigų nušalintas Vytautas Šidlauskas.

 

Vadovauti neleido

 

Panevėžio tarybos patvirtintą planą, kaip Savivaldybė kovos su korupcija, miesto valdžia turbūt jau nukišo į paskutinį stalčių. Teismui prieš pusmetį iš „Panevėžio energijos“ generalinio direktoriaus pareigų nušalinus korupcija įtariamą Vytautą Šidlauską ir prieš porą dienų nušalinimą pratęsus dar trims mėnesiams,  įmonės valdyba ir akcininkai vis tiek nesiryžta atsisveikinti su butaforiniu vadovu. Pareigūnų raginimų ieškoti naujo direktoriaus negirdi mūru už V.Šidlauską stojantis Panevėžio meras.

Apie teismo sprendimą V.Šidlausko dar neprileisti prie įmonės vairo „Panevėžio energijos“ valdybos pirmininkas, bendrovės technikos direktorius Petras Diksa teigia valdybą informuosiantis artimiausiame posėdyje birželio pabaigoje. Tačiau ar bus siūloma ieškoti naujo šilumos tiekėjos vadovo, pirmininkas neatsako.

„Už visą valdybą negaliu pasakyti, aptarsime esamą situaciją ir nutarsime, ar tą klausimą svarstysime artimiausiu metu, ar nukelsime rudeniui. Ar ką nors keisime kardinaliai, negaliu atsakyti. Dar mažai laiko praėjo nuo teismo sprendimo, matyt, jis dar bus apskųstas“, – „Sekundei“ teigė P.Diksa.

Nuo lapkričio pabaigos „Panevėžio energijai“ vadovauti neturintis teisės V.Šidlauskas patvirtino skųsiantis teismo sprendimą neleisti dirbti dar tris mėnesius.

„Be abejo, reikia gintis“, – į pokalbį nesileido įtariamasis.

 

Korupcijos prevencija – tik planuose

 

Didžiausią įtaką šilumos tiekėjos valdyme turinčios, 60,18 proc. įmonės akcijų valdančios Panevėžio savivaldybės meras Vitalijus Satkevičius nesiima iniciatyvos abejotinos reputacijos „Panevėžio energijos“ direktorių keisti kitu.

V.Satkevičius tikina nesiūlantis įmonės valdybai svarstyti dėl V.Šidlausko atleidimo, nes taupo Savivaldybės pinigus. Jeigu korupcijos byloje jis būtų išteisintas, esą tektų atleistam direktoriui sumokėti nemenką kompensaciją.

Meras tikina tą sužinojo  pasikonsultavęs su nepriklausomu teisininku – advokatu. Asmeninio konsultanto pavardės V.Satkevičius neatskleidžia.

Tokia Panevėžio mero pozicija atrodo sunkiai suderinama su prieš porą savaičių  miesto Tarybos patvirtintu korupcijos prevencijos planu. Jame numatyta „tikrinti informaciją apie žmones, siekiančius eiti arba einančius pareigas Savivaldybėje, jos įstaigose ir struktūriniuose padaliniuose“.

Todėl, kaip teigiama Savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus išplatintame pranešime, juose „galės dirbti tik tie, kieno nepriekaištingą reputaciją patvirtins kompetentingos institucijos“.

 

Užtarimas sudomino STT

 

Ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos „Panevėžio energijoje“ atliekantys pareigūnai neigiamai vertina V.Šidlauską ginančią akcininkų poziciją.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininko pareigas laikinai einančio Egidijaus Snicoriaus teigimu, įstatymai numato, kad akcinės bendrovės akcininkai turi teisę bet kada ir netgi be jokio paaiškinimo nutraukti su įmonės vadovu neterminuotą darbo sutartį. Pareigūną stebina, kodėl tokia teise nepasinaudoja „Panevėžio energijos“ akcininkai ir to neinicijuoja pagrindinė įmonės dalininkė Panevėžio savivaldybė.

„Teismas, pratęsdamas V.Šidlausko nušalinimą nuo „Panevėžio energijos" vadovo pareigų, pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas įtarti, jog įmonės direktorius padarė nusikaltimą" - E. Snicorius.

Juo labiau kad, pasak E.Snicoriaus, darbo sutarties su V.Šidlausku nutraukimas finansinių nuostolių neatneštų — atleistajam neprivaloma išmokėti išeitinės kompensacijos.

„Kalbame ne apie bet kokią, o Savivaldybės įmonę, privalančią tenkinti viešuosius interesus. Jai turi vadovauti žmogus, kurio reputacija nekelia jokių abejonių. Teismas, pratęsdamas V.Šidlausko nušalinimą nuo „Panevėžio energijos" vadovo pareigų, pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas įtarti, jog įmonės direktorius padarė nusikaltimą", — teigė E.Snicorius.

Pareigūno nuomone, jokia logika neįmanoma paaiškinti, kodėl įmonei reikalingas direktorius, negalintis jai vadovauti ir realiai neinantis šių pareigų.

„Šita situacija mums kelia didelių abejonių ir imsimės priemonių dėl korupcijos prevencijos įstatymo pažeidimo-pabrėžė STT Panevėžio valdybos viršininkas.

Anot jo, didelis pliusas, kad gegužės pradžioje vykusiame „Panevėžio energijos" naujos kadencijos valdybos posėdyje Savivaldybės atstovas Antanas Stoka balsuodamas dėl V.Šidlausko susilaikė.

„Bet iki galo kažkodėl neinama", — stebisi E.Snicorius.

 

Primena nusikalstamas grupuotes

 

Jo pirmtakas, vadovavęs rezonansiniam „Panevėžio energijos" tyrimui Povilas Urbšys Savivaldybės veiksmuose pastebi nusikalstamoms grupuotėms būdingų požymių.

„Savivaldybė daro viską, kad V.Šidlauskas išsaugotų generalinio direktoriaus statusą. Paprastai taip elgiasi nusikalstamos grupuotės, ginančios savo narį ir tuo siekdamos, kad jis neduotų pareigūnams parodymų, padėsiančių atskleisti tiesą", — mano buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas.

Anot jo, jei miesto vadovams rūpėtų išsiaiškinti, kad į vartotojus gąsdinančią šilumos kainą nėra įskaičiuojamos korupcinės išlaidos, elgtųsi kitaip.

 

Inga Kontrimavičiūtė

Sekundė 2012-05-30

 

2012 m. Gegužė mėn. 10 d., Ketvirtadienis

Seimo narys nesileidžia apklausiamas

Žadėjęs atsakyti į visus teisėsaugininkų klausimus korupcija įtariamas Seimo narys konservatorius Vitas Matuzas Panevėžio pareigūnams atsisakė duoti parodymus. Politinio susidorojimo auka save vadinantis Seimo narys skelbia, kad jo baudžiamoji byla sufabrikuota.

Išsklaidyti visuomenėje sėjamų abejonių dėl ikiteisminį tyrimą atliekančių Panevėžio teisėsaugos pareigūnų nešališkumo Generalinė prokuratūra neskuba. Nors iki šiol į korupcijos voratinklį įsipainiojusių Aukštaitijos sostinės politikų ikiteisminiams tyrimams vadovaudavo Generalinė prokuratūra, didžiulį rezonansą sukėlusi Seimo nario byla – Panevėžio apygardos prokurorų rankose.

 

Kviesis dar kartą

 

Į apklausą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdyboje V.Matuzas atvyko lydimas dviejų advokatų – Arūno Petrausko ir 1997–2000 m. generalinio prokuroro pareigas ėjusio Kazio Pėdnyčios. V.Matuzas pasinaudojo įtariamojo teise neduoti parodymų ir pateikė prašymą susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Panevėžio apygardos prokuroras Rimantas Vagrys sako, kad tokią poziciją įtariamieji pasirenka gana dažnai.

„Duoti parodymus yra įtariamojo teisė, o ne pareiga. Jis net teisme turi teisę atsisakyti kalbėti. Taip pat jis turi teisę prašyti susipažinti su visa bylos medžiaga, bet prokuroras gali tokį prašymą atmesti, jei mano, kad tai gali pakenkti tyrimo sėkmei“, – „Sekundei“ teigė R.Vagrys.

Seimo nario pageidavimas nebuvo patenkintas. V.Matuzui leista susipažinti tik su dalimi bylos.

Prokurorams nepanoręs pasakoti, kaip buvo atliekami galimai korupciniai sandėriai, V.Matuzas į apklausą bus kviečiamas dar kartą. „Gal pakeis savo nuomonę. Vieni įtariamieji ikiteisminio tyrimo metu iš viso neduoda parodymų ir prakalba tik teisme. Būna, kad net teisme tyli“, – svarstė R.Vagrys.

Tylos siena nuo pareigūnų atsiribojusiam V.Matuzui paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti be teismo ir prokuroro leidimo. Tokia kardomoji priemonė politikui neturėtų trukdyti toliau eiti Seimo nario pareigų.

Be pareigūnų žinios išvykti neturi teisės ir parlamentaro žmona Danutė Matuzienė. Be to, už ją  sumokėtas 40 tūkst. litų užstatas.  Už V.Matuzą prokurorai užstato neprašė. Parlamentaro sutuoktinė su pareigūnais buvo kiek kalbesnė.
„Kažkokie jos parodymai yra“, – teigė prokuroras.

 

Abejonės dėl susidorojimo nesklaidomos

 

V.Matuzas tvirtina neatsisakęs duoti parodymų. „Prašymas susipažinti su bylos medžiaga nėra atsisakymas duoti parodymus", — aiškina Seimo narys. Po neįvykusios apklausos STT Panevėžio valdyboje Seimo narys savo internetinėje svetainėje tvirtino esąs pasiryžęs tiesą įrodyti teisme. Jo teigimu, Generalinei prokuratūrai atiduota jo baudžiamoji byla sufabrikuota.

Parlamentaras neišsižada pozicijos, kad ši byla, sutapusi su rinkimų kampanijos pradžia, yra kryptingas ir nuoseklus darbas jo oponentams ruošiantis rinkimams Paklaustas, ar prašys Generalinės prokuratūros atlikti tyrimą dėl STT Panevėžio valdybos pareigūnų veiksmų objektyvumo, V.Matuzas teigė svarstantis įvairias galimybes.

Seimo nario pasėtų abejonių, kad Panevėžio teisėsaugos pareigūnai galėjo tapti prieš jį surengto politinio susidorojimo įrankiais, Generalinė, prokuratūra neskuba sklaidyti.

Jos atstovės Rūtos Dirsienės teigimu, dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir atlikimo vietos Generalinė prokuratūra spręs kitą savaitę.

 

Prokuratūros pozicija stebina

 

V.Matuzo politiniu susidorojimu kaltinamas buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys mano, kad iš panevėžiečių rezonansinę bylą Generalinė prokuratūra turėjo perimti jau prieš pusmetį. Buvęs pareigūnas teigia dar praėjusių metų lapkritį, kai buvo ketinama pradėti ikiteisminį tyrimą, asmeniškai to prašęs.

Jau tuomet P.Urbšys prognozavo, kad teisėsaugininkams pajudinus V.Matuzo šeimą kils ažiotažas ir kalbos apie prieš rinkimus vykdomą politinį susidorojimą.

Buvusio pareigūno prognozės išsipildė. P.Urbšio nuomone, dabar, kai jis viešai yra išsakęs ketinimus dalyvauti Seimo rinkimuose; Generalinės prokuratūros pozicija turėtų keistis.

Į pensiją pasitraukęs STT Panevėžio valdybos viršininkas įsitikinęs, kad ji ne tik turėtų perimti kontroliuoti tyrimą, bet ir sudaryti patyrusių prokurorų grupę ir stengtis išsiaiškinti, ar įrodymai surinkti fabrikuojant bylą, ar nepažeisti įstatymai.

Jei bus reikalinga, tegul traukia atsakomybėn tarnybinius įgaliojimus viršijusius pareigūnus, taip pat ir mane. Jei Generalinė prokuratūra vėl liks tos pačios pozicijos, kaip praėjusių mėtų lapkritį, ji sudarys visuomenei įspūdį institucijos, kuriai trūksta teisinės valios objektyviai tirti tokią bylą", — įsitikinęs P.Urbšys. Jo nuomone, abejones, kokios kyla V.Matuzui, gali panaikinti tik Generalinė prokuratūra, sutelkusi savo geriausias pajėgas, o pasyvi jos pozicija gali atsisukti prieš patį vadovą.

„Seimo posėdyje svarstant V.Matuzo neliečiamybės klausimą parlamentaras Mantas Varaška pasakė, kad šiandien Seimas neįgyvendina teisingumo, bet tą galės tada, kai Generalinės prokuratūros vadovas ateis su metine ataskaita. Tuomet jo bus galima paklausti, kaip sekėsi šitas tyrimas. Nesinori tikėti, kad Generalinės prokuratūros vadovai nesuvoktų, jog dabartinė pasyvi pozicija tik didins ateity generalinio prokuroro atsakomybę už šios bylos baigtį", — „Sekundei" teigė P.Urbšys.

Politinio susidorojimo kortą gynyboje išmetęs V.Matuzas nėra originalus. Tuo pačiu pareigūnus kaltino jau nuteistas buvęs miesto Tarybos narys ir Savivaldybės administracijos darbuotojas Vytautas Steponas Buterlevičius, „tvarkiečai" - Kastytis Vainauskas bei Stasys Karcinskas. Tačiau kad būtų išvengta politizavimo, abi bylas suskubo savo žinion perimti Generalinė prokuratūra.

Pasak P.Urbšio, STT Panevėžio valdybai tik pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl V.S.Buterlevičiaus, iš karto sujudo politikai - STT viršininką į Seimą išsikvietė Socialdemokratų frakcija.

„Matydama, kad Savivaldybėje veikusioje organizuotoje nusikalstamoje grupėje galimai dalyvauja vicemeras ir Savivaldybės administracijos direktorius, tuometė Generalinė prokuratūra suvokė, kad šitą bylą irgi reikia perimti, kad būtų išvengta politizavimo. O dabartinės Generalinės prokuratūros vadovybė kažkodėl to nenori suvokti. Nesinori tikėti, kad Generalinės prokuratūros vadovai elgiasi ne kaip paskirti pareigūnai, kurie turi atsiskaityti tik prieš įstatymą. Tačiau man susidaro įspūdis, kad kartais jie elgiasi kaip politinio pasitikėjimo pareigūnai, kurie dairosi į šalis, kaip sureaguos viena ar kita politinė jėga", — svarsto P.Urbšys.

 

Sekundė 2012-05-01

 

2012 m. Gegužė mėn. 10 d., Ketvirtadienis

Seimūno ašaromis netiki

Sustabdė narystę partijoje

 

Seimo nario mandatu prisidengęs aferistas ar politinio susidorojimo auka? Kol Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija mėnesį aiškinsis, kas iš tiesų yra Vitas Matuzas, parlamentaras stabdo savo, narystę Tėvynės sąjungoje.

Seimo narys teigia tokį sprendimą priėmęs gerokai anksčiau, tačiau prašymą įteikęs tik vakar, nes turėjęs įvykdyti ankstesnius įsipareigojimus partijai ir jos vadovybei dėl rinkimų programos, kai kurių teisės aktų projektų rengimo ir kitų.

V. Matuzas atmeta prokurorų jam pateiktus įtarimus korupcija. Politikas tvirtina, kad taip jį bando skandinti konkurentai, kurie nepajėgia įveikti rinkimuose įprastu būdu.

Kaip teigia įtakingas konservatorius, jei būtų pasitraukęs iš partijos, dabar nereikėtų gintis nuo, jo tvirtinimu, sufabrikuotų kaltinimų.

 

Surinko susidorojimo įrodymus

 

Pasak V.Matuzo, jis pats, šeima, vaikai, o dabar ir anūkai puolami jau penkiolika metų. Tiek, kiek jis yra Tėvynės sąjungoje.

„Net neabejoju — jei būčiau pasitraukęs iš politikos, šiandien nereikėtų nei man, nei žmonai gintis nuo absurdiškų kaltinimų", — tvirtina Seimo narys.

Įrodymus, kaip su juo esą penkiolika metų bandoma susidoroti, V. Matuzas išguldė į septynių puslapių pranešimą spaudai.

Jame politikas tvirtina trukdantis „tik saujelei". Anot jo, už tai, kad „nepritapau „prie chebros", nenuolaidžiavau, nesitaiksčiau, neužmerkiau akių prieš negeroves beveik tris kadencijas eidamas Panevėžio mero pareigas".

V.Matuzo teigimu, Panevėžyje seniai veikia grupuotė, nenorinti matyti jo valdžioje.

Esą puolimas prieš jo šeimą pradėtas dar 1994-aisiais, kai buvo padegtos patalpos, išsinuomotos kooperatyvo veiklai. Pastatą V.Matuzai dalijosi su doriems verslininkams baimę kėlusiais „tulpiniais".

Seimo narys neslepia, kad kitame pastato gale buvo remontuojamos prabangios „tulpinių" mašinos.

Politikas tvirtina, jog tokia kaimynystė ir jam nebuvo rami. Esą „tulpiniai" kooperatyvo darbuotoją išvežę į mišką vertė prisipažinti, kad gaisras kilo nuo elektros spintų.

Susidorojimo dalimi V.Matuzas laiko ir 1996-aisiais vagystę bute. Nuostolis siekė dešimtis tūkstančių litų. Parlamentaras teigia, kad tyrimui nepasistūmėjus į priekį šeimai teko samdytis privatų seklį. Šiam pradėjus domėtis nusikaltimo aplinkybėmis, padegtas po butu esantis rūsys. Po šio gaisro šeima pakeitė gyvenamąją vietą — įsigijo dalį namo Smėlynės g. V.Matuzas teigia taip ieškojęs saugios užuovėjos šeimai.

Pasak V.Matuzo, 1997-aisiais jam tapus Panevėžio meru, vienas apskrities laikraštis ėmėsi šmeižto kampanijos. Tokia parlamentaras įvardija tuomečiame dienraštyje pasirodžiusius straipsnius apie jo šeimą.

 

Šeimą lydėjo mirtys

 

Seimo narys tvirtina visada reiškęs tvirtą palaikymą prokurorams, kovojusiems su nusikalstamomis grupuotėmis. Esą po 1998-aisiais vykusio pokalbio su prokuroru Gintaru Sereika pajutęs, kad rado artimą sielą ir sunkiai išgyvenęs netektį, kai 1999-ųjų sausį pareigūnas buvo nušautas.

Po metų laidotuves organizuoti teko jau Matuzų šeimai. 2000-ųjų lapkritį rastas miręs dukters Inetos vyras Irmantas, jo galvoje buvo šautinė žaizda. Mirties aplinkybes tebegaubia paslaptis, Tyrimai buvo pradėti dėl žmogžudystės ir dėl privedimo iki savižudybės. Įtarta, kad vyras, pranešęs išvykstantis iš Lietuvos, nusišovė nelegaliai laikytu ginklu.

„Jį tada į oro uostą vežė už piktnaudžiavimą, finansines machinacijas dabar jau nuteisto Panevėžio politiko sūnus. Panevėžyje sklandė kalbos, kad V.Buterlevičius esą ne kartą sakęs, kad Matuzą reikia nušauti, kad Matuzą seka STT", — išplatintame pranešime rašo V.Matuzas.

Su kūdikiu likusi politiko dukra nepalūžo ir ėmėsi verslo— atidarė pirmąją Lietuvoje privačią šaudyklą.

V.Matuzų šeimai netrukus teko išgyventi dar vienas laidotuves — 2002-aisiais savo darbo kabinete nusišovė politiko žmonos giminaitis prokuroras R.Šimkus.

 

Spaudžiami žmonos pavaldiniai

 

V.Matuzas teigia puolimą ypač pajutęs, kai neišbuvęs pirmosios kadencijos Seime grįžo į Panevėžį ir vėl tapo meru. Esą girdėjęs perspėjimų likti sostinėje, nes „sąjūdininkai nerimsta", tačiau manęs esąs reikalingas miestui. Tačiau 2008-aisiais koalicijos partneriai jam paskelbė interpeliaciją. Miesto Tarybos narių balsų dauguma V.Matuzo vadovaujami Panevėžio konservatoriai buvo išmesti iš valdančiosios daugumos. Eiliniu Tarybos nariu V.Matuzas išbuvo vos keletą mėnesių — tapo Seimo nariu, kai TS-LKD rinkimų sąraše jam savo vietą užleido žmonos giminaitis, žinomas psichiatras Raimundas Alekna.

Anot V.Matuzo, dabar, kai Generalinė prokuratūra prašo Seimo panaikinti jo teisinę neliečiamybę, ne vienas žmogus prasitaręs nedrįstantis viešai išsakyti palaikymo, nes bijo būti apkaltintas ir nuteistas be kaltės. Esą bendrovės „Distenas", kuriai vadovauja D.Matuzienė, darbuotojus bandoma įtikinti, kad jie kuo skubiau trauktųsi, jei nenori turėti problemų.

„Aiškiai matyti, kad tyrimas yra ne tik ekonominio, bet ir politinio užsakymo išdava siekiant sukompromituoti V.Matuzą", - tvirtina Seimo narys.

Seimo narys neoriginalus

STT Panevėžio teritoriniam padaliniui nuo 1997 metų vadovavęs, prieš mėnesį į pensiją dėl sveikatos pasitraukęs Povilas Urbšys Seimo nario gynybą vadina desperatišku bandymu suklaidinti visuomenę ir bet kokia kaina išvengti tyrimo baudžiamojoje byloje.

Pasak P.Urbšio, teisėsaugos institucijas apkaltinęs vykdant politinį susidorojimą V.Matuzas nėra originalus.

„Per 15-iolika metų STT Panevėžio valdyba pajudino beveik visų partijų narius. Visada kildavo retorika, kad STT ir mano asmenyje vykdo kažkieno užsakymą. Keisčiausia, kad ilgai buvo skleidžiama nuostata, kad vykdau užsakymus ne kieno nors kito, o būtent V.Matuzo", — teigė P.Urbšys.

Anot jo, visi įtariamaisiais tapę politikai laikosi nuostatos, kad puolimas yra geriausia gynyba. Pareigūnas pasakoja iš vieno sulaikytojo netgi išgirdęs savotišką atsiprašymą: jums pretenzijų neturiu, bet privalau viešai kalbėti, jog tai yra užsakymas.

„Politikai žino, kad esu žmogus, kuriam negali niekas nurodinėti, ką liesti, o ko ne. Bet jie šito niekada viešai nepripažins", — įsitikinęs buvęs Panevėžio STT vadas.

Kad STT Panevėžio valdyba tapo Aukštaitijos sostinėje valdžią susigrąžinti bandančių konservatorių įrankiu, ypač garsiai kalbėta 2009-aisiais, kai iš Savivaldybės buvo išvesti su antrankiais tuomečiai vadovai „tvarkiečiai" — administracijos direktorius Stasys Karčinskas ir vicemeras Kastytis Vainauskas. Sutapimu P.Urbšys vadina tai, kad netrukus Vyriausiasis administracinis teismas paskelbė tuometį merą socialdemokratą Povilą Vadopolą neteisėtai užėmus postą. Po tokių įvykių pasikeitė valdančioji dauguma ir Tėvynės, sąjunga susigrąžino Panevėžyje valdžią — meru tapo krikščionis demokratas Vitalijus Satkevičius.

„Daugumą praradusios partijos teigė, esą STT veiksmai buvo susiję su tuo, kad būtų paruošta dirva konservatoriams užimti valdžią. Todėl ir V.Matuzo pozicijos negaliu vertinti kitaip, kaip taktika asmens, norinčio išvengti baudžiamojo persekiojimo", — teigė P.Urbšys.

 

Jaučia įtariamojo įtaką

 

Tačiau P.Urbšį stebina, kodėl V.Matuzas STT kaltina-neva vykdomu susidorojimu ir su Tėvynės sąjunga. Tokie Seimo nario pareiškimai P.Urbšiui keisti, nes nei TS vadovybė- Vilniuje, nei jo vadovaujamas skyrius neišreiškė pozicijos, kad bandoma paskandinti ne tik Seimo narį, bet ir visą partiją.

„STT partijų nepersekioja, o kad įtariami nusikalstama veika politikai jomis dangstosi, nė teisėsaugos problema. Man taip pat keista, kad V.Matuzas įvardija, jog 15-iolika metų persekiojami jo šeimos nariai. Jei jis šeimos sąvoką vartoja apibūdindamas nuo jo priklausomus ir jam atsidavusius asmenis, tada aišku, ką turi omeny. Bet prie persekiotojų reikėtų priskirti ir miesto Tarybos TS frakcijos narius, teigusius, kad užkirtus kelią konservatoriui Viktorui Trofimovui tapti „Panevėžio energijos" stebėtojų tarybos nariu, susilaukė iš jo išpuolių, todėl turėjo jį pašalinti iš frakcijos. Bet V.Matuzui, save sutapatinančiam su visa partija, tai nesutrukdė V.Trofimovo pasirinkti rinkimų kampanijos iždininku. Matyt, pagal pinigų kilmę ir iždininkas", — pažymi P.Urbšys.

Buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas abejoja, ar ne be V.Matuzo įtakos ir toliau „Panevėžio energijoje" priimami teisėsaugos pareigūnus šokiruojami sprendimai. Tokius įtarimus kelia tai, kad Savivaldybės meras ir administracijos direktorė nepuolė kritikuoti bendrovės valdybos, kai ši įmonės vairą ir toliau patikėjo teismo nuo generalinio direktoriaus pareigų nušalintam, korupcija įtariamam Vytautui Šidlauskui.

„Gal todėl iš Savivaldybės vadovų neišgirdome kritikos, kad V.Šidlauskas priskiriamas prie V.Matuzo šeimos narių ir jo liesti nevalia? Toks toleravimas nejučiomis kelia minčių, ar V.Šidlauskas paliktas generaliniu direktoriumi ne tam, kad nebūtų sudarytos aplinkybės jam duoti parodymus prieš V.Matuzą?" — įžvelgia P.Urbšys.

 

Į valdžią atvedė įsipareigojimai

 

P.Urbšys neslepia, jog vadovaudamas STT Panevėžio valdybai su V.Matuzu buvo nepažįstamas. Tačiau pareigūnas teigia ranką spausdavęs ne tik jam.

„Su V.Matuzu sveikindavausi taip pat, kaip ir su Visvaldu Matkevičiumi, K.Vainausku bei kitais asmenimis, anksčiau ar vėliau atsidūrusiais mūsų akiratyje. Kodėl taip elgiausi? Vienas įtariamuoju tapęs politikas savo situaciją taip pakomentavo: kai pamačiau, kad P.Urbšys su manimi nebesisveikina, supratau, kad kažkas yra blogai", — teigė buvęs pareigūnas.

Jis tvirtina turintis vilties, kad V.Matuzas išliks nuoseklus ir laikysis nuostatos, išsakytos dar balandžio 26-ąją. Tądien išplatintame pareiškime parlamentaras teigė esąs nekaltas ir raginsiantis Seimo narius balsuoti už teisinės neliečiamybės jam panaikinimą.

„V.Matuzas visada buvo nuoseklus. Jis liko ištikimas savo nuostatai, dėl ko atėjo į politiką. 1994 m., kai miesto Savivaldybė sugebėjo už pusę „Ekrano" kultūros rūmų nurašyti tuo metu klestinčiai gamyklai skolas, o už kitą pusę — įsipareigoti sumokėti įmonei 6 mln. litų per trejus metus, konservatorių sąraše pirmas atsirado ne kas kitas, o V.Matuzas, glaudžiai susijęs su „Ekrano" finansine grupe. Visuomenei tai buvo ženklas, kad jis neatsitiktinai tapo meru, o gal būt tam, kad įvykdytų tuos finansinius įsipareigojimus",— sąsajas įžvelgia P.Urbšys.

Į politiką V.Matuzas įskriejo kaip kometa — staiga. Aktyvus sąjūdininkas P.Urbšys tikina neprisimenantis, kad bent kartą V.Matuzas būtų užsukęs į Sąjūdžio būstinę.

„Bendrabutyje, kurio komendante buvo D.Matuzienė, gyventojams buvo susidaręs įspūdis, kad tam tikro iš jos spaudimo sulaukė dėl to, nes susiję su Sąjūdžiu. O kai Lietuvoje galų gale tapo saugu demonstruoti savo pažiūras, atsirado tokių žmonių kaip V.Matuzas banga. Todėl dabar manęs absoliučiai nestebina jo pareiškimai",— teigė P.Urbšys.

 

„Tulpinių" draugijos nesikratė

 

Konservatorių atėjimas į valdžią Panevėžyje ne be šešėlio. Dar tuomet, kai miestą baimėje kaustė brutalūs kriminaliniai nusikaltimai, Aukštaitijos sostinei pelnę lietuviškosios Čikagos etiketę, konservatorių Kęstučio Skrebio ir Raimundo Aleknos kažkodėl netrikdė „tulpinių" draugija. Miesto laikraštyje publikuota nuotrauka iš bokso turnyro, kur prie vieno stalelio sėdi abu įtakingi politikai, prie kito — nusikalstamos gaujos nariai. Po tokia nuotrauka — iškalbingas prierašas: „Panevėžio valdžia" turėjo parodyti, kas valdo miestą.

P.Urbšys neatmeta, kad su kriminalinio pasaulio atstovais galėjo reikalų turėti ir pats V.Matuzas.

„Jam tapus meru tuometis Autobusų parko vadovas yra kalbėjęs, kad bendraudamas su V.Matuzu supratęs, jog įmonė degalus turi pirkti iš „tulpinių" firmos", - pamena P.Urbšys.

Pats V.Matuzas viešoje erdvėje irgi yra minėjęs, kad jam teko bendrauti su nusikalstamo pasaulio vadeiva Algimantu Vertelka-Pinčia, esą šis pasakojęs, kaip ir iš ko gyvenantis.

„Mano praktika rodo, kad tokiam atvirumui turėjo būti tam tikros aplinkybės. Asmeniui, kuriuo nepasitikėjo, A.Vertelka neatsiverdavo", — teigė P.Urbšys.

 

Nespjauna į politiką

 

Panevėžio politikų nuodėmes j dienos šviesą iškėlęs ilgametis STT Panevėžio valdybos vadas, už pavyzdingą tarnybą apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi P.Urbšys neslepia, kad likęs be darbo neatmeta galimybės ateiti į politiką.

Buvęs pareigūnas ironizuoja, jog kokį žinomesnį asmenį pajudinusi STT savotiškai prisidėdavo prie jo karjeros, bet pats dėl sveikatos problemų turėjęs pasitraukti į pensiją, darbo pasiūlymų nesulaukiantis.

„Apygardos prokurorui Malčiauskui dėl pareikštų įtarimų teko apleisti postą, bet po kelių savaičių jį priėmė Panevėžio statybos trestas ir netgi patikėjo vadovauti vienai iš dukterinių įmonių. Buvęs miesto Tarybos narys V.Matkevičius, tapęs įtariamuoju, manau, ne be V.Matuzo pagalbos tapo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generaliniu direktoriumi. Bet nepastebiu, kad kažkam aš būčiau reikalingas — nei verslui, nei valstybės tarnybai", — stebisi P.Urbšys.

Buvęs pareigūnas teigia ieškosiantis, kur panaudoti įgytą patirtį. P.Urbšys pripažįsta sulaukiantis ir raginimų kandidatuoti į Seimą, ir partijų kvietimų.

„Meluočiau, jei sakyčiau, kad negalvoju padėti žmonėms apsispręsti rinkimuose į Seimą.

Tikrai pasakysiu, kad nesileisiu izoliuojamas, nors gal kažkas to ir tikisi.

O su partijomis bėda tokia, kad per 15-iolika mano vadovavimo STT Panevėžio valdybai metų turbūt neliko politinės jėgos, kurios nebūtume pajudinę.

Kur dabar benueičiau, tokiems kaip V.Matuzas atsirastų galimybė toliau klaidinti žmones", — mano P.Urbšys.

 

Seimūnas gins nukentėjusiųjų teises

 

■ Seimo prašęs panaikinti V.Matuzo teisinę neliečiamybę generalinis prokuroras D.Valys teigė, jog parlamentaras įtariamas subūręs organizuotą grupę keliems nusikaltimams daryti. Įtariama, kad V.Matuzas dalyvavo „Panevėžio energijai" organizuojant keturis galimai neskaidrius viešųjų pirkimų konkursus biokurui pirkti, kurių bendra vertė per 17 mln. Lt. Visus laimėjo su V.Matuzo šeima siejama „Žilvyčio" kooperatinė bendrovė.

■ Politikas taip pat įtariamas kai kurių įmonių protegavimu bei nesumokėjęs mokesčių už medžiokles.

■ Įtarimai pateikti jau 22 asmenims, tarp jų ir Seimo nario žmonai Danutei Matuzienei.

■ Prokurorų teigimu, dauguma įtariamųjų visiškai arba iš dalies pripažino savo kaltę.

■ V.Matuzas užsimena, kad parodymai buvo išgauti jėga, šantažu ir kitais metodais.

■ Parlamentaras tikina sulaukiantis laiškų ir skambučių neva nukentėjusiųjų nuo STT pareigūnų, kitų teisėsaugos institucijų.

■Įtariamasis teigia pasistengsiantis, kad visi jį pasiekiantys pranešimai apie žmogaus teisių pažeidimus teisėsaugos institucijose būtų ištirti jų veiklą kontroliuojančių Seimo komitetų.

 

Inga Kontrimavičiūtė

Sekundė 2012-05-10

 

2012 m. Balandis mėn. 14 d., Šeštadienis

Vėl yra nusikaltėlių, kurių vengia teisėsauga

Šios savaitės „Respublikos" žmogus - buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys. Iš visų savo kolegų ilgiausiai, nuo pat tarnybos įkūrimo, teritorinio padalinio poste išsilaikęs dabar jau buvęs pareigūnas atskleidžia: kova su korupcija sunkiai skinasi kelią, neštam trukdo politikų toleruojamos ir remiamos įvairios struktūros.

Su tarnyba P. UrbŠys turėjo atsi­sveikinti išgirdęs medikų verdiktą. Šiam žingsniui tikriausiai nebūtų teikta tiek reikšmės, jeigu tuo pat me­tu Panevėžio apygardos prokuratūra nebūtų paprašiusi Generalinės pro­kuratūros reikalauti kad Seimas kiš­tų panaikinti neliečiamybę vienam Parlamento senbuvių, buvusiam Pa­nevėžio miesto merui, dabar Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmi­ninko pavaduotojui, vienai konserva­torių figūrų Vitui Matuzui.

Nors pats P. Urbšys tai vadina tik sutapimu, viešoji erdvė pratrūko ko­mentarais, kad pareigūnas galėjo tap­ti politikų keršto auka. Mat STT Pa­nevėžio valdyboje vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio epicentre atsidūrė mi­nėto seimūno žmona Danutė Matuzienė, o pats V. Matuzas taip pat gali tapti įtariamuoju. P. Urbšys įspėja: vi­suomenė netrukus turės progos įsiti­kinti, kiek ryžtingas yra generalinis prokuroras Darius Valys.

„Tai tarsi lakmuso popierėlis, ku­ris parodys, kiek Generalinės proku­ratūros vadovybė yra pasiruošusi im­tis atsakomybės. Pamatysime, ar ji vadovaujasi įstatymu, ar atsižvelgs į interesų sankirtas aplink prokuratū­rą ir jos viduje. Šitoje byloje kurato­rius buvo prokuroras Saulius Versec­kas. Jeigu apygardos prokuratūra pateikė pagrindą svarstyti dėl teisinės neliečiamybės atėmimo, logiška, kad tai įvertinti turėtų tas kuratorius, su kuriuo nuo pat pirmųjų ikiteisminio tyrimo veiksmų buvo konsultuojama­si. Bet jeigu Įvertinti tai, kas pateikta, Generalinės prokuratūros vadovybė paves prokurorui, kuris visiškai ne­susipažinęs su šia byla, ir bus atsa­kymas, kad kažko dar nepakanka, nori nenori susidarys įspūdis, kad šį reikalą iš anksto nuspręsta užgniauž­ti", -prognozuoja buvęs STT pada­linio vadovas.

- Kas lėmė jūsų atsisveikini­me su STT - sveikata ar vis dėl­to kitos priežastys? - „Respublika" paklausė P. URBŠIO.

- Ir sveikata, ir kitos priežastys. Iš tikrųjų turėjau palikti tarnybą dėl to, kad mano sveikata neatitinka ei­namoms pareigoms keliamų reika­lavimų. Tai įvyko neplanuotai, bet tai buvo planuota procedūra, nes rug­sėjo mėnesį man sueina 50 metų. Visi tokio amžiaus darbuotojai turi pasitikrinti sveikatą. Tai įprasta pro­cedūra.

- O kitos priežastys?

- Kitos - tai, kas vyko ir šiuo me­tu vyksta FNTT skandalo kontekste, kaip yra pasielgta su šios tarnybos vadovu Vitalijumi Gailiumi.

Kalbėkime iš principo. Yra ne­mažai pareigūnų, kurie savo ištikimybę priesaikai, duotą valstybei, pir­miausia suvokia kaip tarnavimą vals­tybės piliečiams. Ne kažkokių insti­tucijų vadovams ar kažkokioms po­litinėms grupuotėms. Jie priesaiką suvokia būtent šitaip. Ir štai susida­ro toks įspūdis, kad tokie žmonės tarsi laikomi nelojaliais tiems, kurie sprendžia, ar jie tinka eiti tokias par­eigas, ar netinka. O geras pareigūnas pirmiausia turi būti geras pilietis.

Kad pareigūnas turi būti apolitiš­kas, viskas aišku. Bet jis turi būti pilietiškas. Nes jeigu jis ne pilietis, jis iš principo negali atstovauti pilie­čių viešajam interesui, negali jo gin­ti, net nebus pasiruošęs aukoti savo gyvybę. Todėl kaip pilietis aš reaguo­ju į tai, kas vyksta. Be abejo, susi­kaupia tam tikrų minčių, tam tikrų emocijų, kurios vienaip ar kitaip ver­čia stengtis išoriškai nepradėti ver­tinti politiku veiksmų ir kartu nepra­dėti politikuoti.

- Bet dabar nuo to tapote lais­vas?

- Dabar taip. Mūsų valstybės pro­blema, kad valdžios grandys nepaiso Konstitucijos nubrėžtų ribų, aukšti pareigūnai vadovaujasi ne duota priesaika valstybei, o kažkokių inte­resų paisymu. Pareigūnas negali ver­tinti politikų veiksmų. Jeigu tu jauti, kad tavyje jau nebetelpa, tai ir yra priežastis. Todėl aš ir nusprendžiau neslėpti, kas manyje susikaupė.

- Jūsų žingsnis iš dalies yra protestas prieš tokius dalykus?

- Nepavadinčiau to protestu. Tik atsirado galimybė kalbėti. Kai savo uniformą pakabinau į spintą, tapau paprastu piliečiu ir manęs niekas ne­saisto. Aš kalbu dėl tų, kurie lieka dirbti jėgos struktūrose. Yra labai daug pareigūnų, kurie suvokia savo tarnavimą valstybei taip, kaip aš.

- Ar jums yra grėsusi panaši padėtis, kokioje atsidūrė atleisti FNTT vadovai?

- Siūlau prisiminti 1998 metus. Turbūt visi pamiršo, koks likimas iš­tiko pirmąjį STT vadovą Juozą Gau­dutį. Visi pamiršo tą skandalą. Tada neteko pareigų STT, Mokesčių poli­cijos vadovai. Tada nebeliko ir vidaus reikalų ministro Vidmanto Žiemelio. Tai įvyko dėl priešpriešos, kuri buvo tarp Gedimino Vagnoriaus ir Vidaus reikalų ministerijos bei jam paval­džių institucijų. Aš žinau, kad naujam STT vadovui buvo įteiktas sąrašas pareigūnų, kurių neturi likti. Tik dėl naujojo vadovo Andriaus Pečkio nuostatos jie liko. Tame sąraše buvo ir mano pavardė.

Prisiminkime kitus dalykus, re­zonansinius nusikaltimus Panevėžy­je. Po pareigūno nužudymo atvažiuo­ja prezidentas Rolandas Paksas, pa­būna čia keletą valandų ir išvažiuoja pasakęs, kad „čia viskas aišku". Pas­kui susikviečia jėgos struktūrų va­dovus ir pasako, kad reikia „nuimti" visus miesto vadovus. Tokiu būdu prezidentui reikia demonstruoti savo galią. Kad tai gali destabilizuoti kriminogeninę padėtį, jam visiškai ne­rūpi. O paskui aš gavau Vyčio kry­žiaus ordino Riterio kryžių už tai, kad dalyvavau išaiškinant tuos pa­čius rezonansinius nusikaltimus.

Vėliau - Seimo Nacionalinio sau­gumo ir gynybos komiteto (vadovau­jant Alvydui Sadeckui) vizitas į Pa­nevėžį. Tuo metu mieste bylų, susi­jusių su organizuotu nusikalstamu­mu, tyrimui vadovavo apygardos prokuroras Gintaras Malčiauskas. Išvažiuojamasis posėdis baigėsi tuo, kad, nors priedanga buvo STT vei­klos analizė, iš esmės buvo nagrinė­jama tik STT Panevėžio padalinio veikla ir mano personalija. O tuo me­tu mes buvome pradėję būtent G. Malčiausko aplinkos (prokuroras G. Malčiauskas vėliau buvo teisiamas už nusikaltimų dangstymą - red. past.) tyrimą.

Aš įsivaizduoju, kad tai buvo ban­dymas manipuliuoti galiomis ir pa­siekti savo tikslus. Mane tapatino su dešiniosiomis partijomis, būtent su konservatoriais, su V. Matuzu. Aš ne­slepiu, kad esu dešiniųjų pažiūrų. Tik vieną dalyką pamiršo: jeigu pri­sidengiant dešiniųjų pažiūromis iš­duodamos tos idėjos, man yra dvi­gubai skaudžiau. Ir todėl tie, kurie kūrė tas sakmes apie V. Matuzo įtaką man, dabar turi galimybę įsitikinti, kad taip nėra.

- Tai nenuostabu. Kai sulai­komas koks nors politikas, tuoj saukiama, kad STT vykdo kaž­kieno užsakymus.

- Dirbdami šitą darbą mes, vaiz­džiai tariant, nuo lošimo stalo išve­dame tą, kuris žaidžia nesąžiningai. Bet prie šito stalo lieka žaidėjai, ku­rie visi lošia pažymėtomis kortomis. Be abejonės, likusiems kyla klausi­mas, kodėl išvedė tą, o paliko kitus. Ir tada kuria, kad tai yra daroma dėl kažkieno užsakymo. Atseit tu nuolat vykdai kažkokį užsakymą.

Iš pradžių buvo pikta, paskui ra­dau loginį paaiškinimą, kodėl toks mąstymas. Tai mąstymas nelaisvų žmonių. Nes būdamas nelaisvas žmogus negali suvokti, kad gali būti kito žmogaus laisvas apsisprendi­mas. Jis gali turėti savo nuomonę, savo vertybes, kurios nepriklauso nuo jokios partijos. Pas mus partijos monopolizavo patriotizmą, moralę, beveik visos sritys monopolizuotos partijų. Būtent nelaisvas žmogus, kuris yra susaistytas interesais, įsi­pareigojimais, turi pateisinti save to­kį, koks jis yra. Jis nuolat yra priklau­somas nuo kažko. Todėl jis ir „išme­ta", kad viskas, kas vyksta, yra kaž­kieno užsakymas.

- Dažnai STT priekaištauja­ma, kad į jos tinklus patenka smulkmė, o jeigu ka nors išve­da su triukšmu, teismuose by­los bliūkšta, niekas nesėda už grotų.

- Būdavo priekaištų dėl savirek­lamos. Bet pasakykite, kaip išvesti iš savivaldybės vicemerą ar direkto­rių visiškai tyliai? Iš tiesų mes ne­same suinteresuoti viešumu, nes jis pradeda trukdyti tyrimui. Efekty­viausias nusikaltimų valstybės tar­nybai tyrimas - neatidėliotinas sku­bių veiksmų atlikimas.

Teko dalyvauti tiriant nusikalti­mus, kurie buvo padaryti organi­zuotų nusikalstamų grupuočių, jų

nusikalstamos veikos buvo susiju­sios su smurtiniais, finansiniais, ūkiniais nusikaltimais. Tada jautėsi visų vienoda pozicija. Pradedant įvykio vietą apžiūrinčiu pareigūnu ir baigiant teismu. Po prokuroro Gintauto Sereikos, kitų pareigūnų nužudymo jautėsi solidarumas ir tų, kurie priiminėjo politinius sprendimus. Kai pradėjo vienas as­muo duoti parodymus „tulpinių" byloje, Seime net buvo inicijuota įstatymo pataisa, kad leistų apsau­goti šitą žmogų ir padėtų jam iš­vengti atsakomybės. Tada situacija buvo suvokiama vienodai.

Bet kai kalbama apie korupciją, atsiranda tolerancija tarp tų asmenų, kurie priima sprendimus. Ko norėti, kai Seimo Teisės ir teisėtvarkos ko­miteto pirmininkas Stasys Šedbaras leidžia sau pareikšti, ar reikia antran­kius dėti „baltoms apykaklėms". Čia, žinote, kita rūšis. Joms neva galioja atskira sulaikymo tvarka. Bet nuos­tata rodo tam tikrą problemos suvo­kimą, jos toleravimą. Paimkime teis­mus. Kartais teisėjui mes esame „tie kiti", kurie užkliudė jo kolegą ar draugą. Kartais susidaro įspūdis, kad teisėjui tarsi artimesnis tas, kuris sėdi teisiamųjų suole.

- Bet ir teisėjai atsiduria tei­siamųjų suole.

- Toks jausmas, kad teisėjo lies­ti negalima. Atrodo, kad jeigu teisė­jas ima mažiau nei 30 tūkst., jis nėra nusikaltėlis. Imkime Kauno teisėjus. Ten turėjo būti vertinama pagal Bau­džiamąjį kodeksą, bet buvo nuspręs­ta, kad per smulku.

Šiandien, žinau, Generalinėje prokuratūroje nuo kovo pradžios gu­li medžiaga dėl asmens su mantija imuniteto. Ir Generalinė prokuratū­ra niekaip negali priimti sprendimo. Iš principo tai jau kenkia visam tyri­mui. Įsivaizduokite, asmuo davė pa­rodymus prieš imunitetą turintį as­menį, išdrįso, o čia - sustojo.

Dėl kelių eismo taisyklių pažei­dimo generalinis prokuroras į Sei­mą eina drąsiai. Arba kai randa pa­dėtus pinigus. Bet ten, kur sudė­tingos korupcinės veikos, padary­tos organizuotų nusikaltėlių grupių, kurias gali suburti asmenys, turin­tys imunitetą, šitiems negalima tai­kyti tos pačios taktikos. Dėl teisi­nės neliečiamybės panaikinimo, žinote, galėsime kreiptis, kai visi ikiteisminio tyrimo veiksmai bus padaryti.

Manau, šita pozicija tiriant sudė­tingas korupcines veikas yra kenks­minga. Kai užkimba didelė žuvis, reikia pakišti sietelį, kad ją iškeltu­me. Bet ne, tu sietelio negausi, tegul dar pasivarto, dar neaišku.

- Kuo, jūsų manymu, serga mūsų visuomenė?

- Baime. Visuomenė niekada ne­bus pilietiška, nebus laisva, jeigu ji nebus laisva nuo baimių.

 

Jaunius Pocius

Respublika 2012-04-14

 

2012 m. Balandis mėn. 12 d., Ketvirtadienis

Garsaus politiko žmona į pelkę traukia ir vyrą

Virš įtakingo Seimo nario, buvusio Panevėžio mero 52 metų konservatoriaus Vito Matuzo galvos kaupiasi juodi debesys. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai perdavė duomenis, susijusius su V.Matuzu, ir paprašė apsvarstyti, ar nevertėtų Seimo prašyti panaikinti šio politiko neliečiamybę.

 

Pranešimo kažkodėl dar nesvarstė

 

Kad tokie dokumentai yra pasiekę Generalinę prokuratūrą, užvakar patvirtino šios įtaigos viešųjų ryšių skyriaus vedėja Rūta Dirsienė. Nors praėjo jau kelios dienos, tačiau šis prašymas dar nėra apsvarstytas.

Šis į viešumą iškilęs faktas sutapo su kitu - į pensiją esą dėl suprastėjusios sveikatos staiga pasitraukė STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys.

Jau iki tol netrūko gandų, kad P.Urbšio, su kurio pavarde susijęs pačių garsiausių korupcijos bylų atskleidimas, atstatydinimas artimiausiu metu bus išspręstas, nes palietė itin įtakingo konservatorių lyderio šeimą.

Internetinėje žiniasklaidoje apstu skaitytojų komentarų, kuriuose daug kalbama apie būtent tokią politinio sąmokslo teoriją. Ar tikrai ji reali? „Panevėžio rytas" pabandė atskleisti bent dalį tiesos.

 

Seimūnas nieko komentuoti nenorėjo

 

Užvakar pakalbintas V.Matuzas sakė, jog nieko nežino apie STT agentų surinktus duomenis ir todėl negali komentuoti. Politikas žadėjo pasiaiškinti, kas čia vyksta.

V.Matuzo nuomone, visa ši istorija neturėtų sutrukdyti jam dalyvauti rudenį vyksiančiuose rinkimuose į Seimą. Politikas užtikrintai atsakė, jog juose dalyvaus.

Konservatorių partijos Panevėžio skyrius jau pritarė, kad V.Matuzas būtų keliamas kandidatu į Seimą vienoje iš Panevėžio rinkimų apygardų.

Pokalbio metu V.Matuzas prasitarė maždaug žinantis, apie ką gali būti ši istorija, tačiau dar nenorintis nieko kalbėti.

„Dabar nieko nekomentuosiu. Jei ateis laikas, tada viskas bus paviešinta", - tepasakė V.Matuzas.

Paklaustas, ar tai nesusiję su prieš kelis mėnesius Radviliškio rajone įvykusiais įtakingais konservatorių politikų sulaikymais, V.Matuzas pasakė, jog pokalbis baigiamas.

Jei prokurorai vis dėlto nuspręstų su tokiu prašymu kreiptis j Seimą ir seimūnai sutiktų jį patenkinti, tai reikštų, kad V.Matuzas gali būti apklausiamas tiek kaip liudytojas, tiek kaip įtariamasis. V.Matuzas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus pavaduotojas, atsakingas už partijos finansus, taip pat Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas.

Vakar V.Matuzo išplatintame pranešime rašoma, jog iki šiol neturįs jokios oficialios informacijos apie tai, kad kuri nors institucija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl kokių įtarimų jo atžvilgiu.

„Kai tik gausiu tokią informaciją, nedelsdamas atsakysiu į visus visuomenei rūpimus klausimus. Taip pat esu pasiryžęs atsakyti ir į visus teisėsaugos institucijų klausimus", - pareiškė V.Matuzas.

 

Politiko žmonai - įtarimai

 

Seimūnas anksčiau yra prasitaręs, kad gyvena iš žmonos verslininkės uždirbtų pinigų. Per kelerius metus esant valdžioje Matuzų Seimą pasistatė prabangų namą netoli Paįstrio (Panevėžio r.) vandens telkinio, buvo įsigiję pusę namo Panevėžyje. Visus turtus jie esą susikrovė už milijoną litų pardavę bendrovės „Aštuoni ženklai", :kuri dalyvavo „Ekrano" futbolo klubo versle, akcijas.

Galų gale pareigūnams ėmė ir įkliuvo politiko žmona.

Pareigūnai patvirtino, jog Generalinei prokuratūrai išsiųsta informacija yra susijusi su šiuo metu V.Matuzo žmonos Danutės Matuzienės atžvilgiu atliekamu ikiteisminiu tyrimu.

Jau rašėme, kad specialieji agentai reidą į bendrovę „Panevėžio energija" atliko praėjusių metų lapkričio 29 dieną, po jo į areštinę dviem paroms pateko D.Matuzienė.

Į laisvę išleistai D.Matuzienei buvo paskirtas 40 tūkstančių litų užstatas. V.Matuzas visą laiką kartojo tikintis, jog žmona nekalta.

Piktnaudžiavimu įtariamai D.MatuzIenei teismo sprendimu 3 mėnesiams skirtas namų areštas, po to jis pratęstas nebuvo.

Kaip sakė ikiteisminį tyrimą kuruojantis Panevėžio apygardos organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys, įtariamajai skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Savo kaltę panevėžietė neigia.

Ši byla, kurioje yra įsipainiojusi D.Matuzienė, pradėta tirti dėl bendrovėje „Panevėžio energija" galimai vykdytų aferų. Viešųjų pirkimų, kurių vertė siekia milijonus litų, nugalėtojas būdavo aiškus iš anksto.

 

Tiriama dar viena istorija

 

Į šiuos nešvarius sandėrius galimai įsipainiojo ir bendrovės generalinis direktorius Vytautas Šidlauskas, jam pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Prokurorų ir STT tiriamoje byloje minima vieną konkursą prieš metus laimėjusi „Žilvičių" kooperacinė bendrovė ir jos akcininke UAB „Platina Group". Šios bendrovės direktore buvo įvardijama D.Matuzienė, tačiau iš šių pareigų pasitraukė vasarą pardavusi akcijas.

Taip pat atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėt karšto vandens skaitiklių patikros ir keitimo konkurso „Panevėžio energijos" bendrovėje. Sandorio vertė apie pusantro milijono litų.

V.Matuzas daug metų yra buvęs Panevėžio meru, o bendrovės „Panevėžio energija" kontrolinį akcijų paketą valdo būtent Panevėžio savivaldybė.

Specialieji agentai, tirdami su D.Matuziene susijusį ikiteisminį tyrimą, apklausė ir daugiau įtariamųjų. Buvo apklausta Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėja Zinaida Marmokienė.

Pareigūnai aiškinasi, ar teisėtai buvo leista laikinai naudotis 73 valstybinės žemės sklypais vienai kooperatinei bendrovei, laimėjusiai „Panevėžio energijos" viešųjų pirkimų konkursą.

Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėja, įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnyba dėl leidimo minėtai kooperatinei bendrovei laikinai naudotis valstybinės žemės sklypais, buvo apklausta teisme.

 

Medžiaga perduota tik generaliniam prokurorui

 

Po Panevėžį sklandė kalbos, jog P.Urbšio pasitraukimas iš posto gali turėti sąsajų su neseniai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovybę supurčiusiu skandalu.

Esą specialiųjų agentų apie D.Matuzienę surinkta medžiaga, kuri dabar perduota Generalinei prokuratūrai, iš pradžių buvo pasiekusi tuomet FNTT vadovavusį Vitalijų Gailių. Neva V.Gailiaus atsisakymas aiškintis gautą informaciją ir tapo ta skandalo kibirkštimi, išvertusią aukštą pareigūną bei jo pavaduotoją iš posto.

V.Gailius daug metų dirbo Panevėžio policijoje ir buvo gerai pažįstamas su tuomečiu meru V.Matuzu. Spėjama, jog šis politikas galimai turėjo įtakos, kad V.Gailius buvo perkeltas į labai aukštas pareigas Vilniuje.

„Panevėžio rytui" pavyko vakar susitikti su P.Urbšiu ir paklausti, ar tokiose kalbose yra tiesos.

Iš tokių gandų P.Urbšys tik pasijuokė. Buvęs pareigūnas užtikrino, jog nieko panašaus nebuvo nutikę ir jokios medžiagos V.Gailiui jis nebuvo siuntęs.

Apie D.Matuzienę surinkti duomenys buvo perduoti tik Generalinei prokuratūrai.

Apie V.Gailių, kurį pažinojo kaip kolegą iš kitos tarnybos, P.Urbšys atsiliepė palankiais žodžiais. Jis neslėpė, jog dėl FNTT vadovo atleidimo kilusiame skandale palaiko V.Gailiaus pusę.

„Jei valdžia elgiasi taip su pareigūnais, kurie savo darbu įrodė tarnaujantys tik piliečiams, o ne kokiems atskiriems asmenims ar politinėms grupėms, tai visų pirma liudija apie didelę problemą pačioje valstybėje", - dėstė P.Urbšys.

 

 

Darius Krasauskas

Panevėžio rytas 2012-04-12

 

2012 m. Balandis mėn. 12 d., Ketvirtadienis

STT vadovui būtų baisiau, jeigu į atsargą jį pasiųstų Dievas

Penkiolika metų Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybai vadovavęs Povilas Urbšys išėjo į pensiją.

Buvo linkęs juokauti Aukštam pareigūnui koją. pakišo sveikata. Neperėjus medicininės komisijos, jam teko atsisveikinti su pareigomis.

Ką veiks tapęs civiliu, P.Urbšys neatskleidė, tik juokavo, kad Dievas jo į atsargą dar neišleido.

„Yra pasakyta, kad Dievas sukūrė žmogų geriems darbams, kuriuos iš anksto jam numatė atlikti. Manau, jog man tas sąrašas nepasibaigė, nors ir nebesu STT pareigūnas", - sakė P.Urbšys.

P.Urbšys neslėpė ateities planų kol kas neturintis, tačiau pirmiausia nori pailsėti.

Antradienis STT Panevėžio valdybos viršininkui P.Urbšiui buvo paskutinė darbo diena. Nuo pat ryto pareigūnas buvo užsiėmęs, tvarkė neužbaigtus reikalus. Po pietų darbo reikalais išvyko.

Pakalbintas P.Urbšys neslėpė, jog su tarnyba teko atsisveikinti dėl sveikatos. Prieš tris mėnesius STT direktoriaus įsakymu jis pakartotinai penkeriems metams buvo paskirtas į valdybos viršininko pareigas.

Rugsėjo mėnesį 50-ąjį gimtadienį švęsiančiam P.Urbšiui, kaip to reikalauja tvarka, buvo privalu pasitikrinti sveikatą. Praėjusią savaitę lankėsi medicininėje komisijoje, tačiau jos rezultatai ilgamečio pareigūno nenudžiugino.

Kas užkliuvo medikams, P.Urbšys nepasakė, tačiau iškart paskubėjo nuliūdinti tuo besidžiaugiančius „draugus".

„Jokia sunkia liga nesergu, medikų pagalbos nereikia. Tiesiog sveikata neatitiko keliamų; reikalavimų, kurie mūsų tarnybai yra itin griežti. Ne kiekvienas Seimo narys ar net Panevėžio meras juos atitiktų", - sakė P.Urbšys.

Kadangi medikų išvada buvo nepalanki, STT vadovybė neturėjo kitos išeities kaip tik išleisti P.Urbšį į atsargą. Pareigūnas nesutiko užimti kitų pareigų tarnyboje.

Nuo vakar STT Panevėžio valdybai laikinai vadovausite teritorinio padalinio Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas Egidijus Snicorius.

P.Urbšys buvo likęs vieninteliu iš STT teritorinių padalinių viršininkų, taip ilgai užėmusių šias pareigas. Jam vadovaujant buvo pradėta ne viena garsi korupcijos byla Panevėžio krašto valstybės įstaigose. Krito ir buvę merai, ir vicemerai, ir medicinos įstaigų vadovai. Kai kuriose bylose teismas taško dar nėra padėjęs.

Teritoriniam padaliniui P.Urbšys pradėjo vadovauti nuo 1997 metų, kai tik susikūrė ši tarnyba. Per tą laiką pareigūnas ne kartą buvo skatintas už pavyzdingą tarnybą, yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.

P.Urbšiui teko prisidėti ir prie Valstybės saugumo departamento kūrimo. Prieš pradėdamas vadovauti STT Panevėžio valdybai, jis dirbo saugume, taip pat - dokumentų apsaugos tarnyboje.

 

Darius Krasauskas

Panevėžio rytas 2012-04-12

2011 m. Gruodis mėn. 14 d., Trečiadienis

Banditus pakeitė kostiumuoti nusikaltėliai

Skandalai nesiliauna drebinti Panevėžio, lietuviškosios Čikagos etiketę pakeitusio į Sicilijos, kur beveik visas valdžios ir verslo struktūras per­smelkusi korupcija. Į Panevėžio teisėsaugos pareigūnų akiratį patenka vis stambesni laimikiai — kyšius iš verslininkų ėmusius Savivaldybės specialistus areštinėje keitė administracijos direktorius, vicemeras, ga­liausiai už grotų teko pabūti netgi vieno įtakingiausių politikų, Seimo nario sutuoktinei. Tačiau per pastaruosius penketą metų nė vienas korumpuotas valstybės tarnautojas ar politikas nenuteistas realiu laisvės atėmimu. Ar korupciniai nusikaltimai Panevėžyje jau tapo norma, kaip kadaise buvo savas taisykles diktavusios ir miestą baimėje kalinusios žiaurumu garsėjusios nusikalstamos grupuotės? Kokie tikrieji korupcijos mastai Aukštaitijos sostinėje ir kokias pasekmes jau jaučia panevėžiečiai, „Sekundė" teiravosi Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininko POVILO URBŠIO.

- Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International" duomenimis, korupcijos suvokimo reitinge Lietuvai skirta 19-a vieta Europos Sąjungoje paro­dė, kad kontroliuojant korupciją per metus pažangos nepasiekta.

Reitingas rodo, kad kontroliuo­dama korupcijos paplitimą tarp vie­šojo sektoriaus tarnautojų ir politikų Lietuva lenkia Latviją, Čekiją, Italiją ar Graikiją, bet atsilieka nuo Lenki­jos ir Estijos. Ar yra sudaromi tokie reitingai šalies mastu? Įdomu, kurią vietą užimtų pastaruosius trejetą metų korupcijos skandalais Savival­dybėje garsėjantis Panevėžys?

- Lietuvos mastu sudaromuose korupcijos žemėlapiuose pateikiama informacija apie atskiras sritis, tačiau man pačiam norėtųsi žinoti, o kaip atrodo tame kontekste Panevėžys, kuo mūsų kraštas, palyginti su kitais regionais, specifinis. Tačiau kiekvie­na apklausa yra subjektyvi. Daugelis apklaustųjų kalba apie asmeninę patirtį. Natūralu, kad tarp labiausiai korumpuotų institucijų įvardijamos sveikatos apsauga, policija. Su šio­mis sritimis valstybės piliečiai susi­duria dažniausiai — daugelis serga, yra eismo dalyviai, bet svarbiausia— įvertinti korupcijos kaštus.

- Paaiškinkite, kas yra korup­cijos kaštai?

- Neseniai visose Europos Sąjungos valstybėse buvo atlikta apklausa, kas kelia grėsmę nacio­naliniam saugumui. Būtent Lietu­voje apklaustieji labiau nei kitų ES valstybių piliečiai kaip didžiausią nacionalinio saugumo problemą akcentavo korupciją. Tik po jos liko įvardytos socialinės problemos— skurdas, emigracija ir kt. Patys sau turime užduoti klau­simą, ar mūsų valstybėje didėjanti socialinė atskirtis, didelė emigracija, kai žmonės iš tėvynės bėga kaip iš apvogto krašto, nėra korupcinių san­tykių pasekmė? Ar Vadaktėliuose fakelu gyvą žmogų pavertusiame jaunuolių žiaurume nėra korupcijos atspindžio, kai vilties nebeturintieji nužmogėja? Korupcija atima piliečių pasitikėjimą valdžia. Korumpuoti valdžios atstovai negerbia visuo­menės ir jai netarnauja, jų tikslai savanaudiški. Tokie santykiai tarp visuomenės ir valdžios galop per­sikelia ir tarp piliečių. Tame, kas dabar vyksta mūsų visuomenėje, aš įžvelgiu korupcinius kaštus.

- Per pastaruosius penketą metų Panevėžį vienas po kito drebino korupcijos skandalai, susiję būtent su miesto valdžios atstovais. Teis­mo sprendimo laukia didelės vertės turto iššvaistymu ir kone milijono litų pasisavinimu kaltinamas buvęs Rankinio sporto klubo prezidentas, Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus specialistas ir netgi ėjęs Tarybos nario pareigas Vytautas Steponas Buterlevičius, prieš mėnesį teismui perduota kyšininkavimu įtariamų eksvicemero Kastyčio Vainausko ir buvusio Savivaldybės administra­cijos direktoriaus Stasio Kačinsko byla, su jais Savivaldybėje suburtoje nusikalstamoje grupuotėje veikęs buvęs Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Mykolas Buzys jau nuteistas pusantrų metų bausmės vykdymą atidedant metams. Buvu­sio miesto mero, Seimo nario Vito Matuzo žmona įtariama korupciniais ryšiais su Savivaldybės įmone „Pa­nevėžio energija". Susidaro įspūdis, kad Panevėžyje labiausiai korumpuota sritis - Savivaldybė.

— Nors apklausų dalyviai daž­niausiai pripažįsta kyšius duodantys medikams ar teisėsaugos pareigū­nams, tačiau didžiausi korupcijos kaštai ten, kur sukasi stambiausios sumos, nepanaudojamos viešajam interesui. O didžiausi kyšiai duoda­mi ir imami ne kur kitur, o ten, kur ką nors lemia valdžios sprendimai. Nors juose dalyvaujančių verslinin­kų yra mažiau nei, tarkim, ligonių ar Kelių eismo taisyklių pažeidėjų, bet korupcinių sandėrių apimtys viešųjų pirkimų srityje yra gerokai didesnės.

Labiausiai rizikuoja verslininkas, įsileidžiantis į savo verslą korumpuotą asmenį ar jo atstovą. Korumpuotas valdininkas sudaro įvaizdį, esą jis — savas žmogus, atėjęs į įmonę tam, kad tarpininkautų su valdžios institucijomis. Tačiau tuo patikėjęs verslininkas rizikuoja savo verslu, nes teisėsaugos institucijoms susido­mėjus su įmone susijusia korupcine veikla, korumpuotas asmuo tiesiog atsitraukia — jis neturi akcijų, vadi­nasi, nieko bendra.

— Bet ar korupcijos mastams neturi tiesioginės įtakos biurokratija valstybinėse institucijose? Natūralu, kad norint paspartinti procesą pa­siūlomas atlygis.

— Biurokratija yra ne priežastis, o požiūrio į korupciją pasekmė. Davusiojo kyšį atžvilgiu reikalai labai greitai sutvarkomi, vadinasi, pati biurokratinė procedūra tėra įrankis. Ar įvedus Savivaldybėje vieno langelio tarnybą, turinčią pagerinti piliečių aptarnavimo principą, o valdininkus apsaugoti nuo pagundos, situacija pasikeitė viešųjų pirkimų srityje? Generalinė prokuratūra jau yra atidavusi teismui baudžiamąją bylą, kurioje nusikal­timai, susiję su viešaisiais pirkimais, inkriminuojami žmonėms, Savivaldy­bėje veikusiems kaip nusikalstama grupė. Situacija yra itin rimta būtent dėl to, kad nusikaltimai buvo daromi ne pavieniui, o grupėje.

— Savivaldybėje veikia netgi Antikorupcinė komisija, kurios užduotis padėti šalinti korupcijos - neigiamo socialinio reiškinio prie­žastis ir pasekmes. Atrodo, valdžios rūmuose vykdoma tokia griežta kontrolė, kad jų darbuotojai - tarsi po didinamuoju stiklu.

— Geriau tai negu nieko. Bet korupciniams nusikaltimams susi­būrusios organizuotos grupės įvairias komisijas gali naudoti tik kaip širmą tam, kad sudarytų žmonėms įspūdį, jog kažkas kontroliuojama. Visiems atrodo labai aišku, kas yra kyšinin­kai. Tačiau juos galima suskirstyti į dvi kategorijas. „Idėjiniai" kaip priedangą išnaudoja viešąjį interesą, pavyzdžiui, reikia renovuoti lopšelį-darželį ar tvarkyti gatves. Visi pritaria, kad reikia, tačiau kažkodėl visada vieni ir tie patys rangovai laimi konkursus, nepaisant, kad jų kaina nėra mažiausia. Ji ir negali būti mažesnė, nes iš anksto sutarta, kam ir kiek procentų nuo užsakymo vertės turi atitekti, o pats konkursas telieka imitacija. Toks kyšininkas niekada nesako, kad konkursai organizuojami ir rangovai ieškomi, jog pasiimtų sau į kišenę. Jis visada teistasis darantis gera visuomenei, nors prisidengiant viešuoju intere­su naudingi sprendimai priimami pirmiausia savo ir verslo naudai. Tą tendenciją mes ir matome su Savivaldybe susijusiose korupcinėse bylose.

O yra kitokie, „neidėjiniai", ky­šininkai. Jie nesidangsto viešuoju in­teresu. Ir žaidžia atviromis kortomis. Pas tokius atėjęs žmogus supranta, kad jis negaus kažkokios paslaugos, kol neduos kyšio.

- Dėl dažnų korupcinių skan­dalų, susijusių su aukštas pareigas užimančiais politikais ir valdi­ninkais, neabejotinai nukenčia Panevėžio įvaizdis. Prieš keliolika metų Panevėžys buvo vadinamas lietuviškąja Čikaga, dabar miestui lipdoma Sicilijos, kur beveik visas valdžios ir verslo struktūras per smelkusi korupcija, etiketė. Bet ar dėl korupcinių skandalų nukenčia tik Panevėžio įvaizdis?

— Ar ta pati Antikorupcinė ko­misija, ar dar kas nors apskaičiavo, kiek į komunalinių paslaugų, miesto maršrutinių autobusų bilietų karnas įeina korupciniai kaštai? Teisėsau­gos pareigūnai akivaizdžiai parodė, kad „Aukštaitijos vandenyse" yra problemų dėl viešųjų pirkimų kon­kursų, .bent jau vienu atveju darbai realiai nevyko — buvo imituojami, bet už tai mokami pinigai. O išlaidas apmokame visi, mokesčių mokė­tojai. Paslaugos kaina susideda iš administracinių išlaidų, investicijų ir pan. Bet jei administracinės išlai­dos yra išpūstos tam, kad kai kas turėtų šiltas kėdutes ir jas panau­dotų darydami tam tikrą įtaką? Ar Savivaldybė atliko įmonėje auditą, ar išsiaiškino vandens kainos sandarą? Deja, tyrimo, ar pagrįstos „Aukš­taitijos vandenų" administracinės išlaidos, ar investicijos racionalios, nėra atlikta.

Tebėra tabu ir Savivaldybės įmo­nėse vykdomi viešieji pirkimai, nors egzistuoja nuostata, kad tokia informacija privalo būti viešai skelbiama. Tarkime, „Panevėžio energijos" internetinėje svetainėje reikia daug pavargti, kol rasite kažką panašaus, bet vis tiek nieko nesuprasite: nei kas laimėjo, nei už kokią pinigų sumą — visa informacija paslėpta po kodais. Kaip manote, ar Savivaldybei pavaldžių įmonių, organizuojamais viešaisiais pirkimais susidomėję miesto Tarybos suformuotų stebė­tojų tarybų pirmininkai gauna tokią informaciją?

Bet koks nusikalstamų organi­zuotų darinių pajudinimas visada sukelia reakciją. Kartais ji pasireiškia ir valdančiosios daugumos pasikei­timais.

Pagalvokime, ar prieš dabar­tinį valdžios perversmą nebuvo sugriežtinta „Panevėžio energijos" kontrolė? Kam buvo perduota Auto­busų parke atlikto audito medžiaga? Kiekvienas turime savęs paklausti: ar pokyčiai valdžioje ir sugriežtinta įmonių kontrolė yra tik sutapimas? Tikėkimės, kad tai tik sutapimas.

— Kai kurių strateginių Savi­valdybės įmonių veikla susidomėję politikai greitai sulaukia atsako - apšaukiami pigiu politikavimu. Tuo pačiu kertama ir teisėsaugos institucijoms.

— Kai atidengiame suinteresuo­tuosius, iš karto pasigirsta kaltinimai subjektyvumu. Esą pagavo ne todėl, kad ėmiau kyšį ir taip apvaginėjau miesto piliečius, bet kad kažkas liepė pagauti. Galvoju, kodėl taip yra. Žmogus, kuris nėra laisvas apsispręsti — imti ar ne, ir supran­tantis tik vieną poreikį — imti, ma­nipuliuoja vieša nuomone, esą nėra teisingumo, o tik vykdomi užsaky­mai. Labai lengva prisidengti aukos skraiste. Įdomiausia, kad žmonės vagis irgi skirsto į blogus ir gerus. Verslininkas jį apvaginėjantį darbuo­toją iš karto atleidžia, bet pats kyšį imančio asmens, padedančio pelnyti užsakymą, nelaiko blogu vagimi. Nors iš tikrųjų tokia pozicija atvedė į aklavietę, iš kurios jau sunku išeiti. Todėl žmonės ir bėga iš tėvynės.

— Nuo kai kurių bylų perdavimo teismui iki nuosprendžio užtrunka keletą metų. Kaip manote, ar ne pernelyg ilgai nagrinėjamos tokios bylos? Ir kiek griežtos bausmės už korupciją?

— Nenorėčiau komentuoti teis­mų darbo. Kai valstybė savo laiku identifikavo, kad didžiausia jos problema — organizuotas smurtinis nusikalstamumas, kai banditų gaujos kolonomis atvažiuodavo į teismus, o prieš valstybines institucijas buvo vykdomi nusikaltimai, visi teisėsau­gos organai vienodai suvokė, jog tą problemą reikia išgyvendinti. Netgi buvo įvestas prevencinis įstatymas, leidęs apriboti asmens, įtariamo ryšiais su organizuotu nusikalsta­mumu, laisvę.

Šiandien mes turime problemų nebe su smurtinius, o korupcinius nusikaltimus vykdančiomis gru­puotėmis, kurių nariai, apsivilkę kostiumus, atsisėdo į aukštus pos­tus. Jei suvokiame, kad korupcija yra vėžys, įsivaizduoju, kad visos teisėsaugos grandys irgi turi dirbti ranka rankon.

Bet visuomenei susidaro įspū­dis, kad korupcinius nusikaltimus galima, daryti ir likti nenubaustiems. Žmonės mato, kad kažką išveda iš Savivaldybės su antrankiais, o po kurio laiko tą patį valdininką pamato sėdintį toje pačioje arba analogiškoje kėdėje. Piliečiui jau nebesvarbu, kiek laiko teismai korupcija įtariamo politiko bylą nagrinėja, nes mato jį užimantį aukštas pareigas. Narkoti­kų prekeivis ar kontrabandininkas netenka laisvės, bet aš neatsimenu, kad rezonansinėje byloje už korupci­ją teisiamas asmuo netektų laisvės.

— Be įstatymų, egzistuoja dar moralės kodeksas. Kaip vertinate, kad įtariamuosius korupcija tole­ruoja jų aplinka - partijos nepašali­na susitepusių savo narių, korupcija įtariamas politikas randa prieglobstį Savivaldybei pavaldžioje įmonėje?

— Anglijoje kilus skandalui, kai darbui su rinkėjais skirtas lėšas par­lamento nariai panaudojo ne pagal paskirtį, partijų rėmėjai pareiškė: jei norite, kad jus ir toliau remtume, pri­valote įvertinti nesąžiningai pasiel­gusius partijos kolegas. Mes tam ir dirbame, kad kada nors toks modelis būtų suprantamas ir Lietuvoje. Nors kai kas mus ir vadina paskutiniais samurajais, stojančiais prieš daug galingesnį priešą. Žinome, kad jis mums už drąsą nenusilenks. Grei­čiau, kaip tie stribai, ištampys po aikštes ir išniekins. Svarbiausia, kad siunčiame visuomenei signalą, kad ne visi Lietuvoje vykdo kažkieno užsakymus. Tikiu, jog kada nors dabartinis laikmetis irgi taps istorija ir jį prisiminsime taip, kaip dabar pamename prieš 15-iolika metų vykusias kovas su gaujomis, plėšu­siomis, smurtavusiomis ir leidusiomis sau tyčiotis iš valstybės.

- Ar Lietuvoje, vadinamoje švogerių šalyje, kur, kaip juokaujama, visi esame giminės nuo Vytauto laikų, jums vis dėlto neatrodo, kad kovojate su vėjo malūnais?

— Tikrai taip nemanau. Ar 1990-aisiais kas nors galėjo pasakyti, kad sovietinę sistemą sugriausime? Dabar matome, jog tuo metu kovota ne su vėjo malūnais. O juk dabartinė korupcijos sistema nėra tokia galin­ga, kokia buvo sovietinė sistema.

Mūsų valstybė įvairiais laikme­čiais susiduria su įvairiais iššūkiais. Toks buvo siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Priėmėme ir kitą iš­šūkį — sukurti valstybę, atitinkančią piliečių lūkesčius. Kartais atrodo, kad tenka dirbti tarsi priešų užimtoje teri­torijoje —tie, kurie turėtų atstovauti viešajam interesui, savo galias panaudoja susilpninti pasitikėjimą valstybe, žmogaus — savimi. Kodėl turi būti nuleistos rankos? Vienas rašytojas yra pasakęs, kad gyvenime yra svar­besnių dalykų nei protingas elgesys. Dar yra ir vertybės — teisingumas bei tikėjimas valstybe, kad joje gyvens ir bus laimingi mūsų vaikai. Todėl kito pasirinkimo, kaip tik priimti šių dienų iššūkį, mes neturime.

 

Kalbėjosi Inga Kontrimavičiūtė

Sekundė 2011-12-14

 

2011 m. Sausio mėn. 13 d., Ketvirtadienis

Dėl laisvės rizikavo gyvybe

Įvykių sūkury

 

Prieš dvidešimtmetį nematomi, bet tvirtesni už pačius stipriausius pančius vienybės saitai sujungė visą Lietuvą — nuo Vilniaus iki atokiausio šalies kaimo.

Lemtingų sausio įvykių metraštis byloja, kad Panevėžiui istorijos grandinėje tenka išskirtinė vieta: pirmąja Laisvės gynėjų dienos auka tapo panevėžietis Jonas Žiaunys— okupantų tankas sausio 11-ąją tyčia rėžėsi į žaislus vežantį jo vairuojamą sunkvežimį. Sovietams užėmus Televizijos bokštą Vilniuje, žinios pasauliui buvo perdavinėjamos iš Kauno ir Panevėžio.

Pusė metų Aukštaitijos sostinėje veikė Lietuvos televizija. Būtent panevėžiečiai per kruvinuosius įvykius ryžosi neįtikėtinai rizikai — ne tik tiesiogiai transliuoti naujienas Maskvos radijui, bet ir kruvinųjų įvykių vaizdo medžiagą traukiniu nuvežti į tuometį Leningradą tam, kad keliolika milijonų Rusijos gyventojų pamatytų neiškraipytą tiesą: lietuviai į savus nešaudo, juos traiško okupantų tankai.

 

Iš merės kabineto kalbėjo Maskvai

 

Kiek panevėžiečių žino, kad ne tik Vilnius, bet ir jų miestas 1991-ųjų sausį buvo atsidūręs užsienio šalių akyse?

Dar iki kruvinųjų įvykių, sausio 8-ąją, iš tuometės Savivaldybės merės Gemos Lukoševičiūtės-Umbrasienės kabineto 45 minutes vienai iš pagrindinių Maskvos radijo stočių „Echo Moskvy" („Maskvos aidas") į tiesioginį eterį buvo perdavinėjamos žinios apie „raudonųjų brigadų" šturmą.

„Juliau, tu supranti, tavęs klausosi dvylika milijonų žmonių",— tuomet pasakytų radijo stoties įkūrėjo Matvejaus Gonapolskio žodžių nepamiršo Seimo narys Julius Dautartas. Demokratinė radijo stotis, suteikusi eterį tautai, drįsusiai pasipriešinti sovietinei sistemai, netruko sulaukti atsako.

„Mes, būdami Panevėžio merės kabinete, girdėjom, kaip į Maskvos radijo stotį įsiveržė saugumas. Tik todėl, kad mums suteikė tiesioginį eterį, stotis buvo užtildyta trims dienoms", — pasakoja J.Dautartas.

Panevėžiečių užmegztas ryšys su Maskva buvo ypač svarbus. Aukštaitijos sostinė tapo vienintele vieta, iš kurios į Rusiją sklido neiškraipyta istorinė tiesa. Vilnius perdavinėjo naujienas Vakarams,

„Dėl to, kad panevėžiečiai turėjo gerus ryšius su rusais, mums pavyko padaryti tai, ko nepavyko Vilniui. Sausio 8-osios interviu Maskvos radijui buvo labai svarus žingsnis į laisvę", — įsitikinęs politikas.

Pasak J.Dautarto, Lietuva per 20 metų nesugebėjo grąžinti lietuviams eterį atvėrusiam M.Ganapolskiui skolos — šiam žmogui neužkabintas Sausio 13-osios medalis.

Rengėsi darbui parduotuvėje

Po kruvinųjų sausio 13-o^ios įvykių Vilniuje, kai okupantai įsiveržė į Televizijos bokštą, Panevėžyje iš tuomečio telekomo kieme sumontuotos studijos pradėta transliuoti naujienas regionui — tai buvo vienintelė šio krašto žmonių matoma televizija.

Minios gyventojų rinkosi, kad apsaugotų laisvą žodį. Kiekvieną akimirką baimintasi, kad miesto pašonėje įsikūrusiam kariniam daliniui bus duotas nurodymas jį užtildyti. Jei taip atsitiktų, anot žurnalisto Skirmanto Pabedinsko, buvo sukurtas planas, kaip žmonėms perduoti informaciją — į vaizdo kasetes įrašytą medžiagą transliuoti „Klevo" parduotuvėje pardavinėjamų televizorių ekranuose.

S.Pabedinskas pamena, jog tuomet teko dirbti po 20 valandų per parą — darbo laiko niekas neskaičiavo. I Panevėžį važiavo daugybė Lietuvos šviesuolių, kad eteryje stiprintų ir šviestų visuomenę.

Aukštaitijos sostinėje įkurta studija perdavinėdavo žinias Latvijai ir lietuviams transliavo susišaudymus prie kaimyninės šalies Vidaus reikalų ministerijos.

„Aš tuomet nemačiau jokių; politinių nuostatų, tik masę viena idėja degančių žmonių, entuziazmą ir troškimą, kad Lietuva būtų laisva.

Panevėžys turi savo istoriją, ir mes privalome ją saugoti. Deja, matyt, net ir mūsų vadovams dabar ji nerūpi, jei užtenka sausio 13-ąją tik žvakelę uždegti. Vargu ar tuos, kurie prieš dvidešimt metų rinkosi ir laikė iškėlę Trispalvę Respublikos g., šiandien pavyktų sukviesti", — abejoja S.Pabedinskas.

 

Gynė ne valdžią

 

„Mes užmiršom, kokie buvome ir kokie esame drąsūs", - mano Povilas Urbšys, vienas iš organizavusiųjų panevėžiečius važiuoti ginti Aukščiausiosios Tarybos. Vyrai iš Panevėžio, apsiginklavę strypais iš statybvietės greta parlamento, saugojo jo įėjimą viduje. P.Urbšys iki šiol labai aiškiai regi kruvinųjų įvykių išvakarėse pro parlamento langą matytą vaizdą: nuo tilto Aukščiausiosios Tarybos link artėjančius tankus ir jų pasitikti lekiančius žmones.

„Panevėžys yra Panevėžys — mestelėjo A.Terleckas, išvydęs po kruvinųjų sausio įvykių ginklus, net medžioklinius šautuvus, prie parlamento iš atsivežtų maišų traukiančius panevėžiečius.

„Ir tuo metu Aukščiausiojoje Taryboje buvo įvairių pažiūrų deputatų. Bet žmonės gynė ne valdžią, o valstybės simbolį, Aukščiausioji Taryba buvo tik viena iš jo sudedamųjų dalių. Tai, kas vyko prieš dvidešimtmetį, buvo aukščiausia pilietinės visuomenės išraiška", — pabrėžė P.Urbšys.

Pakeliui į Leningradą mėtė pėdas

Kokio svarbumo buvo kitas panevėžiečių žingsnis — tuojau po sausio įvykių važiuoti į Leningradą su 15 juostų filmuotos medžiagos. J.Dautartas gailisi taip ir neišsiaiškinęs, kas tas žmogus, įsirašęs į kasetes visa, ką tomis dienomis transliavo televizija, ir jas perdavęs sąjūdininkams. Tuomet, anot Seimo nario, niekas negalvojo, kaip įsiamžinti šalies istorijoje: žmones veikti stūmė ne garbės, o laisvės troškimas.

 

Inga Kontrimavičiūtė

Sekundė 2011-01-13

 

<< Pradžia < Ankstesnis 161 162 163 164 165 166 167 168 169 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 168 iš 169