Straipsniai

2020 m. Gegužė mėn. 12 d., Antradienis

Širinskienės komisijos išvados skinasi kelią Seime: konservatoriai gina Landsbergienės verslą

agne-sirinskiene-84250033.jpg„Valstietės“ Agnės Širiniskienės vadovaujamos komisijos išvados toliau skinasi kelią Seime, o jų svarstymas kelia audras tarp politikų. Antradienį po svarstymo už balsavus 61 Seimo nariui, 10 susilaikius ir 44 balsavus prieš, A. Širinskienės parengtoms išvadoms buvo pritarta. Dėl šio klausimo Seimas dar turės kartą balsuoti.
Kontraversiškai vertinamo ir opozicijos kritikos sulaukusio tyrimo išvadų svarstyme opozicija kalbėjo apie mindomą Konstituciją ir demokratiją, kartu prabilo ir apie žalą reputacijai, kurią, teigė jie, verslui ir strategiškai svarbioms įmonėms padarė „valstiečių“ iniciatyva atsiradęs tyrimas.
Komisijos tyrimo radare atsidūręs Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys neigė išvadoje jam mestus kaltinimus, esą jis kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu darė įtaką neteisėtam buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio atleidimui iš einamų pareigų. Politikas antrino E. Gentvilui ir dėliojo argumentus, kodėl, jo nuomone, į komisijai vadovaujančios A. Širinskienės akiratį pateko vienas ar kitas „valstiečiams“ oponavęs asmuo, tuo metu nuo kai kurių kitų planuotų klausimų buvo atsitraukta. „Jei jūs prisiminsite, dėl ko buvo sudaryta komisija, – ji buvo sudaryta manant, kad nėra atvertas plačiai klausimas dėl „Rosatom“ įtakos konservatoriams. Ar jums nekeista, gerbiami „valstiečiai“, kodėl Širinskienė su savo užsispyrimu nesugebėjo prisikapstyti iki pažymų. Tuomet NSGK vadovavo Vytautas Bakas, jis seifo neatidarė, tačiau kai tapo komiteto pirmininku Gaižauskas... Kas trukdė šį seifą atidaryti? Neabejoju, kad dėl to, jog tie ryšiai, kurie yra atskleisti, dabar veikia valdančiuosius“, – teigė P. Urbšys.

K.Čachovskij nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 12 d., Antradienis

Seimo komitetas atsisakė siūlymo lengvinti politikų ir tarnautojų įsidarbinimo galimybes

Guoda Burokienė

Pirmadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas susirinko į neeilinį posėdį ir atsisakė savo siūlymų dėl įsidarbinimo galimybių lengvinimo kadencijas baigusiems ar pareigų netekusiems politikams bei valstybės tarnautojams.

15min pirmadienį skelbė, kad „valstietės“ Guodos Burokienės vadovaujamas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė palengvinti įsidarbinimo galimybes politikams ir valstybės tarnautojams. Nors ekspertai teigė, kad toks pasiūlymas ženkliai sumažintų skaidrumą ir atvertų kelius politinei korupcijai.

Pagal dabar galiojantį įstatymą tarnautojai ar politikai, nustoję eiti savo pareigas, metus laiko negali įsidarbinti įmonėse ar įstaigose, kurioms naudingus sprendimus priėmė. Tai – vadinamasis „atvėsimo“ laikotarpis, skirtas apsisaugoti nuo korupcijos ir interesų konfliktų.

Tačiau Seimo komitetas siūlė dalies šių ribojimų atsisakyti ir apriboti tarnautojų bei politikų darbą tik privačiose įmonėse, kurioms naudingus sprendimus jie priėmė. O štai valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įstaigose, pagal tokį pasiūlymą, kadencijas baigę ar pareigų netekę tarnautojai ir politikai būtų galėję įsidarbinti be jokių apribojimų ir „atvėsimo“ laikotarpio.

Visgi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas savo nuomonę pakeitė. Komitetas pirmadienį atsižvelgė į konservatorės Agnės Bilotaitės pasiūlymą ir nusprendė neatsisakyti apribojimų bei „atvėsimo“ laikotarpio politikams ir tarnautojams darbinantis viešajame sektoriuje.
Vis dėlto komitetas išplėtė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) galias kiekvienu atveju individualiai įvertinti, ar politiko bei tarnautojo įsidarbinimas įstaigoje ar įmonėje nekelia interesų konflikto. Tai įvertinusi VTEK galėtų taikyti įstatyme numatytų apribojimų išimtis.

Mišrios frakcijos narys Povilas Urbšys teigė manantis, kad ši skaidrumo problema yra dirbtinė.

 „Mes turime problemą, kad yra sudėtinga mums įtraukti į valstybės tarnybą kompetentingus žmones. Šita problema išlieka atvira, bet mes vis keliame karteles, susijusias su skaidrumu, su profesiniais reikalavimais, bet iš esmės jau dabar matome, kad kai kuriais atvejais neatsiranda žmonių į tas pareigas. <...> Kur buvo problemos skaidrumo atveju? Ar yra bylos STT, kur atskleidžia, kad štai žiūrėkite, kokia blogybė yra, kad žmonės nešąla ir pradeda eiti tas pareigas? Man atrodo, kad yra taip, kad mes dirbtinai patys iškeliam problemą ir po to įsijaučiam į jos sprendimą“, – kalbėjo P.Urbšys.

Nuotr. Ž. Gedvilos

Skaitykite: https://www.15min.lt

2020 m. Gegužė mėn. 10 d., Sekmadienis

Per perėją – nenulipus nuo dviračio, bet tektų praleisti automobilius: Seimas idėją palaiko

Seime juda pataisos, leisiančios dviratininkams per perėją važiuoti nenulipus nuo dviračio. Antradienį po pateikimo joms pritarta. Vairavimo mokytojas Tomas Rinkevičius iniciatyvą vertina skeptiškai – esą dabar galiojanti tvarka saugesnė, o ir nulipti nuo dviračio daug laiko neužima.
Siūlymą keisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą registravo Seimo darbo grupė, atsižvelgusi į dviratininko Mariaus Kučinsko peticiją. Parlamentarai, atstovaujantys tiek pozicijai, tiek opozicijai, siūlo įprasto ir motorinio dviračio vairuotojui leisti gatvę kirsti pėsčiųjų perėja. Tokiu atveju vairuotojas privalėtų: sustoti, praleisti važiuojamąja kelio dalimi važiuojančias transporto priemones, pradėti važiuoti tik įsitikinęs, ar jo veiksmai neprivers kitų eismo dalyvių keisti judėjimo kryptį bei greitį, pradėti važiuoti pėsčiųjų perėja tik įsitikinęs, kad tai – saugu.
Parlamentaras Povilas Urbšys priminė, kad dviratis – transporto priemonė ir pasvarstė, ar iš tikrųjų transporto priemonei reikėtų leisti judėti pėsčiųjų zona, o Seimo nariai Edmundas Pupinis bei Robertas Šarknickas suabejojo, ar priėmus pateiktas pataisas neišaugs avaringumas.

Ž.Gedvilos nuotr.
Skaitykite: https://www.15min.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 07 d., Ketvirtadienis

Vadovybės apsaugos departamentui Seimas suteikė išskirtinį statusą, opozicija suabejojo, ar jis netaps savų „lesyklėle“

Valstybės vadovų ir valstybės pastatų saugumu besirūpinantis Vadovybės apsaugos departamentas netrukus gali persivadinti Vadovybės apsaugos tarnyba ir virsti atskira institucija. Tai reikštų, kad institucijos vadovą nuo šiol skirs Vyriausybė, ji turės atskirą biudžetą ir nebesilaikys Vidaus tarnybos statuto. Anksčiau tokiam planui nepritarė pats Saulius Skvernelis, tačiau dabar Seime abejota, kad įstatymas yra jo atsilyginimas už VAD pastangas prašant Upės gatvės asfaltavimo.
Vadovybės apsaugos įstatymas, dėl kuriuo ginčai Seimo koridoriuose virė pusmetį, ketvirtadienį buvo priimtas 78 parlamentarams balsavus už, vienam – prieš ir dviem susilaikius. Įstatymą priimant Seimo salėje vėl sėdėjo ir „už“ balsavo premjeras Saulius Skvernelis, nors jis ketvirtadienį jau buvo grįžęs dirbti į Vyriausybę.

 

“Didės viršininkų galimybės dirbti ilgiau, jų atlyginimai, atsiras papildomos išlaidos buhalterijos ir mažesnė kontrolė. (...) Nyksta valstybės tarnyba kaip tokia, ji traukiasi. Trečias dalykas, aš įsivaizduoju, kad čia kuriama galima lesyklėlė. Kadencijos pabaigoj bus galima įdarbinti visokius stončaičius ir panašius asmenis. (...) Na, ir o kas gali paneigti, kad čia neatsilyginama už tos tarnybos didžiules pastangas asfaltuojant vieną premjero keliuką?„ – klausė K.Masiulis. Tačiau ne visa opozicija laikėsi tokios nuomonės. Buvęs valstietis Povilas Urbšys juokėsi, kad galbūt jis pats mielai savanoriautų VAD, jei jam kada tektų saugoti pačią Agnę Širinskienę.
“Nebuvo normalu, kad šitas svarbus apsaugos departamentas buvo VRM pavaldume, kai spręsdavo klausimus ne vien tik ministro pirmininko, bet ir prezidento, ir Seimo pirmininko, ir užtikrindavo saugumą ne vien tik Vyriausybei pavaldžių įstaigų“, – aiškino P.Urbšys, bet pridūrė, kad algų dydžius dar bus galima peržiūrėti vėliau.

 

V.Balkūno nuotr.
Skaitykite: https://www.15min.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 05 d., Antradienis

Prieštaringai vertinamas Širinskienės tyrimas dėl Landsbergių verslo skinasi kelią Seime

Po pusantrų metų vykusio tyrimo dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, Seime buvo pateiktos „valstietės“ Agnės Širiniskienės vadovaujamos komisijos išvados. Opozicijos ypač kritiškai vertinamos ir daug komentarų sulaukusios komisijos tyrimo išvados po pateikimo sulaukė parlamentarų palaikymo.
Seimas po pateikimo pritarė išvadoms: už balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė – 10. Kontroversiškai vertinamo ir opozicijos kritikos sulaukusio tyrimo išvadose atspindimi trys parlamente įgyvendinto tyrimo epizodai: interesų grupių ir valstybės politikų siekiai paveikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veiklą, politikų galimai darytas spaudimas Prokuratūros darbui bei galima privačių pensijų fondų įtaka Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos akiratyje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė.
Konservatorius Jurgis Razma ironizavo, kad vietoj komisijos pateiktų išvadų reikėtų pažymėti, kad šiuo parlamentiniu tyrimu siekta tik kerštauti. „Mes, komisijos nariai, vykdydami valstiečių ir žaliųjų lyderių politinę užduotį subūrėme komisiją, siekdami ją išnaudoti kaip politinį įrankį kovoje su pagrindiniais priešais – konservatoriais. Taip pat siekėme atkeršyti mus palikusiam Povilui Urbšiui ir Viktorui Pranckiečiui. Pasirinkome epizodus, per kuriuos tikėjomės jiems įkąsti. Nieko mes neištyrėme ir daugiau mes taip nebedarysime“, – Seimo salėje neslėpdamas ironijos kalbėjo J. Razma
„Valstietės“ Agnės Širinskienės vadovauto parlamentinio tyrimo išvados nepagrįstos faktinės aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis, teigia Generalinė prokuratūra. Generalinis prokuroras Evaldas Pašlis kreipėsi į Seimo valdybą ir prezidentą, kad kategoriškai nesutinka su išvadų projekto teiginiais. „(...) daugelis šio išvados projekto teiginių bei siūlymų nėra pagrįsti objektyvia ir išsamia nešališkų duomenų analize bei tiksliai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis“, – teigiama prokuratūros pranešime.

A.Ufarto nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt

 

2020 m. Gegužė mėn. 05 d., Antradienis

Dėl LAT teisėjos Rudėnaitės atleidimo Seimas linkęs paprašyti KT išaiškinimo

Sigita Rudėnaitė ir Sigitas Gurevičius

Seimas linkęs kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, galutinis balsavimas dėl to numatomas ketvirtadienį.

Už tai po svarstymo antradienį balsavo 109 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 16 parlamentarų.

Parlamentarai prašys KT ištirti, ar prezidento Gitano Nausėdos pernai gruodžio 16 d. dekretas, kuriuo teikta Seimui atleisti S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, dar nepaskyrus AT pirmininke, neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, konstituciniams teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teismų įstatymui.

Parlamentarai taip pat ketina paprašyti Konstitucinio Teismo ištirti, ar Seimo 2020 m. balandžio 21 d. priimtas nutarimas dėl S. Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams valdžių padalijimo, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teismų įstatymo nuostatoms.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Antano Matulo teigimu, etikos sargai mano, kad Seimas savo nutarimu galėtų atšaukti sprendimą dėl S. Rudėnaitės atleidimo nuo pat jo priėmimo datos. „Tikrai apgailestauju, kad nebuvo nueita tuo keliu greičiausiai ištaisant klaidą“,- per diskusiją Seime sakė A. Matulas.

Seimo narys Povilas Urbšys negailėjo kritikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, nes esą viskas buvo daroma, kad būtų vilkinamas šito projekto priėmimas. Jis taip pat įžvelgė keršto akciją, kuri, anot jo, orientuota į prezidento pažeminimą.

Nuotr. V.Jadzgevičiaus

Skaitykite:https://www.delfi.lt

2020 m. Gegužė mėn. 01 d., Penktadienis

A. Širinskienei kritiką žėręs E. Gentvilas įsitikinęs – tyrimas dėl Landsbergių verslo yra kerštas

062840914-f15df95c-4e6c-4952-ae0c-41b0ef1b2a14.jpgŠią savaitę valstietės Agnės Širinskienės vadovaujama ir, kaip deklaruojama, neteisėtą įtaką bei poveikį Lietuvos politikams tirianti laikinoji Seimo komisija baigė darbą ir apibendrino išvadas.
Jose Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, politikės teigimu, pripažintas apsimelavusiu, Prokuratūra patyrusi politikų spaudimą. Dėl vieno tirto epizodo, kuriame figūruoja Gabrieliaus Landsbergio ir jo sutuoktinės verslas, kaip tvirtina valstietė, pritrūko medžiagos išvadai, tad patvirtintos tiesiog aplinkybės, kurias ketinama perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijai (VMI).
Nors kontraversiškai vertintos ir opozicijos bei politikos apžvalgininkų kritikos daug susilaukusios komisijos darbu pati A. Širinskienė teigia esanti patenkinta, vienas šioje Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje dalyvavęs narys – liberalas Eugenijus Gentvilas – net neabejodamas tvirtina, kad pasiekti rezultatai yra ne kas kita, kaip valstiečių suplanuoto keršto kampanija oponentams. Skepsio komisijos organizavimo idėjai nepaliovęs rodyti liberalas E. Gentvilas teigia, kad laikinosios komisijos darbe dalyvavo tik dėl to, kad matytų ir sektų, pasak jo, į beprasmių klausimų gvildenimą įsivėlusių parlamentarų darbą. Liberalo teigimu, komisijos pagrindinis užmojis – atsilyginti neįtikusiems politikams. Kaip Eltai teigė E. Gentvilas, tai, kad komisijos darbo rezultatai yra abejotinos vertė,s rodo ir jos organizuotų susirinkimų intensyvumas nuo praėjusių metų rudens.

Anot jo, komisijos darbo pradžioje kelti tikslai ištirti verslo struktūrų poveikį politiniams procesams ir politikams, netruko išsikreipti, valdantiesiems užsimojus dominuojamą komisiją panaudoti kaip sąskaitų suvedinėjimo įrankį su vienu ar kitu neįtikusiu politiku.  Jo teigimu, valdantieji tą darė atvirai, net nesileido į kalbas, kai buvo deklaruojami siūlymai į tyrimo radarą įtraukti valdančiajai daugumai mažiau patogius klausimus.
Skaitykite: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/

2020 m. Balandis mėn. 30 d., Ketvirtadienis

Saugumas užsimojo burti medicinos žvalgus

Reaguodamas į koronaviruso sukeltą krizę Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis užsimojo sukurti medicininę žvalgybą. Savo ruožtu parlamentaras Povilas Urbšys tokį ketinimą kritikuoja, įspėdamas, kad tai gali suklaidinti medikų bendruomenę, kuri pandemijos metu ir taip stipriai įsiaudrinusi. „Gali atrodyti, kad virš medikų iškeliamas Damoklo kardas“, - nuogąstauja parlamentaras.

Parlamentaras, anksčiau dirbęs specialiosiose struktūrose, sako, jog kiekvienais metais tarnybos teikdamos ataskaitas turėjo nors kartą paminėti, kad valstybei svarbu turėti veiksmingą krizių valdymo centrą, kuris galėtų prognozuoti būsimas grėsmes ir leistų joms iš anksto pasiruošti.
„Suomijos sveikatos apsaugos sistema buvo labiau pasirūpinusi medikais. O mūsų valdžia medikus plikomis rankomis metė prieš koronavirusą. Tad šiuo atveju gal reikėtų pradėti ne nuo parodomųjų viešųjų ryšių akcijų, kuriant sveikatos apsaugos žvalgybas.
Iš karto kyla klausimas, kas čia per žvalga, kuri bus infiltruojama į sveikatos apsaugos sistemą“, - svarsto P.Urbšys.
Parlamentaras sutinka, kad reikia stebėti, ką daro kitos valstybės, bet nereikia to daryti taip, jog iniciatyva būtų suprasta klaidingai.
„Man neaišku, kodėl reikia kurti specializuotą žvalgybinį padalinį, kai būtent šias funkcijas galima pavesti jau esamiems. Po kelių mėnesių kils naujas iššūkis, kuris bus susijęs su kokia nors žvėrių ar gyvulių epidemija, ką, bus kuriamas veterinarijos žvalgybos padalinys. Valstybės saugumo departamentas nesuvokia vieno dalyko, kad dabar, visuomenė, ypač sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys žmonės, patiria įtampą ir jiems gali susidaryti įspūdis, kad virš jų galvų iškeliamas Damoklo kardas. Tai neigiamai paveiks šią visuomenės dalį. O kaip medikas gali žiūrėti į tai kitaip, jei jį, kaip minėjau, plikomis rankomis metė prieš koronavirusą ir dar pasakė, kad pats esi kaltas, jei neturi apsaugos priemonių. O dabar dar skelbiama, jog bus įsteigta žvalgyba, kuri stebės pro padidinamąjį stiklą, ar netarnauji piktam priešui. Ar dabar reikia tokiais dalykais užsiimti?“ - klausia Seimo narys.

Skaitykite: https://lsveikata.lt/

2020 m. Balandis mėn. 28 d., Antradienis

Seime – žalia šviesa naujam LRT įstatymui: ragino ir nebetempti gumos, ir nekišti nagų prie žiniasklaidos

LRT logotipasParlamentas antradienį po svarstymo pritarė naujai LRT įstatymo redakcijai. Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad šis projektas paruoštas bendru Seimo ir LRT tarybos atstovų sutarimu.

Seimo posėdyje valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis priminė, kad Seime buvo sudaryta darbo grupė, kurioje buvo tiek Seimo Kultūros komiteto, tiek LRT tarybos narių. Šioje grupėje buvo parengta nauja LRT įstatymo redakcija.

Po svarstymo projektui buvo pritarta. Už balsavo 96 Seimo nariai, septyni buvo prieš, o 13 susilaikė. Dėl projekto dar bus balsuojama priėmimo stadijoje.

Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys kalbėjo, kad reikia paklausti, ar naujasis įstatymas yra orientuotas į LRT, kaip politinės galios įrankį, ar juo siekiama, kad LRT būtų galima įgalinti kultūros, tolerancijos, humanizmo puoselėjimui, nepriklausomybės ir demokratijos stiprinimui.

„Kol kas, ką girdėjau svarstyme, vis dėlto matau, kad daugiau yra orientuojama į tai, kad LRT išliktų kaip politinės galios įrankis. Tai, kad nieko nekalbama apie tas vertybes, kurios įrašytos LRT veiklos principuose, nekalbama apie nacionalines kultūros vertybių puoselėjimą, kaip tai bus vykdoma, kaip tas įstatymas tai įgalins. Nėra todėl, kad kultūra buvo panaudota tik rinkimų kampanijoje, sakant, kad tai yra vienas iš prioritetų“, – kalbėjo P. Urbšys.

J.Stasevičiaus nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt

2020 m. Balandis mėn. 28 d., Antradienis

Seimas: kainos nebus reguliuojamos

Seimas: kainos nebus reguliuojamos

Prekių ir paslaugų kainos nebus reguliuojamos, tačiau jų trūkstant, Vyriausybė galėtų imtis jas skatinančių ir prieinamumą didinančių priemonių.

Seimas antradienį nutarė, kad Civilinės saugos įstatymas turi būti priimtas su visomis prezidento pataisomis: už balsavo 61 Seimas narys, prieš – 18, o susilaikė 31. Seimas balandžio 7 dieną buvo jau priėmęs įstatymų pataisas, leidžiančias Vyriausybei koronaviruso krizės metu reguliuoti kainas, tačiau prezidentas jas vetavo.

Ekonomikos komiteto nariui liberalui Eugenijui Gentvilui suabejojus, ar įstatymas dėl kainų reguliavimo vis dar reikalingas, nes padėtis dėl koronaviruso „jau stabilizavosi“, „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas pareiškė, kad ekstremaliomis sąlygomis rinkos dėsniai labiausiai neveikia regionuose.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys apgailestavo, kad prasidėjus krizei Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija, o ne nepaprastoji padėtis – tokiu atveju kainų reguliavimas būtų įmanomas.

„Akivaizdu tai, kad šitoje situacijoje jau ekonomika nefunkcionuoja pagal įprastus dėsnius. Kaip tik rinka kai kurių prekių atžvilgiu išsikreipė ir tampa panaši daugiau į galimybę spekuliuoti prekėmis, kurių paklausa yra daug didesnė ir būtent atsiranda terpė perpardavinėtojams uždirbinėti iš šitos paklausos, kuri būtent yra susijusi su gyvybiniais žmonių poreikiais“, – kalbėjo parlamentaras.

Nuotr. Imago/Scanpix

Skaitykite: https://www.delfi.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 2 iš 163