Straipsniai

2020 m. Spalis mėn. 18 d., Sekmadienis

KAIP GYVENSIME PO SEIMO RINKIMŲ?

U.pngKada tik nuvažiuodavau į Panevėžį, į konferencijas ar naujų knygų sutiktuves, pagaliau į Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus vadovės Bronytės Slapšienes, Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus vadovės organizuojamas konferencijas, visada jose sutikdavau Seimo narį Povilą Urbšį.

Skaitykite:http://www.aidas.lt/

2020 m. Spalis mėn. 15 d., Ketvirtadienis

Seime įstrigo muitinės direktoriaus skyrimo tvarka be konkurso

Pasipriešinus opozicijai, ketvirtadienį Seime įstrigo įstatymo pataisa dėl naujo Muitinės departamento generalinio direktoriaus skyrimo tvarkos.

Opozicijos atstovams nesiregistravus, pritrūko būtino minimalaus 71 balso, reikalingo per priėmimo procedūrą. Pagal valdančiųjų „valstiečių“ siūlymą, Muitinės departamento generalinis direktorius būtų skiriamas ir atleidžiamas Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka, tai yra Vyriausybės. Šį siūlymą kritikuojančią opoziciją piktina, kad muitinės vadovas būtų skiriamas be konkurso. Anot jų, tai sudarytų galimybę protekcionizmui ir politikavimui. „Tikrai buvo laikai šitame Seime, kada buvo priimami įstatymai pagal kontrabandos karalių norus, bet ir jie nedrįso kvestionuoti muitinės vadovo skyrimo tvarkos ir nuleidinėti karteles. (...) Susidaro įspūdis, kad dabar iš anksto yra žmogus, tik prie jo reikia priderinti įstatymą“, – prieš pataisą kalbėjo Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys.

Skaitykite: https://www.delfi.lt/

A.Ufarto nuotr.

2020 m. Spalis mėn. 13 d., Antradienis

Į Seimą negrįžtantys politikai skirtingai mato savo ateitį: Skardžius ir toliau dalyvaus politikoje, Jedinskis laiką skirs muzikai

Povilas Urbšys

Per pirmąjį rinkimų turą į naują Seimą perrinkti 46 parlamentarai, 34 tautos atstovai į naujos sudėties parlamentą nepateko. Po spalio 25 d. įvyksiančio antrojo rinkimų turo šis skaičius dar gali keistis. Seimą paliekantys politikos senbuviai nedramatizuoja nepalankaus jiems rinkėjų verdikto ir jau mąsto apie naują gyvenimo etapą.

Paklaustas apie ateities planus, Seimą paliekantis parlamentaras Povilas Urbšys juokavo: „Nežinau, gal tapsiu žurnalistu...?“

„Apie tai negalvoju. Bet kokiu atveju yra sukaupta patirtis. Bet kaip rodo praktika, Seimo nariai tampa tarsi „raupsuotieji“ ir jiems sunku susirasti darbą. Bet kadangi esu tikintis žmogus, manau Dievas nepaliks visiškoje paraštyje“, – svarstė P. Urbšys.

Skaitykite: https://m.delfi.lt/

2020 m. Spalis mėn. 13 d., Antradienis

Politinė švytuoklė: rinksis iš kraštutinumų

Bene sunkiausiai prognozuoti Seimo rinkimai Panevėžyje beveik pakartojo 2016-ųjų scenarijų. Visose trijose šio krašto rinkimų apygardose rinkėjai į antrąjį turą pasiuntė kraštutinius politinius oponentus – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) bei Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD). Tų pačių partijų kandidatai Nevėžio, Vakarinėje ir Aukštaitijos apygardose antrajame ture grūmėsi ir prieš ketvertą metų. Šiųmečių rinkimų Aukštaitijos sostinėje bene didžiausia sensacija tapo trečios kadencijos siekusio Povilo Urbšio karjeros Seime pabaiga.

Kad jau po pirmojo turo teks pradėti krautis lagaminus ir sukti iš Seimo į Panevėžį, nelabai tikėjo ir pats P. Urbšys. „Jei atvirai, rezultatas netikėtas. Buvau 95 proc. įsitikinęs, kad pateksiu į antrąjį turą, bet 5 proc. vis dėlto palikau kitam rezultatui ir jis įvyko“, – kalbėjo P. Urbšys po jam nelengvos rinkimų nakties. Prieš ketvertą metų į Seimą jis buvo išrinktas, kai Vakarinėje rinkimų apygardoje antrajame ture nurungė TS-LKD iškeltą Arvydą Anušauską. Nors tąkart P. Urbšys vienmandatėje rinkimų apygardoje rungėsi kaip savarankiškai išsikėlęs kandidatas, visgi jo pavardė puikavosi ir valstiečių sąrašo pirmajame dešimtuke. Dabar jau paskutines savaites Seime skaičiuojantis parlamentaras svarsto, kad pralaimėjimas nulemtas objektyvių priežasčių: dalį jo balsų nusiurbusios nesisteminės naujosios partijos – Krikščionių sąjunga, Nacionalinis susivienijimas, be to, sumažėjo rinkėjų Kaip teigė politikas, jis, įtvirtinęs laisvą Seimo nario mandatą, liko už borto, o į antrąjį turą išėjo partijų kareiviai. „Konservatorių kandidatė per I. Grigienė rinkimų kampaniją deklaravo savo išskirtinę ištikimybę Ingridai Šimonytei, savo priklausomybę partijai prilygino santuokos įžadui. Valstiečių kandidatas D. Labanavičius yra R. Karbauskio kareivėlis ir gal padėkos klasiokei Gretai Kildišienei, kuri jį kadaise atvedė į politiką“, – vertino P. Urbšys.

Skaitykite: https://sekunde.lt/

2020 m. Spalis mėn. 12 d., Pirmadienis

Kryžkalnio memorialas. Ką mums sako nutylėtos partizanų pavardės

Kryžkalnio memorialas. Ką mums sako nutylėtos partizanų pavardės -  Respublika.lt - naujienų ir žinių portalasKryžkalnyje (Raseinių r.) iškilmingai atidarius memorialą už Lietuvos laisvę žuvusiems pokario partizanams, nuskambėjo ne tik priekaištas, kad akcentu pasirinktas įsmeigtas kalavijas, simbolizuojantis ne pergalę, o greičiau pralaimėjimą. Memorialas sukėlė ir diskusijas, kodėl jo sienoje įamžinta tik 11 tūkst. žuvusiųjų pavardžių, nors teigiama, kad kovose su okupantais krito 20 tūkst. partizanų.

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Kovo 11-osios akto signataras Egidijus KLUMBYS, Seimo narys Povilas URBŠYS, žurnalistas ir publicistas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus vyresnysis patarėjas Vidmantas VALIUŠAITIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

P.URBŠYS: Rugsėjo 20 d. kai kurios žiniasklaidos priemonės išplatino tokio turinio informaciją: „Sekmadienį, Kryžkalnyje, Raseinių rajone, atidarytas Lietuvos partizanų memorialas, kuriame įamžinti visi 20 tūkst. partizanų, paaukojusių gyvybę už tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje prieš sovietų okupantus." Atkreipkite dėmesį - VISI. Po 30 metų, atkūrus Nepriklausomybę, šiaip ne taip po ilgų vilkinimų pastačius memorialą kritusiems pokario ginkluoto pasipriešinimo dalyviams, tesugebėjome įvardinti tik 11 tūkst. pavardžių, o kitus 9 tūkst. - valstybė pavertė „nežinomais". Pagal šį nutylėjimą išeitų, kad sovietų okupantai, įsukdami pokario pasipriešinimo kruvinąją naikinimo mašiną, tai darė aklai, nebandydami išsiaiškinti tų, kuriuos jie nužudė ar nukankino. Kažkodėl norima mums įteigti, kad komunistų represiniai organai - NKVD ir KGB - pro pirštus žiūrėjo į pikčiausius sovietinio režimo priešus ir nebuvo suinteresuoti išaiškinti jų tapatybes. Nors tais laikais net tremtinio vaikui būdavo trukdoma daryti nomenklatūrinę karjerą vadinamojoje Tarybinės Lietuvos valdžios hierarchijoje. Manau, „nežinomo partizano" įrašu Kryžkalnio memoriale norima kaip figos lapeliu pridengti savo baimę ir apsileidimą.

Dar 1995 m. vasario mėnesį prezidentas dekretu pavedė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui, Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės saugumo departamentui, Lietuvos archyvo generalinei direkcijai kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu ir Generaline prokuratūra sudaryti represuotųjų už pasipriešinimą okupaciniams režimams asmenų sąrašą. Kažkodėl daugiau buvo susikoncentruota į tremtinius. Ir per 30 metų po nepriklausomybės atkūrimo taip ir nesugebėta nuodugniai ištirti visų archyvų Lietuvoje ir susisteminti duomenų apie ginkluotojo pasipriešinimo aukas.

Pasirodo, mūsų oficialiai skelbiamas daugiau kaip 20 tūkst. žuvusiųjų rezistencinėje kovoje skaičius paremtas tik vienu Berijos pasirašytu raštu, kuriame jis informuoja sovietinės Komunistų partijos vadovybę apie likviduotą ginkluotą pasipriešinimą Lietuvoje. Iki šiol nė viena atsakinga Lietuvos institucija, tarp jų ir
LGGRTC, nesugebėjo šio skaičiaus pagrįsti. Pats centras yra sudaręs net kelis žuvusiųjų sąrašus, kurių skaičiai nesutampa, bet ir juose nėra 20 tūkst. pavardžių. Tai nusikalstamas aplaidumas, kuris leidžia iš viso suabejoti, ar Berijos nurodytas skaičius yra tikslus, ir sudaro galimybes ateityje tūkstančius žuvusiųjų ir nukankintųjų paslėpti užmarštyje.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

VE nuotr.

2020 m. Spalis mėn. 07 d., Trečiadienis

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Seimo 2016 – 2020 m. kadencijai einant į pabaigą, kviečiame susipažinti su parlamentarų balsavimo tendencijomis Laisvos visuomenės instituto (LVI) veiklos baruose. LVI jau aštuonerius metus dalyvauja teisėkūros procese, siekdamas, kad Lietuvos įstatymai saugotų žmogaus gyvybę, stiprintų vyro ir moters santuoka ir/ar giminystės ryšiais grįstą šeimą bei užtikrintų tėvams teisę pagal įsitikinimus auklėti savo vaikus. 

Per praėjusius ketverius metus LVI dalyvavo rengiant ir teikė argumentus, kuriais palaikė 6 įstatymų projektus, bei oponavo 4 tesės aktų projektams. Nuorodoje esančiose lentelėse galite susipažinti su šiais teisės aktų projektais ir Seimo narių balsavimais dėl jų.

Žemiau esantis paveikslas informuoja apie politikų balsavimo atitikimą LVI pozicijai. Taip pat joje pažymėti Seimo nariai, kurie teikė LVI palaikytus įstatymų projektus. 

Pagal suriktus duomenis matote, kad Povilo Urbšio veikla Seime stipriai sutapo su LVI pozicija. P.Urbšys Seime registravo ir LVI siūlytus projektus.

Skaitykite: https://laisvavisuomene.lt/

2020 m. Spalis mėn. 07 d., Trečiadienis

Ginčai dėl įstatymo pataisų: nykstančią žuvininkystę renovuos ar dusins?

vejai.jpgSeime vėl vyksta šiemet jau kelis kartus tęsti ginčai dėl žuvininkystės veiklos Lietuvoje.

Šį kartą prie Žuvininkystės įstatymo pataisų Seime grįžta po to, kai šalies Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo jau priimtą įstatymą. Jame buvo aiškiai prasiskverbę vienos žvejų grupės interesai. Į Žuvininkystės įstatyme paliktas, o gal ir tikslingai įtrauktas, korupcines schemas buvo bakstelėjęs tiek Seimo teisės departamentas, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Kodėl toks dėmesys Seime buvo vienai žvejų grupei, belieka tik spėlioti. Tuo stebėjosi ir patys Seimo nariai. „Tiek praeitoje kadencijoje, tiek šioje iš tikrųjų ne kartą buvo susikryžiavusios ietys dėl Žuvininkystės įstatymo. Aiškiai matėsi, kad yra Seimo narių, kurie atstovauja verslinei žuvininkystei. Girdžiu tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba fiksavo, jog yra neskaidrios įstatymo pataisos. Komitetas į jas neatsižvelgė ir dabar Seimui siūlo balsuoti už neskaniai kvepiantį įstatymą“, – stebėjosi Seimo narys Povilas Urbšys birželį, kai buvo priiminėjamos pataisos, kurias Prezidentas vetavo.

Skaitykite: https://www.diena.lt/

V.Matučio nuotr.

2020 m. Spalis mėn. 05 d., Pirmadienis

Kas yra tikrieji Lietuvos draugai ir kaip su jais draugausime

trys.jpgNiekad nesibaigianti istorija turi savybę kartotis, kiekvienai kartai užduodama vis tuos pačius klausimus. Stebint geopolitinėje erdvėje vykstančius įvykius, neapleidžia mintis, kad stovime ant kažkokių didelių permainų slenksčio. Ko mus moko istorija, kaip turėtume elgtis, kad, nebūdami didžiaisiais užsienio politikos lošėjais, sugebėtume išlikti kaip tauta?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Povilas URBŠYS, karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius Valdas RAKUTIS, Kovo 11-osios akto signataras Rolandas PAULAUSKAS. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

P.URBŠYS: Lietuva yra geopolitiniame Rytų ir Vakarų susikirtimo taške. Tai sąlygojo savitą mūsų tapatybės formavimąsi. Kad ir kaip būtų paradoksalu, bet prie lietuviško kodo išgryninimo ypač prisidėjo ir Lietuvos pavergėjai. Pasipriešinimas jiems formavo vieną mūsų mentaliteto dalį, kolaboravimas ir keliaklupsčiavimas - kitą. Šios viena kitą neigiančios tapatybės sudaro mūsų bendrą nacionalinį mentalitetą. Tai veikia mūsų šiandieninį požiūrį į valstybės raidą ir santykius su išoriniu pasauliu.

Po 1795 metų, Abiejų Tautų Respublikos paskutinio padalijimo, Lietuva iki 1990 m. kovo 11 dienos net 170 metų nešė pavergėjų - carinės Rusijos ir Sovietų Sąjungos - uždėtą nelaisvės jungą. Be abejo, tai nepraėjo mums be pasekmių. Rusijos dimensija yra giliai įsišaknijusi mūsų nacionalinėje savimonėje. Vieniems Rusija visada išliks grėsmė, kitiems - tai bus jėga, su kuria reikėtų skaitytis ir sugyventi. Todėl neatsitiktinai šiemet į klausimą - ar Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu yra per griežta - 22 proc. - atsakė taip, 38 proc. - ne, o 27 proc. pasislėpė po atsakymu - nei sutinku, nei nesutinku.

Tokios nuomonės susiformavimui turi įtakos ne tik mūsų nacionalinio mentaliteto ypatumai, bet ir šių dienų užsienio politikos strategų vadeliojimas.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

Eltos nuotr.

2020 m. Spalis mėn. 05 d., Pirmadienis

Nepriklausomybės gynėjams kuriami du specialūs statusai

20200311igphoto3074.jpg

Po 1990-ųjų kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybę gynusiems asmenims svarstoma suteikti du specialius statusus. Parlamentarai praėjusią savaitę pradėjo svarstyti tai numatančius dviejų įstatymų projektus. Vienas įstatymo projektas apibrėžtų Lietuvos nepriklausomybės gynėjų statusą, kitas – laisvės gynėjo-kario savanorio.

Konservatorius Arvydas Anušauskas ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys stebėjosi, kam reikia dviejų įstatymų ir dviejų skirtingų teisinių statusų. „Tai da­bar vie­nu įsta­ty­mu jis ga­lės bū­tų Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės gy­nė­jas, pa­gal ši­tą įsta­ty­mą jis dar tu­rės an­trą pa­žy­mė­ji­mą – Lie­tu­vos gy­nė­jas-ka­rys sa­va­no­ris“, – sakė P. Urbšys.

Skaityti daugiau: https://www.diena.lt

  I.Gelūno nuotr.

2020 m. Spalis mėn. 01 d., Ketvirtadienis

Kritikos dėl pasisakymų apie smurtą prieš moteris sulaukusi Jurkuvienė paskirta Šeimos tarybos pirmininke

Ramunė Jurkuvienė

Ketvirtadienį Seime slaptu balsavimu pritarta naujos Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkės Ramunės Jurkuvienės kandidatūrai. Vis dėlto dėl jau anksčiau kritikuotos naujosios tarybos pirmininkės ir šį kartą kilo diskusijos – Seimo salėje priminti R. Jurkuvienės žodžiai, kad apie smurtą pranešančios moterys gali piktnaudžiauti, o Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas situacijos ne tik nepagerino, bet ir ją pablogino.

Už naująją pirmininkę balsavo 60 parlamentarų, 11 buvo prieš, o penki Seimo nariai susilaikė.

Seimo narys Povilas Urbšys kėlė klausimus, ar tos šeimos, kuriose mušami ir nužudomi vaikai, yra santuokinės šeimos.

„Aš suprantu jūsų susirūpinimą, bet galbūt yra skirtingas suvokimas, kur yra smurto priežastys. Jūs kalbate apie smurtą artimoje aplinkoje prieš moterį, prieš vaiką, o jūs nors kartą pasidomėjote, kas ta artima aplinka, kas per dariniai, kuriuose mušami ir žudomi vaikai. Ar ten yra santuokinės šeimos? Aš labai norėjau sužinoti šitą statistiką, bet kažkodėl nesužinojau.

Yra ir ta kita statistika, kurią atliko Vakarų šalys ir toje pačioje Skandinavijoje, kur priėjo išvados, kad tuose dariniuose, kuriuose yra vienalyčių santykiai, būtent vaikas jaučiasi labiau pažeidžiamas nei tradiciniuose santykiuose tarp vyro ir moters“, – kalbėjo P. Urbšys.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

BNS nuotr.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 1 iš 169