Straipsniai

2019 m. Gegužė mėn. 20 d., Pirmadienis

Ar pilietiškumas gali įveikti nepotizmą?

 

Nors profesionalumas vertinamas vis labiau, savųjų protegavimas ypač viešajame sektoriuje, šiandien yra pasiekęs tokius mastus, kad be draugystės, giminystės ar partinių ryšių sunku gauti padoresnį darbą. Ar nepotizmą įmanoma išgyvendinti?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo nariai: Kęstutis MASIULIS, Povilas URBŠYS, Artūras SKARDŽIUS ir filosofas Vytautas RUBAVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS:Štai paminėta, kad egzistuoja nepotizmas versle. Bet man kaip tik atrodo, kad jeigu esu verslininkas ir siekiu pelno, jei pas mane dirba koks nors nevykėlis giminaitis, tai aš jo tikrai nelaikysiu darbe. Kas, Povilai, jūsų galva, vyksta pas mus?

P.URBŠYS: Tikra tiesa, kad Lietuva yra „švogerių kraštas“. Labai sunku rasti žmogų, kurio tu nepažinotum ir kuris nebūtų susijęs tolimiausiu giminystės ryšiu. STT 2018 m. atliko analizę dėl bendros nepotizmo rizikos intensyvumo. Išaiškėjo, kad savivaldybių administracijos darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais, dalis Lietuvoje sudaro 18 proc. Kai kuriose savivaldybėse, t.y. 25 savivaldybėse, - nuo 19 iki 25 proc. dirbančių administracijoje sudaro giminaičiai. 8 savivaldybėse - nuo 25 iki 35 proc. Ypač išsiskiria Pagėgių rajono savivaldybė, joje dirba 35 proc. giminystės ryšiais susijusių asmenų, Varėnos rajono savivaldybėje - 29 proc., Šalčininkų savivaldybėje - 28 proc., Zarasų savivaldybėje - 27 proc. Mes matome, kad tuose regionuose, kur yra problemų dėl darbo vietų, savivaldybių administracijos yra tapusios įdarbinimo agentūromis. Pati STT pripažino, kad giminystės ryšiais susiję asmenys - savaime nėra problema. Iš tikrųjų, jeigu žmogus yra kompetentingas ir sąžiningas, kodėl jis negali eiti užimamų pareigų pagal atranką arba pagal viešąjį konkursą. Tačiau mes matome, kad tendencija yra kitokia. Jeigu kalbame apie savivaldybes, tai mes jau seniai savivaldos nesuvokiame kaip pilietinės visuomenės darinio. Savivaldybė daugiau suvokiama kaip dvaras ar uždaroji akcinė bendrovė, arba kaip hibridinis darinys - pusė funkcionuoja kaip dvaras, kita pusė - kaip įmonė. Tokiu atveju, mes matome, kad rinkimų metu rinkėjų aktyvumas, renkant savivaldos valdžią, jeigu lygintumėm su prezidento ir Seimo rinkimais, yra žemiausias, nors turėtų būti atvirkščiai, nes savivaldos valdžia yra arčiau. Tai rodo tam tikrą piliečių nusivylimą, nes jie mato, kad sėdi tie patys, vienaip ar kitaip įsigali tas pats klanas ir tu nieko nepakeisi. Negana to, situacija yra tokia, kad nusivylusieji valdžia tiesiog išvažiuoja iš Lietuvos. Paskutinė Vytauto Didžiojo universiteto atlikta apklausa parodė, kad pagrindinės emigracijos priežastys yra keturios: korupcija, socialinė atskirtis, nepagarba žmogui ir biurokratizmas. Viskas sueina ne į ką nors kita, o į valdžią. Vieni nuo tokios valdžios bėga, kitiems, savivaldos lygmeniu matantiems, kad nepotizmas tapo taisykle, o ne išimtimi, belieka susitaikyti su tuo iškreipimu. Nesvarbu, kad dabar dvaro ponas, kuris įvardijamas meru, turi vieną ar kitą korupcinę „kuprą“. Bet jei jis sugebės save parodyti, kad yra auka, tai viskas taps tarsi ir normalu. Pavyzdžiui, Panevėžyje į korupcinę istoriją papuolęs dabartinis meras buvo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai. Tačiau jis sukurpė melą ir dalis žmonių tuo patikėjo. Jį vėl perrinko, nes žmonės pateisina jo valdžios iškrypimą. Nepotizmas pas mus yra tapęs kertiniu akmeniu, ant kurio laikosi valstybė.

Skaitykite: http://www.respublika.lt/

2019 m. Gegužė mėn. 17 d., Penktadienis

Buvę LVŽS frakcijos nariai: „valstiečiai“ pasipriešino R.Karbauskiui, jo autoritetas susvyravo

Raimundas Martinėlis, Povilas Urbšys, Justas Džiugelis

Buvę Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai, vertindami besikeičiančią frakcijos poziciją dėl pasitraukimo iš valdančiosios daugumos, sako, kad buvo pasipriešinta lyderiui Ramūnui Karbauskiui. Esą žinią apie pasitraukimą jis paskelbė vedamas emocijų ir dabar turi prisiimti atsakomybę. Penktadienį į posėdį rinksis LVŽS taryba, kuri turėtų balsuoti dėl pasitikėjimo tiek R.Karbauskiu, tiek – į antrąjį prezidento rinkimų turą nepakliuvusiu premjeru Sauliumi Skverneliu.

Apie partijos pirmininko atsakomybę kalbėjo ir Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys. „Valstiečių“ frakciją jis paliko 2018-ųjų gegužę, kai Seimas atsisakė tirti žemės valdymo klausimus.

„Jeigu LVŽS partija iš esmės nori išlikti politiniame elite, ji turi suvokti, kad pagrindinis trukdis yra ne kas kitas, o R.Karbauskis, – dėstė P.Urbšys. – Jis labiausiai yra įsikabinęs partijos vadovo kėdę. Jeigu jis galvotų apie partiją, ne apie save, protingiausiai būtų pasakyta taip: turime pripažinti, kad padarėme klaidų, aš kaip partijos lyderis prisiimu atsakomybę ir sudarau visas galimybes partijai atsinaujinti.“ Seimo nario įsitikinimu, R.Karbauskis turėtų pasitraukti iš LVŽS pirmininko pareigų, turėtų vykti debatai ir nauji rinkimai, o juose dėl lyderio posto konkuruoti ir pats S.Skvernelis.

„Jeigu „valstiečiai“ iš tikrųjų turi ambiciją būti politinio elito orbitoje, užimti kairės-centro politinę nišą, jie turi transformuotis į demokratinį politinį darinį, kuriame ne vienas asmuo priiminėtų strateginius sprendimus, o eitų kaip kolegiali struktūra“, – aiškino P.Urbšys. Jo manymu, antradienį, kai LVŽS frakcija, nors ir nebalsavusi, R.Karbauskio žodžiais, nutarė prisiimti atsakomybę, įvyko lūžis.

Skaitykite: https://www.15min.lt

Nuotr. 15min

 

2019 m. Gegužė mėn. 16 d., Ketvirtadienis

Seimui nepavyko atmesti prezidentės veto – privalomų seniūnijų nebus

Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Seimui ketvirtadienį nepavyko atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Vietos savivaldos įstatymo pataisoms – privalomų seniūnijų nebus. Už tai, kad Seimas iš naujo priimtų grąžintą įstatymą, savivaldybes įpareigojantį steigti seniūnijas, balsavo 39 Seimo nariai, prieš buvo 48 ir susilaikė 19 parlamentarų. 

Atmesti prezidentės veto ir patvirtinti Seimo anksčiau priimtą įstatymą siūlė pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK). Tam reikia, kad už pataisas balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Nepavykus atmesti veto, Seimas 92 balsais už, vienam parlamentarui buvus prieš ir devyniems susilaikius, pritarė, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtas ir lieka dabartinis teisinis reguliavimas. Šiuo metu Vietos savivaldos įstatymas nenumato prievolės steigti seniūnijas, tik numato tokią galimybę. Šalies vadovė pataisas vetavo argumentuodama prieštara Europos vietos savivaldos chartijai, garantuojančiai savivaldybėms teisę pačioms nusistatyti administracinę struktūrą.

Prieš veto pasisakęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovas Povilas Urbšys teigė, kad parlamentas turi teisę įstatymais nustatyti įpareigojimus savivaldybėms.

„Europos vietos savivaldos chartija nustato, kad vietinės valdžios organams suteikiami pilni įgaliojimai, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus“, – sakė P.Urbšys. „Prezidentė nori paleisti tiksinčią bombą po seniūnijų pamatais ir jas išsprogdinti, paverčiant jas kažkokiomis kvaziadministracinėmis sustambintomis įstaigomis, kurios neturi nieko bendro su pilietine savivalda“, – piktinosi parlamentaras.

Skaitykite:https://www.15min.lt

Nuotr. V. Balkūno

2019 m. Gegužė mėn. 14 d., Antradienis

Seimas linkęs paskelbti 2020-uosius ne tik Tautodailės metais

ot.jpgSeimas linkęs pritarti siūlymui paskelbti 2020 metus Tautodailės metais ir UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais.

Už tai, kad 2020-ieji būtų paskelbti Tautodailės metais numatantį nutarimo projektą antradienį balsavo 72 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 12 parlamentarų. Kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą. Nutarimo projektą parengę parlamentarai taip siekia pažymėti Pauliaus Galaunės gimimo 130 metų jubiliejų. „2020-aisiais sukanka 130 metų, kai gimė Lietuvos dailės istorikas ir kritikas, grafikas, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininkas, nusipelnęs meno veikėjas Paulius Galaunė“, – sakoma nutarimo projekte. Jame pabrėžiama, kad tautodailininkų kūryba sklinda per nacionalines šventes, parodas, kūrybines stovyklas, plenerus, seminarus, galerijas, parodomąsias dirbtuves. „Tautodailininkų dėka populiarėja tautinio kostiumo, kalvystės, medžio skulptūros sritys“, – sakoma dokumento projekte. Seimui siūloma įvertinti ir tai, kad be tautodailės būtų sunku užtikrinti lietuviškos kryždirbystės tradicijos tęstinumą, kurio siekis įtvirtintas 2001 m. įtraukus Lietuvos kryždirbystę į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.
Nutarimo projekte siūloma Vyriausybei sudaryti Tautodailės metų komisiją, kuri parengtų minėjimo programą. Nutarimo projektą dėl Tautodailės metų paskelbimo įregistravo Seimo nariai Arūnas Gumuliauskas, Eugenijus Jovaiša, Arvydas Nekrošius, Vytautas Juozapaitis, Stasys Tumėnas, Valentinas Bukauskas, Juozas Imbrasas, Laurynas Kasčiūnas, Povilas Urbšys, Ričardas Juška, Irena Šiaulienė.
Skaitykite:
https://kauno.diena.lt/

2019 m. Gegužė mėn. 13 d., Pirmadienis

Po rinkimų – lemtingi sprendimai: Karbauskio žodis bus ne paskutinis

Ramūnas Karbauskis

Šiuo metu „valstiečiai-žalieji“ susitelkę ruošiasi Europos Parlamento rinkimams, ir susilaiko nuo komentarų, kas bus po jų, tačiau pažymi, kad sprendimus po rinkimų priiminės ne Ramūnas Karbauskis asmeniškai, o partijos kolektyvinis valdymo organas, greičiausiai – Taryba.

Partijos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas neslėpė, kad yra įvairių nuomonių klausimu dėl traukimosi iš valdančiųjų gretų, jei būtų pralaimėti dveji rinkimai. „Spręs partijos valdymo organai. Nedrįsčiau prognozuoti kokie, bet tai tikrai bus ne vieno žmogaus sprendimas. Mes priėmėme sprendimą, ir šiuo metu mūsų tikslas nesikeičia, mes turime laimėti Europos Parlamento rinkimus“, – DELFI sakė T. Tomilinas.

Iš „valstiečių“ frakcijos Seime pasitraukęs Povilas Urbšys dėstė, kad paskutinę rinkimų savaitę pasimatė, kad R. Karbauskis neatlaikė įtampos. „Savo emocijų vedamas jis padarė įkaitėmis tiek frakciją, tiek ir pačią partiją. Kaip man teko girdėti, kai kas iš frakcijos apibūdino situaciją taip, kad R. Karbauskis iššovė, o tada visi turėjo bėgti ir nešioti taikinį, kad jo šovinys ten pataikytų“, – sakė P. Urbšys.

Jis atkreipė dėmesį, kad partijoje esminius sprendimus priiminėja Taryba, o R. Karbauskis šio valdymo organo nesušaukė.

„Antra, man susidaro įspūdis, kad frakcijos pasitarime nedalyvavo visi frakcijos nariai. Paprasčiausiai, buvo daromas spaudimas, ir tie, kurie pabandė turėti savo nuomonę, tai jie buvo nutildyti, pasakant, kad tai yra savanaudžiai. Ar tai – dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, ar – dėl Rimos Baškienės, Jono Jaručio, Virginijos Vingrienės“, – kalbėjo P. Urbšys.

Skaitykite: https://www.delfi.lt

Nuotr.K. Pansevič

2019 m. Gegužė mėn. 13 d., Pirmadienis

P. Urbšys parlamentinėmis lėšomis globoja bendražygio organizuojamą tautinių šokių ir dainų festivalį

Jau vienuoliktą kartą Panevėžyje vyks tarptautinis vaikų tautinių šokių ir dainų festivalis „Mes nupinsim šokių pynę“. Jį organizuoja „Vilties“ progimnazija ir viešoji įstaiga „Pynimėlis“, o pagrindinis renginio rėmėjas – Panevėžio miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

Panevėžio miesto savivaldybė ne tik skyrė lėšų – 2 tūkst. eurų – 11 tarptautiniam vaikų tautinių šokių festivaliui „Mes nupinsim šokių pynę“, bet ir sumokės iki 9 tūkst. eurų „Cido“ arenai už nuomą renginio metu.

Panevėžyje žinomas tautinių šokių ir dainų festivalis ne tik turi pulką rėmėjų, bet turi ir festivalio globėją. Festivalį globoja Seimo narys Povilas Urbšys.

Seimo narys P. Urbšys naujienų portalui JP prisipažino, kad globoti festivalį pradėjo kone nuo tada, kai pirmą kartą buvo išrinktas į Seimą.

„Globėju tapau, berods, nuo 2013 metų. Globėjo statusas yra daugiau moralinis. Vienaip ar kitaip „Vilties“ mokykla festivalį organizuoja 11 metus, o jis tapo ne vien tik miesto reginiu. Jis unikalus, nes į jį atvyksta ansambliai iš užsienio. Jame dalyvauja iki 800 dalyvių, o mokykla jį organizuoja savo jėgomis“, – teigė politikas.

Skaitykite: https://jp.lt/

2019 m. Gegužė mėn. 08 d., Trečiadienis

G. Landsbergio kirtis R. Karbauskiui ir S. Skverneliui: vieną išvadino 4-mečiu, kitą – palygino su R. Paksu

pu.jpgLietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad premjerui Sauliui Skverneliui nepatekus į antrąjį prezidento rinkimų turą, valstiečiai pasitrauks į opoziciją. Taip pat R.Karbauskis savo rinkėjams siunčia žinutę – jei valstiečiai nelaimės, Lietuvą valdys Landsbergiai. Ką rezga R.Karbauskis? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu bei Seimo nariu Povilu Urbšiu.


– Ar gali suveikti tokia taktika?

P.Urbšys: Jeigu tokiu būdu yra primityvinama politika, tai neišvengiamai primityvinamas pats valstiečių rinkėjas. Yra parodoma, kad tai tas rinkėjas, kuris vadovaujasi tik socialinėmis emocijomis. Tas, kurį būtinai reikia gąsdinti, kad jis susitelktų ir motyvuotų ateiti balsuoti.

– Bet mobilizuoja savo rinkėją.

P.Urbšys: Mobilizuoja, bet tokiu būdu jis pažemina mąstantį rinkėją. Jis kaip tik atvirkščiai gali pagalvoti: palaukite, aš nesu kaip socialinis gyvūnas, kurį taip reikia motyvuoti, aš esu mąstanti būtybė. Bet R.Karbauskis nejučiom daro meškos paslaugą pats sau ir S.Skverneliui. Jis neįvertina, kiek tokia retorika mobilizuos būtent oponentų elektoratą. 

Skaitykite: https://www.lrytas.lt/

J.Stacevičiaus nuotr.

2019 m. Balandis mėn. 17 d., Trečiadienis

A. Širinskienė savo tyrimą tęs ir pogrindyje – apie būsimus taikinius kalba miglotai

Valstietės A.Širinskienės vadovaujama komisija darbuosis iki gruodžio vidurio.

Galimą neteisėtą poveikį šalies politikams narpliojanti valstietės Agnės Širinskienės vadovaujama Seimo laikinoji komisija jau dairosi į naujus medžioklės plotus, tačiau apie būsimus taikinius kalba miglotai. Valdančiųjų balsais praėjusią savaitę buvo nuspręsta iki gruodžio vidurio pratęsti A.Širinskienės komisijos veiklą. Be to, Seimas atskiru protokoliniu nutarimu tyrėjams leido rengti uždarus posėdžius.

Kodėl laiku užbaigti tyrimo nesugebėjusiai Seimo komisijai staiga prireikė posėdžiauti slapta? A.Širinskienė aiškino, jog tokios galimybės prašė komisijai liudijęs valstybės valdomos įmonių grupės „Lietuvos energija“ vadovas Darius Maikštėnas. Valstietės teigimu, bendrovė komisijai jau yra pateikusi ją dominančias sutartis, kitus dokumentus, bet ši informacija esą komerciškai jautri, todėl jai aptarti reikia uždarų posėdžių.

Tačiau tyrėjus ėmė dominti ne tik „BaltCap“ sutartys su A.Landsbergienės mokykla, bet ir ankstesni šio fondo sandoriai su „Lietuvos energija“.

Kol nebuvo dar vienos D.Maikštėno apklausos, negaliu sakyti, ką mes siekiame sužinoti. Tai būtų taktiškai negerai dėl pačios apklausos kokybės“, – paslaptingai kalbėjo valstietė.

Vis dėlto politikė tikino, kad uždaro posėdžio reikia tik šiai apklausai: „Kitus posėdžius planuojame rengti atvirus,neturime tikslo ką nors slėpti nuo visuomenės.“

 Įtarimų, kad opozicijos ignoruojama komisija bando pereiti į pogrindį, kilo joje dėl galimo neteisėto poveikio Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai apklaustam Seimo nariui Povilui Urbšiui. Seime svarstant A.Širinskienės prašymą leisti komisijai rengti uždarus posėdžius P.Urbšys svarstė, kad tik viešumas gali garantuoti, jog tyrimas vyksta nešališkai ir objektyviai, o prisidengus protokoliniu nutarimu gali būti bandoma dangstyti visą tyrimą.

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

Nuotr. T. Bauro




2019 m. Balandis mėn. 11 d., Ketvirtadienis

Mažeika: niša atliekų perdirbimo srityje – didelė


Kęstutis Mažeika

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad atliekų perdirbimo srityje yra dar daug verslo neišnaudotų galimybių, tačiau tuo pačiu primena, kad yra prieš atliekų deginimą. Jo teigimu, Lietuva turi orientuotis į žiedinės ekonomikos diktuojamas tendencijas.

Tuo metu kalbėdamas apie pakuočių perdirbimą, jis sakė, kad šiuo klausimu yra diskutuojama su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekiama surasti priemones ir įrankius didinti perdirbimą. „Šiandien dar laukiama paskaičiavimų ir analizės, kiek Lietuvoje turime tokių pajėgumų, kokios stadijos, nes daugelis įmonių, kurios užsiima pakuočių, antrinių atliekų vienokiu ar kitokiu perdirbimu, daugiau jas surūšiuoja ir kažkur eksportuoja, pirmiausia į užsienio šalis“, - teigė ministras.

Jo teigimu, niša šioje srityje yra didelė. Vis dėlto jis pabrėžė, kad yra prieš atliekų deginimą, kaip alternatyvą atliekų mažinimui. „Esu prieš deginimą. Manau, turėsime diskutuoti. Aišku, pastatai (kogeneracinių jėgainių. - ELTA) jau pastatyti, vyksta montavimo darbai. Manau, maksimalus dėmesys yra į tai, kad katilai būtų orientuoti, jog juose būtų maksimaliai deginamas biokuras, nes tą energiją lygiai taip pat galima gauti. Kuro tikrai turime. (...) Kalbant apie kogeneracines jėgaines, tikiu, kad tas sprendimas bus priimtas, jeigu kažkokia dalis atliekų ir bus pirmuoju periodu, kol bus perdirbimui daugiau dėmesio skirta. Žiedinės ekonomikos principas diktuoja, kad ir pačios pakuotės turės transformuotis, keistis, mažėti, lengvėti, daugiau turi būti perdirbama. Į tai turime orientuotis“, - kalbėjo K. Mažeika.

ELTA primena, kad pernai rugsėjį Seimas priėmė daug diskusijų sukėlusias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios numato, kad deginimo įrenginius, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos komunalinės atliekos, būtų galima statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Minėtas pataisas buvo užregistravę parlamentarai Rima Baškienė, Valerijus Simulikas, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys.

Jų teigimu, plečiantis atliekų deginimo veiklai vis daugiau statoma ar planuojama statyti atliekų deginimo įrenginių, todėl atsiranda poreikis valstybės mastu sumažinti pavojų visuomenei bei valstybei. Atliekų deginimo įrenginiai, pasak projekto autorių, vienai tonai atliekų reikalauja gerokai mažiau darbo vietų nei alternatyvi praktika, pavyzdžiui, perdirbimas.

Skaitykite:https://www.delfi.lt

Nuotr. D. Pipo

2019 m. Balandis mėn. 11 d., Ketvirtadienis

Seimo komitetas pritarė A. Širinskienės vadovaujamos tyrimo komisijos darbo pratęsimui

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė A.Širinskienės įregistruotam nutarimo projektui, kuriame numatyta parlamentinį tyrimą atlikti ir pateikti išvadą Seimui iki 2019 m. gruodžio 15 d.

Dalintis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Agnės Širinskienės vadovaujamos galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios komisijos darbo pratęsimui iki šių metų gruodžio 15 d.

Trečiadienį šio komiteto nariai svarstė ir parlamentaro Povilo Urbšio siūlymą pratęsti tyrimą iki šių metų spalio 16 d., tačiau tam nebuvo pritarta. Seimas buvo įpareigojęs komisiją tyrimą baigti iki šių metų gegužės 1 dienos.

Komisijos pirmininkė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė yra sakiusi, kad komisija laiku negali baigti darbo dėl išorės trikdžių. Pasak jos, komisija negavo įvairių tarnybų dokumentų, kurie yra susiję su anksčiau Seimo atliktais tyrimais, motyvuojant tuo, kad Seimo kontrolieriai vis dar atlieka įvairius patikrinimus. 

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

Nuotr. M Patašiaus

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 1 iš 144