LR Seimo parlamentinės grupės "Už ištikimybę priesaikai" pranešimas

Parlamentinės grupės "Už ištikimybę priesaikai" pranešimas "Politiniai susitarimai negali paminti vertybinių principų": 

Pastarųjų savaičių kai kurių Seimo narių ir ministrų veiksmai suteikė pagrindo suabejoti, ar jie prisimena priesaikos tekstą ir jame įtvirtintų sąvokų reikšmingumą.

Kiekviename  priesaikos žodyje glūdi gili prasmė, suponuojanti  kiekvieno prisiekusiojo atsakomybę prieš Tautą, suteikusią išskirtinę teisę veikti ir kalbėti valstybės vardu.

Ar Užsienio reikalų ministras, pataikaudamas kitos valstybės vykdomai politikai ir interesams bei atsiprašinėdamas tos valstybės  pareigūnų  nepamiršo  ištikimybės Lietuvos Respublikai? Ar Švietimo ir mokslo ministras, vykdydamas „politinės tarybos“ nurodymą ir nesuderinęs nei su Bendrojo ugdymo taryba, nei su Valstybinių egzaminų komitetu  bei  pasirašęs įsakymą skubiai pakeisti lietuvių kalbos ir  literatūros brandos egzamino programą, įteisinančią lengvatas tautinių mažumų atstovams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymamas?

LR Seimo  narių parlamentinė grupė “Už ištikimybę priesaikai” praėjusią savaitę vykusiame susirinkime išreiškė susirūpinimą, kad valdančiosios koalicijos  partijų politiniai susitarimai keliami aukščiau mūsų valstybės vertybinių principų ir nacionalinių interesų. Pritariame grupei Seimo narių, kurie kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami ištirti, ar Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio 2013 m. vasario 20 dienos įsakymas, kuriuo pakeista lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.

Atkreiptinas dėmesys į Konstitucijoje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, nes visi Lietuvos mokiniai, kaip ir nustato Švietimo įstatymas, lietuvių kalbos mokėsi pagal bendrąją programą, tad jų pasiekimai taip pat turi būti vertinami pagal vienodą programą, privalomą kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, nediksriminuojant nei pagal tautybę, nei pagal rasę, nei pagal lytį.

Tuo tarpu, LLRA (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos) pastangos gauti išskirtinių lengvatų švietimo srityje savo tautiečiams, kurių nereikalauja kitos tautinės mažumos, byloja apie tikslus, galimai prasilenkiančius su Lietuvos Respublikos nepriklausomybės bei jos teritorinio vientisumo užtikrinimo siekiais ir kelia Lietuvos pilietinės visuomenės susirūpinimą.

Su Lenkijos Respublika esame kaimyninės valstybės, o mūsų tautos yra susietos bendru istoriniu - kultūriniu paveldu. Štai ir šiemet minime 1863 m. sukilimo prieš Rusijos imperiją 150-ąsias metines. Tai puikus dviejų tautų bendros kovos už nepriklausomybę pavyzdys. Esame NATO narės, artimai bendradarbiaujame karinėje srityje saugodami ES forpostus.

Mes nuoširdžiai siekiame atkurti tą pilietinę-politinę vienybę, kuri dar visai neseniai, Solidarnosć ir Sąjūdžio laikais dar stipriau sujungė mūsų valstybių tautas ir piliečius. Tačiau visa tai mūsų neatleidžia nuo pareigos ištikimai saugoti savo valstybės teritorinį vientisumą, kalbą bei kitas pamatines vertybes - kaip tai, beje, Lenkijoj tvirtai saugo ir pati lenkų tauta.

Raginame visus atsakingus politikus vadovautis pagrindiniu šalies įstatymu – Konstitucija, užtikrinant paritetinį abiejų valstybių užsienio politikos interesų vykdymo principą, kurio pagrindas yra ne pataikavimas vienai politinei grupei, o besąlygiškas priesaikos Lietuvos valstybei laikymasis.