2020 m. Spalis mėn. 12 d., Pirmadienis

Kryžkalnio memorialas. Ką mums sako nutylėtos partizanų pavardės

Kryžkalnio memorialas. Ką mums sako nutylėtos partizanų pavardės -  Respublika.lt - naujienų ir žinių portalasKryžkalnyje (Raseinių r.) iškilmingai atidarius memorialą už Lietuvos laisvę žuvusiems pokario partizanams, nuskambėjo ne tik priekaištas, kad akcentu pasirinktas įsmeigtas kalavijas, simbolizuojantis ne pergalę, o greičiau pralaimėjimą. Memorialas sukėlė ir diskusijas, kodėl jo sienoje įamžinta tik 11 tūkst. žuvusiųjų pavardžių, nors teigiama, kad kovose su okupantais krito 20 tūkst. partizanų.

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Kovo 11-osios akto signataras Egidijus KLUMBYS, Seimo narys Povilas URBŠYS, žurnalistas ir publicistas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus vyresnysis patarėjas Vidmantas VALIUŠAITIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

P.URBŠYS: Rugsėjo 20 d. kai kurios žiniasklaidos priemonės išplatino tokio turinio informaciją: „Sekmadienį, Kryžkalnyje, Raseinių rajone, atidarytas Lietuvos partizanų memorialas, kuriame įamžinti visi 20 tūkst. partizanų, paaukojusių gyvybę už tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje prieš sovietų okupantus." Atkreipkite dėmesį - VISI. Po 30 metų, atkūrus Nepriklausomybę, šiaip ne taip po ilgų vilkinimų pastačius memorialą kritusiems pokario ginkluoto pasipriešinimo dalyviams, tesugebėjome įvardinti tik 11 tūkst. pavardžių, o kitus 9 tūkst. - valstybė pavertė „nežinomais". Pagal šį nutylėjimą išeitų, kad sovietų okupantai, įsukdami pokario pasipriešinimo kruvinąją naikinimo mašiną, tai darė aklai, nebandydami išsiaiškinti tų, kuriuos jie nužudė ar nukankino. Kažkodėl norima mums įteigti, kad komunistų represiniai organai - NKVD ir KGB - pro pirštus žiūrėjo į pikčiausius sovietinio režimo priešus ir nebuvo suinteresuoti išaiškinti jų tapatybes. Nors tais laikais net tremtinio vaikui būdavo trukdoma daryti nomenklatūrinę karjerą vadinamojoje Tarybinės Lietuvos valdžios hierarchijoje. Manau, „nežinomo partizano" įrašu Kryžkalnio memoriale norima kaip figos lapeliu pridengti savo baimę ir apsileidimą.

Dar 1995 m. vasario mėnesį prezidentas dekretu pavedė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui, Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės saugumo departamentui, Lietuvos archyvo generalinei direkcijai kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu ir Generaline prokuratūra sudaryti represuotųjų už pasipriešinimą okupaciniams režimams asmenų sąrašą. Kažkodėl daugiau buvo susikoncentruota į tremtinius. Ir per 30 metų po nepriklausomybės atkūrimo taip ir nesugebėta nuodugniai ištirti visų archyvų Lietuvoje ir susisteminti duomenų apie ginkluotojo pasipriešinimo aukas.

Pasirodo, mūsų oficialiai skelbiamas daugiau kaip 20 tūkst. žuvusiųjų rezistencinėje kovoje skaičius paremtas tik vienu Berijos pasirašytu raštu, kuriame jis informuoja sovietinės Komunistų partijos vadovybę apie likviduotą ginkluotą pasipriešinimą Lietuvoje. Iki šiol nė viena atsakinga Lietuvos institucija, tarp jų ir
LGGRTC, nesugebėjo šio skaičiaus pagrįsti. Pats centras yra sudaręs net kelis žuvusiųjų sąrašus, kurių skaičiai nesutampa, bet ir juose nėra 20 tūkst. pavardžių. Tai nusikalstamas aplaidumas, kuris leidžia iš viso suabejoti, ar Berijos nurodytas skaičius yra tikslus, ir sudaro galimybes ateityje tūkstančius žuvusiųjų ir nukankintųjų paslėpti užmarštyje.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

VE nuotr.