Tiems, kuriems melas netapo tiesa

Diagnoze-nepakaltinamas.jpgPo Ryčio Mykolo Račkausko atsakymo apie jo „skaidrius“ atsinaujinimo darbus miesto labui, kilo natūralus klausimas, ar yra prasmė atsakinėti. Tai tarsi tas pats, kas bendravimas su Facebook‘o siena. Bet, ko gero, verta parašyti tiems panevėžiečiams, kuriems melas dar netapo tiesa ir kurie dar nori sužinoti, kas slypi už išblizginto reklaminio atsinaujinimo skydo.

Pateiksiu faktus. Ir jūs patys spręskite ar tai melas, ar tiesa. Bet iš anksto jūsų atsiprašau už gan ilgą tekstą.

BASEINAS. 2017 m. rugpjūčio 4 d., premjero S. Skvernelio apsilankymo dieną Panevėžyje, miesto meras savo kabinete jį jau pasitiko su atnaujinto baseino maketu. 2018 m. birželio 19 d. STT pareigūnai sulaikė R.M.Račkauską ir jo patarėją. Kratos buvo atliktos ne tik savivaldybėje, bet ir Pilietinio judėjimo KARTU būstinėje. BNS pranešė – „Pareigūnų akiratyje atsidūrė viešieji pirkimai susiję su Aukštaitijos sporto komplekse planuojamu 50-ies metro plaukimo baseinu [...]“. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė informavo – nustačius, jog Panevėžio baseino konkurso kvalifikaciniai reikalavimai ribojo konkurenciją, savivaldybė nutraukė konkurso procedūrą.

Po to, atsižvelgiant į VPT pastabas, dar kartą buvo organizuotas viešųjų pirkimų konkursas. Vėliau laimėjusi įmonė Ryčio Mykolo architektų būrelio dėka buvo pripažinta kaip netinkama.

Tų pačių metų rugsėjį premjeras mane patikino, jog Panevėžio baseino atnaujinimui planuojama skirti lėšų iš nepanaudotų nacionaliniam stadionui Vilniuje.

2019 m. pradžioje pasiteiravus premjero, kodėl neskirtas žadėtas finansavimas baseinui, buvo atsakyta trumpai, jog nėra kam skirti, nes nėra projekto.

2020 m. vasario 15 d. galų gale buvo baigtas savivaldybės organizuotas baseino architektūrinių projektų konkursas. Tai, kad projekto sąmata pakilo nuo pradinės 10 mln. iki 15 mln. eurų - jau „smulkmena“.

AUTOBUSŲ STOTIS. Tiesa. ES lėšos niekada nebuvo numatytos naujo autobusų stoties pastato statybai. Todėl visada teigiau, kad ambicija statyti naują autobusų stoties pastatą ir atėmė galimybę pasinaudoti numatytomis ES lėšomis.

URBAN programos lėšomis buvo planuojama sutvarkyti autobusų stoties teritoriją, jos prieigas ir atlikti autobusų stoties konversiją. Tai, kad konversija nėra kosmetinis pastato atnaujinimas galima įsitikinti apžiūrėjus Kauno autobusų stotį arba apsilankius moderniame MO muziejuje, kuris įrengtas atlikus buvusio Lietuvos kino teatro pastato konversiją.

2015 metų pradžioje lėtapėdė konservatorių valdžia mieste vis tik sugebėjo užtikrinti galimybę pagal ES URBAN programą pradėti autobusų stoties konversiją ir prieigų sutvarkymą.

Tačiau naujai išrinktas meras Rytis Mykolas Račkauskas užsispyrė ir nutarė pasukti ienas link naujos autobusų stoties statybos.

Kai prokuratūra konstatavo, jog susitarimai su verslu dėl naujos autobusų stoties gali prieštarauti viešajam interesui, kai Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pareigūnai, kuruojantys URBAN projektus, patikino, jog yra labai nustebę, kad mainais už norą pasistatyti naują pastatą savivaldybė aukoja galimybę pasinaudoti skirtomis ES lėšomis, VRM buvo paklausta, ar čia viskas skaidru. Buvo gautas atsakymas, jog savivaldybė gali keisti savo planus ir atsisakyti galimybės pasinaudoti ES lėšomis iš URBAN programos. Štai toks mano trukdymas, kurį bando išpūsti iki begalybės.

Kai tuometinio administracijos direktoriaus žiniasklaidos atstovai paklausė, ar neperdidelė prabanga miestui, praradus lėšas iš URBAN programos, pradėti statyti naują autobusų stotį, imant milijoninę paskolą, buvo atsakyta - NE. Ir tai buvo ištarta, žinant, kokios apverktinos būklės yra kai kurios miesto mokyklos ir darželiai, kuriems savivaldybė niekaip neranda lėšų.

ES PROGRAMŲ ANOMALIJOS. URBAN programa - tai 20 mln. eurų ES lėšų, skirtų Panevėžio viešųjų erdvių sutvarkymui. Kad ir ką bekalbėtų valdžia, šios sumos planuotoms teritorijoms sutvarkyti nebeužtenka. Šio anomalinio reiškinio priežastis geriausiai apibūdina keli pavyzdžiai.

Pradžioje Laisvės aikštės sutvarkymo darbai buvo įvertinti 2,5 mln. eurų. Po architektūrinių kūrybinių dirbtuvių darbų apimtys išaugo iki 6 mln. eurų. Žinoma, projekto įgyvendinimo konkursą laimėjo Panevėžio statybos trestas (PST). Su kuriuo savivaldybė sudarė jam palankią sutartį, kuri leido praėjusią vasarą centrinę miesto aikštę paversti savo statybinių medžiagų sandėliu, kuriame retkarčiais pasirodydavo vienas kitas darbininkas.

Tiesa, viename architektūrinių dirbtuvių etape „netyčia“, kaip vienos architektų grupės savanoris, sudalyvavo ir pačio R.M. Račkausko sūnus. Žinoma, „netyčia“, būtent ši architektų grupė laimėjo vieną iš solidžiausių URBAN programos projektų - Skaistakalnio ir Senvagės erdvių atnaujinimą. Šios dvi teritorijos buvo sujungtos į vieną nedalomą architektūrinę erdvę. Architektams, be abejo, buvo suteikta kūrybinės išraiškos laisvė. Žinoma, už tai jiems buvo dosniai atsilyginta, bet ko tik dėl atsinaujinimo nepadarysi.

Kai atėjo laikas organizuoti konkursus šio projekto įgyvendinimui, paaiškėjo, jog neatsiranda statybininkų, kurie šių darbų imtųsi už likučius. Tada miesto valdžios didžioji galva, pasitarusi su mažesnėmis galvomis, nusprendė atskirti Senvagės sutvarkymo projekto dalį nuo Skaistakalnio.

Ir atsiraitoję rankoves įsuko konkursų ratą. Dėl Senvagės jis sukosi net 7 kartus! Galų gale, atsirado Senvagės sutvarkymo konkurso laimėtojas, kuris net 300 tūkst. eurų pasiūlė mažesnę kainą nei PST. Ir dar išdrįso iš PST panosės nupūsti Bendruomenių rūmų prieigų ir Kranto gatvės sutvarkymo darbų konkursą.

Pradžioje už tokį akiplėšiškumą net savivaldybė bandė tuos išsišokėlius išmesti iš barščių, anuliuojant pastarojo konkurso rezultatus. Kai jie neatsitraukė, jais užsiėmė pati PST ir per teismus dabar bando juos „pastatyti į vietą“.

Nors dėl PST užsispyrimo niekaip neleidžiama konkurso laimėtojams pradėti Senvagės tvarkymo darbus, didysis miesto „atnaujintojas“ tresto kažkodėl neįrašo į atsinaujinimo stabdytojų sąrašą, kaip pvz. mane.

Belieka prisiminti mero prieš gerus metus man ištartą frazę - Tu lik Seime. Su tavim ten viskas gerai, o čia jau viskas sudėliotaJ

Stebint šias anomalijas, nori nenori susidaro įspūdis, kad konkursų dalyviai yra iš anksto surūšiuoti į geruosius ir bloguosius. Manau tokiuose atvejuose gali slypėti pagrindinis korupcijos auglys. Kol jis nebus paliestas, visi kiti prokuratūros ir STT į dienos šviesą ištraukti nešvarūs sandėriai atrodys kaip smulkus kedenimas su praeitų metų kotletų kvapu.

Tokie pagnaibymai tik padeda didžiajam „atnaujintojui“ kurti aukos įvaizdį. Ir tai jam suteikia didesnį pasitikėjimą savimi, nes jis puikiausiai žino kur yra jo pažeidžiamas Achilo kulnas, kuris, mano manymu, iki šiol nėra paliestas.

Taigi, būtų galima apie tai dar rašyti ir rašyti, bet gaila jūsų brangaus laiko. Todėl ir kviečiu didįjį Panevėžio „atnaujintoją“ su visu jį remiančiu pulku nebijoti susitikti viešoje diskusijoje, kur vieną kartą išsiaiškintume, kas gi tas - pagrindinis Panevėžio stabdys. Ir siūlau nesislėpti nei už virtualios erdvės, nei už tariamo rinkėjų pasitikėjimo.

Ko gero visi sutiksite, jog išrinktas meras tampa atstovu ne tik tų, kurie už jį balsavo, bet ir tų, kurie balsavo prieš ar iš viso nedalyvavo rinkimuose. Nebent bijoma, kad viešoje diskusijoje išaiškės, jog nepakaltinamojo tiesa yra melas.

POST SCRIPTUM: Kai tiesa nėra jėga, o jėga yra tiesa - valdžios melas tampa duona kasdienine. Tereikia, anot Vaclovo Havelo, kad žmonės priimtų šį „melą aplinkui ir su juo susigyventų. Tai darydami, individai susitaiko su sistema, kuria sistemą, tampa sistema.“ Žinoma, prieš tokią sistemą eiti nesaugu, bet ar tiesa neverta to, jog už ją stovėtum iki galo?

Filmukas vakarui - apie miestą, žmones, žmogų ir meilę: https://vimeo.com/86105817