2020 m. kovas mėn. 27 d., Penktadienis

Koronavirusas Lietuvoje atskleidė neįtikėtiną faktą: egzistuoja „slapta“ krizių valdymo grupė

 Apie specialų specialių Krizių valdymo centrą anksčiau kalbėjo ir S.Skvernelis, D.Grybauskaitė.

Valdžia metų metus kalbėjo apie būtinybę steigti Krizių valdymo centrą, kuris prognozuotų ekstremalias situacijas. Tačiau kai tokia krizė šalį užklupo koronaviruso pavidalu – vėl sumaištis.

Vasario pabaigoje Vyriausybė dėl koronaviruso protrūkio paskelbė ekstremalią situaciją ir sudarė Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą (VESOC), kurio vadovu paskyrė sveikatos apsaugos ministrą valstietį Aurelijų Verygą.

Tačiau pastaruoju metu šio centro veikla sulaukia daug kritikos – dėl laiku nepriimamų sprendimų, taip pat dėl nekompetencijos.

Kai kurie politikai ir gydytojai pareiškė, kad krizę turėtų valdyti ne medikas, o kariškis. Tačiau ar pandemija galėjo būti prognozuojama iš anksto ir kaip reikėjo tam ruoštis? Ar dabar nebūtų mažiau sumaišties, jeigu efektyviai veiktų nuolatinė krizių prevencijos struktūra?


Jeigu kūnu būtų virtę dar 2016 metų pabaigoje ištarti ką tik premjeru paskirto Sauliaus Skvernelio žodžiai, galinčias kilti krizes turėjo numatyti ir jas padėti valdyti specialus nuolat veikiantis Krizių valdymo centras.

„Dabar, kai šalyje arba už jos ribų susidaro ekstremali situacija, nėra mechanizmo aukščiausiu lygiu sprendimų priėmėjams gauti laiku informaciją ir priimti sprendimus. Kalbame pirmiausia apie geopolitines peripetijas. Reikalinga stebėsena, analizė, sprendimų priėmimo projektai, kad specialistai galėtų pasiūlyti vieną ar kitą projektą, kaip išvengti tos krizės, užkirsti kelią arba jai įvykus, kokiu būdu turėtų būti sprendžiama“, – tuomet dėstė S.Skvernelis.

Premjero įsivaizdavimu, tokiame centre galėtų dirbti pora etatinių darbuotojų, o kitus paskirtų valstybės institucijos: „Skirtingos institucijos deleguotų savo žmones, o Vyriausybės kanceliarijos sudėtyje būtų vienas ar du darbuotojai.“

Tokia savo vizija S.Skvernelis dalijosi prisiminęs nelaimę Baltijoje, kai į jūrą nukrito lėktuvas su lietuvių pilotais ir valstybės institucijos nesugebėjo veikti tinkamai.

O dar anksčiau, reaguodama į Europos Sąjungą ištikusią pabėgėlių krizę, apie būtinybę įsteigti Krizių valdymo centrą buvo užsiminusi ir buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Tuometė prezidentė įsivaizdavo, kad kokybiškai veikiantis centras galėtų suvienyti specialistus iš Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijų, kitų institucijų.

Povilas Urbšys, Seimo narys: „Valdžios kalbos apie Krizių valdymo centrą, atrodo, tebuvo svaičiojimai. Net jei jis ir egzistuoja kažkur popieriuose ar giliuose požeminiuose bunkeriuose, krizės atveju mes jo nei matome, nei girdime.

Mes bėgame koronavirusui iš paskos – vėl buvome užklupti krizės netikėtai ir nepasiruošę. Apsaugos priemonių susizgrimbama ieškoti tik medikams pradėjus kelti triukšmą, mėginių irgi tik vargais negalais išsireikalaujama. O kodėl tuo negalėjo būti pradėta rūpintis dar sausį ar vasarį, o ne dabar, kai mėginių ir apsaugos priemonių trūksta jau visame pasaulyje?

Gal ši krizė ištrauks tą centrą iš slėptuvės ir bus mums pamoka, kad apie efektyvesnį krizių valdymą jau turime ne tik kalbėti, bet ir ką nors padaryti, pasiruošti, kad kiekvieną kartą nereikėtų kovoti tik su pasekmėmis, kurios šiuo atveju gali būti itin liūdnos, o panašių krizių gali tik daugėti.“

Nuotr. lrytas.lt montažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt