seimonaryspovilasurbsys seimonaryspovilasurbsys

2020 m. Vasaris mėn. 14 d., Penktadienis

P. Urbšys. Ar melo kojos trumpos?

Baigėsi pratęsta rudens sesija. Priimtas 2020 –ųjų metų valstybės biudžetas. Kaip vertinate, ar jis socialiai jautrus, orientuotas į žmonių poreikius?

Biudžete skiriama daugiau lėšų pensijų mokėjimui, didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas, neapmokestinamas pajamų dydis, vaikų pinigai, bendrai skirta daugiau lėšų socialinėms garantijoms sustiprinti. Tad negaliu sakyti, kad biudžetas nėra orientuotas į skurdo mažinimą, tačiau atrodo, kad jis skirtas apgydyti, bet ne išgydyti socialinius skaudulius mūsų valstybėje.

Esmė tame, jog ekonominė situacija valstybėje gerėja, atlyginimai kyla, tad logiška, kad skiriamos lėšos socialinėje srityje taip pat turi didėti. Tad biudžeto eilutėse esančių sumų didinimas nėra didvyriškas dabartinės politinės daugumos poelgis. Rūpestis valstybe ir miestu – privalomas pareigos vykdymas, o ne dovana ar malonė žmonėms.

Ko gero, biudžetas nepakeis situacijos iš esmės ir žmonės, kurie vos galą su galu suduria mūsų valstybėje, negalės atsipūsti ir atsitiesti. Asmeniškai nepriklausau valdančiajai daugumai, bet nepaisant to, esu už tai, kad geriau toks biudžetas negu jokio. Geriau maži žingsneliai link žmogaus, nei jokių.

Noriu pasidžiaugti, kad kai buvo svarstomas klausimas dėl mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų atlyginimų pakėlimo, mano siūlymą suglausti atlyginimų kategorijų žirkles palaikė tiek valdantieji, tiek opozicija. Tad mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų atlyginimų didinimui papildomai skirta 2,35 mln.eur.

Tuo pačiu, esu nusivylęs. Kai buvo keliami atlyginimai valstybės tarnautojams, kartu buvo padidinti ir Seimo narių atlyginimai. Kiekvieną sykį, svarstant Seimo narių atlyginimo klausimą, vis primenu, kad pagal statutą mes negalime didinti atlyginimų sau. Bet deja, dauguma Seimo narių yra kurti mano siūlymams.

Mes, Seimo nariai, dabar giriamės, kad padidinom pensijas 3,5 ar 10 eurų ir pensininkas turi džiaugtis, bet patys sau patyliukais pasididinom atlyginimus kai kuriais atvejais net iki 70 eurų. Tai mokesčių mokėtojams iki Seimo kadencijos pabaigos kainuos apie 100 tūkst.eurų.

Ką gi, ir toliau laikysiuosi principo, nenaudoti padidintos atlyginimo dalies savo reikmėms, bet skirti socialiniams, kultūriniams projektams.

Seimas nusprendė pajauninti šauktinių amžių. Priimtas Karo prievolės įstatymo pakeitimas, pagal kurį, į privalomąją pradinę karo tarnybą bus kviečiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų. Jūs taip pat teikėte siūlymą dėl šaukiamų jaunuolių amžiaus mažinimo.

Taip, inicijavau įstatymo pataisą, kad šauktinių amžiaus intervalas nuo 19-26 metų būtų keičiamas į 18-21 metų. Mano siūlymas atsirado dėl dviejų priežasčių. Pagrindinė – pernai viešai paskelbta informacija, jog yra iškelta virš 7 tūkst. bylų asmenims, vengiantiems atlikti pradinę karo tarnybą, nes nustatyta amžiaus grupė nuo 19 iki 26 metų buvo nepamatuotai išplėsta.

Be to, Krašto apsaugos ministerija dar 2018 metų rugsėjo mėnesį pateikė savo siūlymą, kuriuo siūlė sumažinti šaukiamų jaunuolių amžių iki 23 metų. Savo siūlymu norėjau iššaukti diskusijas dėl šauktinių amžiaus trumpinimo ir tuo pačiu išjudinti Seimo stalčiuose užsigulėjusį įstatymo projektą.

Džiaugiuosi, jog pavyko prisidėti, kad šiandien karo prievolės šauktinių amžius būtų nustatytas nuo 18 iki 23 metų.

Aplinkosauga mūsų šalyje patiria vieną krizę po kitos, tačiau tuo pačiu parengtos pataisos ir amnestuoti tuos, kurie savanaudiškai naudojasi gamtos ištekliais, bet už tai nenori mokėti. Ar pateiktų dviejų įstatymo pataisų skirtingi greičiai atspindi dvigubus standartus taikomus Seime?

Eilinį kartą tenka stebėti kas paims viršų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje – valstietiška prigimtis ar gamtos tausojimo žalumo atspalvis.

Įstatymo projektas, numatantis griežtesnes baudas už gamtos teršimą ir suteikiantis daugiau įgaliojimų aplinkosaugininkams kontroliuoti galimus teršėjus, buvo įšaldytas Seime iki Grigeo vamzdžio skandalo.

O kitas projektas, orientuotas į amnestavimą tų, kurie vengia mokėti valstybei mokesčius už gamtos išteklių naudojimą, skynėsi kelią Seime vos ne reaktyviniu greičiu.

Šią amnestiją ypatingai stengėsi prastumti Seimo narys Petras Nevulis ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas. Pastarasis net ignoravo Seimo statuto nuostatą ir nesikreipė į Vyriausybę dėl įstatymo projekto išvadų. Tada teko asmeniškai įsikišti, kreiptis į Seimo valdybą, kuri inicijavo tokį kreipimąsi į Vyriausybę. Tai ir sustabdė šio įstatymo projekto priėmimą.

Taigi minėtiems Seimo nariams nepavyko tapti Kalėdų seneliais, kurie labai norėjo atleisti gamtos išteklių naudojimo pažeidėjus nuo prievolės valstybei sumokėti apie 9 mln. eur. mokesčių.

Šių dviejų įstatymų projektų skirtingi greičiai Seime, akivaizdžiai parodo, kokie žemiški interesai slypi už jų.

Skaitykite: https://jp.lt