2019 m. Rugsėjis mėn. 01 d., Sekmadienis

Nauji mokslo metai, senos viltys

Kodėl metai iš metų reformuojama švietimo sistema pasmerkta šlubuoti?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo profesorius Vytautas DAUJOTIS, Seimo narys Povilas URBŠYS, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus MILEŠINAS ir jo pavaduotojas, mokytojas Audrius JURGELEVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Povilai, buvai iniciatorius kitokio pokalbio, kai 7 tūkst. jaunuolių atsisakė tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir eiti į tarnybą. To patriotiškumo, kuris anksčiau buvo diegiamas, švietimo programose aiškiai trūksta. Galbūt žmogus, patekęs į kariuomenę, gauna daugiau to patriotizmo, bet dabar matosi, kad tie skaičiai yra pakankamai iškalbingi. Žinau, gerbiamas Povilai, kad domitės šiais dalykais, tad ar pasikeis kas nors šiemet?

P.URBŠYS: Mes kiekvienas turime atsakyti į klausimą, koks yra pagrindinis mūsų švietimo tikslas? Jeigu kalbėtumėm apie patriotizmą, apie tautiškumą ir pilietiškumą, reikia akcentuoti, kad tai yra praeities šūkiai. Dabar yra daugiau orientuojama į vartotojišką rinką, todėl ir vadovaujamasi tais pačiais kriterijais. Mažiausiai kalbama apie idėjinį turinį, kokį mes žmogų ruošiame. Daugiau kalbame apie tai, kokį žmogų ruošiame kaip rinkos dalyvį, kaip jis galėtų greičiau prisitaikyti prie rinkos ir turėtų daugiau naudos. Idėjiniai ir patriotiniai dalykai lieka kaip pagalbinė disciplina. Kad įsivaizduotumėme, kokia yra problema, paimkime 1990 metus. Jei neklystu, mokyklinio amžiau vaikų buvo apie pusę milijono, daugiau kaip 500 tūkst. Dabar turime šiek tiek daugiau kaip 320 tūkst. Tad daugiau kaip 200 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų jau nėra Lietuvoje. Skaičius yra gan didelis. Mokyklų 1990 m. buvo 2157, dabar yra 1089, todėl galime fiksuoti, kad 1 tūkst. mokyklų yra mažiau ir vis dar kalbama, kad švietimo tinklas yra per didelis ir per brangus. Ką daro politikai? Mes aiškiai deklaravome, kad iki 2025 m. mokytojo profesija taps prestižinė. Jeigu dabar kas nors pabandytų optimistiškai prognozuoti, ar tai įvyks, tai man ir pačiam būtų labai įdomu išgirsti jų argumentus. Nes jeigu mes kalbame apie tos profesijos prestižo kėlimą, tai, be abejo, turime orientuotis į mokytojo paruošimą. Kokioje stadijoje dabar yra mokytojo paruošimas? Iš sovietinės sistemos mes turėjome paveldėję specializuotą požiūrį į mokytojų ruošimą. Paskutiniais duomenimis, mes turime tris centrus Lietuvoje, kurie ruošia mokytojus. Bet šiandien mokymo programų, susijusių su pedagoginėmis studijomis, yra 12-koje aukštųjų mokyklų. Paradoksas yra tas, kad pedagoginių studijų programų padaugėjo. Aš prisimenu sovietinius laikus, kai į vieną vietą Pedagoginiame institute buvo 7 pretendentai. Dabar mes galime tik pasvajoti apie tokį skaičių. Kai buvo kalbėta apie tos problemos mastą ir apie norą ją spręsti, tai mes matėme ankstesnę ministrę, kuri tarsi rodė norą. Kuo baigėsi tas noras? Eilinį kartą pas mus žmogus tampa lyg statistinis vienetas. Šios reformos - aukštųjų mokyklų ar etatinio apmokėjimo - daugiau buvo daromos žiūrint į skaičių, o ne į žmogų. Ką mes turime? Turime tai, kad etatinis apmokėjimas demotyvavo pačius mokytojus. Jei anksčiau buvo viskas aišku, pats mokytojas galėjo apskaičiuoti savo atlyginimą, tai dabar be mokyklos buhalterės jis nesugeba to dalyko padaryti, kadangi ta sistema yra sujaukta ir sumaišyta. Pinigai lyg ir yra skirti, tačiau reikia samdyti detektyvus, kurie išsiaiškintų, kur tie pinigai nuėjo, nes mokytojai tikrai nepajuto atlyginimų padidėjimo. Dar daugiau - stojant į aukštąsias mokyklas buvo labai suabsoliutinti kokybės reikalavimai. Kas pas mus atsitiko? Mechaniškai sukėlus kokybės karteles, praėjusiais metais 5 tūkst. mokyklas baigusių abiturientų neįstojo nei į aukštąsias mokyklas, nei į kolegijas. Akivaizdu, kad tie jauni žmonės išvažiavo. Negana to, kad būtų imta peržiūrinėti tuos ydingus sprendimus, iš inercijos einama toliau ir buvo nuspręsta pailginti mokslo metus. Tiesiog neatsitraukiama nuo sprendimų, kurie veda į aklavietę.

Skaitykite: http://www.respublika.lt