Naujienos

2019 m. Liepa mėn. 22 d., Pirmadienis

Širinskienės atsitraukimas: ar parlamentarė užuodė apkaltos grėsmę?

„Valstietės“ Agnės Širinskienės manevrai, kai politikė perėjo į „tvarkiečių“ frakciją, tačiau seniūnų sueigoje toliau atstovauja „valstiečiams“, sukėlė nemenką šurmulį Seime tiek valdančiųjų, tiek ir opozicijos gretose. Pati politikė, pranešusi, kad greičiausiai nedalyvaus kitų metų Seimo rinkimuose, teigė, kad tai tėra jos nusivylimo išraiška. Tuo metu opozicija abejoja tokiais A. Širinskienės veiksmais ir įtaria, kad „valstietė“ mėgina atsitraukti, bijodama apkaltos.

Su LVŽS į Seimą išrinktas, tačiau vėliau iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukęs parlamentaras Povilas Urbšys, reaguodamas į A. Širinskienės veiksmus, liepos 9 d. plenariniame posėdyje viešai atsiprašė, kad ją atvedė į politiką.

LRT.lt kalbintas P. Urbšys teigė, kad A. Širinskienės manevrai yra susiję su siekiu maksimaliai įgyvendinti LVŽS lyderio R. Karbauskio užgaidas. Politiko manymu, A. Širinskienės laiškas kolegoms tebuvo patirtų nuoskaudų išraiška, bet ne savo klaidos pripažinimas.

„Kai politinis lyderis tampa vos ne religijos garbinimo objektas, tada jau tau nebesvarbūs nei įstatymai, nei Konstitucija. [...] Tokiu savo elgesiu A. Širinskienė pateikia save kaip auką ir bet kokiu atveju žmogus nori, kad tas aukojimasis būtų įvertintas. Bet kai atsiranda tų, kas suabejoja, ar ta auka dera su politine kultūra, su Seimo statutu, tai ją tai labai įžeidžia. Tada ir pasipila emociniai, nusivylimo laiškai. [...]

Tokios būsenos žmogus pasiruošęs dėl „bendro reikalo“ gyvas susideginti ant laužo. Tačiau ji eilinį kartą pademonstravo teisinių žinių ribotumą. Ne kartą dėl iniciatyvų įstatymų projektai Seime patyrė fiasko, nes matomi galimi neatitikimai Konstitucijai“, – svarstė P. Urbšys.

Skaitykite: https://www.lrt.lt

E.Genio nuotr.

2019 m. Liepa mėn. 22 d., Pirmadienis

Ar įmanoma laimėti kovą su šešėliu?

Kone kiekviena Vyriausybė kūrė planus, kaip įveikti ekonomiką graužiantį vėžį - šešėlį, tačiau rasti veiksmingų priešnuodžių nė vienai nepavyko. Kodėl visuomenė priešinasi, regis, kilniems valdžios siekiams?

 

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Povilai, savo biografijoje esate nurodęs, kad dirbote Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kuri taip pat kovoja su šešėliu. Turime dar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, policiją, kriminalinę policiją, su kontrabanda kovoja muitinė, pasienio policija. Atrodo, kad tų gaudančių ir kovojančių su šešėliu institucijų pilna, o rezultatas?

P.URBŠYS: Su šešėliu vyksta amžinas karas, tik tarsi mes šešėlį atskiriame nuo to objekto, kuris tą šešėlį meta. Šiaip valdžia yra pagrindinis šaltinis, kuris vienaip ar kitaip sukuria šešėlio pasekmes net ir pačioje ekonomikoje. Turiu omenyje daromus sprendimus. Tie žmonės, kurie mažiau pasitiki valdžia, jie vis labiau pateisina savo buvimą šešėlyje. Ten, kur žmonės sprendžia tik egzistencinį klausimą - kaip pragyventi toje valstybėje, - be abejo, ieško pigesnių paslaugų, pigesnių prekių, nes jų pajamos neleidžia tų paslaugų ir prekių įsigyti legaliai. Todėl manau, kad pagrindinė šešėlio priežastis yra ne žmonės, o valdžia ir jos sprendimai. Daugelį dešimtmečių buvo einama represiniu keliu. Jeigu mes kalbame apie valdžios požiūrį, ji tikrai nemato problemų savyje, o problemas mato žmonėse. Visa tai, kur yra tos problemos priežastys, atsispindi ir dabartiniame Finansų ministerijos aptarime. Pirma, jie įvardija šešėlio dydį, antra, nurodo, kad nėra proporcingos atsakomybės. Toliau nurodo nepagrįstas lengvatas ir įstatymų spragas, lemiančias sukčiavimą ir mokesčių vengimą. Kita priežastimi jie įvardina sankcijų ir praeityje priimtų sprendimų pažeidimų baimę ir po kablelio, pačiame gale, nurodo: sudėtinga mokesčių apskaita, nepakankama mokesčių mokėjimo motyvacija. Reikia atkreipti dėmesį, kad tai, kas yra susiję ir su jų problemomis, jie nurodo kaip paskutinį faktą, o pirmoje vietoje iškelia savo administracines ir represines galias arba neefektyvų represinį būdą kovojant su šešėliu. Aš manyčiau, jei mes kalbame apie šešėlio priežastis, tai pagrindinė priežastis yra mokesčiai. Neseniai Laisvosios rinkos instituto apklausa parodė, kad 89 proc. apklaustųjų lietuvių renkasi prekes ir paslaugas iš šešėlio dėl padidėjusių kainų. 64 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad nelegalų darbą renkasi dėl didelių mokesčių. Toliau nurodoma, kad yra per maži atlyginimai. Jeigu mes kalbame apie pačias šešėlio apimtis, jeigu mes sakome, kad norime su juo kovoti, susidaro įspūdis, kad tikslus šešėlio dydis yra slepiamas. Pagal vienus paskaičiavimus, kaip visai neseniai finansų ministras pranešė Tautai, šešėlis yra sumažintas ir per dešimt metų susitraukė nuo 25 proc. iki 15 proc. O ekonomistai sako, kad šešėlis yra sumažėjęs iki 22,99 proc. Galų gale net oficialiai yra pasakoma, kad pas mus šešėlis gali svyruoti nuo 15 proc. iki 30 proc. Kai yra padaryta tokia košė, bet kuriai Vyriausybei yra palanku parodyti savo veiklos efektyvumą. Pavyzdžiui, jeigu pasakė, kad iš šešėlio ištraukė 189 milijonus, o šešėlis yra 15 proc., tai atrodytų labai daug. O jeigu šešėlis yra 30 proc., tai čia yra lašas jūroje. Mes matome tai, kad pati valdžia slepia šešėlio dydį.

 

Skaitykite: http://www.respublika.lt/

D.Labučio nuotr.

 

2019 m. Liepa mėn. 22 d., Pirmadienis

Ar įmanomas referendumas, jeigu jo nenori valdžia?

Ar įmanomas referendumas, jeigu jo nenori valdžia? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Artūras SKARDŽIUS, Seimo narys Povilas URBŠYS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius RUDYS, profesorius, Vilniaus universiteto dėstytojas Vytautas DAUJOTIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

P.URBŠYS: Referendumas yra aukščiausia Tautos valios išraiška, bet mes turime užduoti sau klausimą, kiek ta aukščiausia tautos valios išraiška manipuliuoja politikai? Kiek tai yra natūrali Tautos valia ir kiek ta valia yra kontroliuojama? Kai buvo užsiminta dėl Europos Sąjungos referendumo, tai norėčiau priminti, kas vyko. Įstatyme dėl referendumo nurodyta, kad dalį suverenių teisių galima perduoti tarptautiniam subjektui. Ką darė politikai? Politikai, baimindamiesi, kad gali būti taip, jog Tauta gali nenorėti atiduoti savo suverenių teisių, priėmė pataisą, kad laikoma priimtu, jeigu pritarė daugiau kaip pusė, bet ne mažiau vieno trečdalio piliečių, dalyvavusių referendume. Kitaip tariant, jie nustatė ribas ir nuleido kartelę, kad dar labiau priartintų įstatymo nuostatą prie norimo rezultato. Aš jau nekalbu apie tai, kas vyko per tas dvi dienas. Jeigu dabar yra įstatymai, kurie draudžia politikui rinkimų dieną įteikti, pavyzdžiui, šratinuką už 6 Eur, tai vadinsis rinkėjų papirkinėjimu, tuomet prisiminkime, kas vyko tada: skalbimo milteliai, „bambaliai“, lipdukai. Visi supranta to žaidimo esmę. Tas manipuliavimas tais žemaisiais socialiniais refleksais, mano manymu, diskredituoja patį referendumą kaip aukščiausią Tautos valios išraišką. Jeigu mes dabar kalbame apie tuos referendumus, kurie buvo organizuojami dėl daugybinės pilietybės ar dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tai galiu priminti štai ką. Ramūnas Karbauskis 2017 m. balandžio 25 d. viešai pareiškė, kad jokiu būdu referendumo negalima dubliuoti su rinkimais, nes žmonės pavargsta nuo rinkimų. O ką jie padarė artėjant prezidento rinkimams? Jie kaip tik viską padarė, kad daugybinės pilietybės referendumas būtų priklijuotas prie šių rinkimų. Negana to, kai pradėjo aiškėti, kad to entuziazmo nėra tiek daug, kaip norėtųsi, tai 2018 m. rugpjūčio mėnesį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atvirai pasakė: „Būtina pradėti skatinti gyventojų susidomėjimą dvigubos pilietybės klausimu, o tai padaryti padėtų ir papildomas referendumas dėl parlamentarų skaičiaus sumažinimo.“ Ką mes matome? Matome, kad pats referendumas gimsta kaip papildomas masalas pritraukti rinkėją.

Nuotr. Eltos

Skaitykite: http://www.respublika.lt

2019 m. Liepa mėn. 21 d., Sekmadienis

Svarstytas Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos vykdymas

ataskaita.jpg

2019 m. liepos 17 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje svarstytas Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo klausimas.

Demografijos strategijos plano vykdymą prižiūri Lietuvos Vyriausybės kanceliarija, kurios atstovas pristatė šio plano vykdymo ataskaitą.

Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos atstovei pabaigus savo pristatymą, Povilas Urbšys akcentavo, kad pasigedo esminių plano vykdymo pliusių ir minusių. Išgirstas pristatymas viso labo ir liko pristatymu be esminių išvadų.

P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2019 m. Liepa mėn. 18 d., Ketvirtadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje pritarta užsienio lietuvių galimybei turėti atskirą apygardą artimiausiuose rinkimuose


apygarda.jpg

2019 m. liepos 17 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje svarstytas Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas pritarė projektui dėl užsienio lietuvių galimybės turėti savo atskirą apygardą ir joje balsuoti būsimuose LR Seimo rinkimuose.

Komiteto nariai pritarė visam įstatymo pakeitimo projektui, tačiau akcentavo, kad turi būti remiamasi ne praėjusių Seimo rinkimo balsavimo rezultatais, bet pavasarį vykusių Savivaldybių tarybų bei prezidento rinkimuose.

Seimo narys Povilas Urbšys teigė, kad reikia Lietuvos Respublikos piliečiams gyvenantiems užsienyje, kurie deklaruoja savo gyvenamą vietą Lietuvoje, suteikti galimybę rinkti kandidatus pagal gyvenamosios vietos apygardą. Tokia galimybė balsuoti turėtų vykti elektroniniu balsavimu.

P. Urbšio išsakytą idėją žiūrėkite čia.

2019 m. Liepa mėn. 17 d., Trečiadienis

Baigėsi tapytojų pleneras „Panevėžys 2019“

Galerija XX Panevėžys nuotrauka.Liepos 17 d. Galerijoje XX pristatyti XVII-ojo tarptautinio tapytojų plenero „Panevėžys 2019“, skirto tapytojui Kaziui Naruševičiui atminti, darbai. Šiais metais renginyje drauge su menininkais iš Lietuvos dalyvavo svečiai iš Baltarusijos, Latvijos ir Ukrainos. Visi plenere viešintys tapytojai dovanojo po meno kūrinį, kurie papildys Galerijos XX saugomą plenero kolekciją.

Povilo Urbšio padėjėja Seimo nario vardu pasveikino plenero organizatorius ir dalyvius su paroda, kuri yra kasmetinė nuostabi dovana Panevėžiui, pasidžiaugė, kad pleneras gyvuoja jau septynioliktus metus ir, prisiminusi, kad ateinančiais metais bus minimas Panevėžio dailininkų mokytoju tituluojamo Kazimiero Naruševičiaus 100-metis, palinkėjo, kad pleneras būtų dar įspūdingesnis.

2019 m. Liepa mėn. 13 d., Šeštadienis

Seimas įteisino sielovados pareigūnų paslaugas vidaus tarnybos sistemoje

sie.jpg

Seimas papildė Vidaus tarnybos statutą, sudarydamas teisines prielaidas statutinėse įstaigose teikti sielovados paslaugas vidaus tarnybos sistemos pareigūnams.

Šiuo įstatymų įtvirtinta, kas pagal centrinių statutinių įstaigų vadovų susitarimus su tradicinėmis ir kitomis valstybės pripažintomis religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis gali būti vykdoma pareigūnų sielovada ir teikiamos su sielovada susijusios paslaugos. Šiais susitarimais nustatomos dvasininkų (kapelionų) teisės, pareigos, darbo sąlygos ir kompetencija.

Povilas Urbšys išsakė nuomonę už. „Jei­gu mes no­ri­me iš tik­rų­jų tu­rė­ti žmo­giš­ką val­džią ir pa­rei­gū­nus, ku­rie bū­tų jaut­rūs, ku­rie ne­tap­tų vien tik­tai kaip įsta­ty­mai pa­tys sau ir įsta­ty­mų sraig­te­liai, kaip tik su­da­ry­ki­me ga­li­my­bę ti­kin­čiam žmo­gui, ti­kin­čiam pa­rei­gū­nui tu­rė­ti ša­lia sie­lo­va­di­nin­ką, ku­ris pa­dė­tų jam ta­me ne­leng­va­me dar­be,” – teigė P. Urbšys.

Bal­sa­vo 102 Sei­mo na­riai: už – 78, prieš – 4, su­si­lai­kė 20 Sei­mo na­rių. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-3401(2) pri­im­tas.

Išsamų P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2019 m. Liepa mėn. 12 d., Penktadienis

Seime svarstytas odontologijos praktikos įsta­ty­mo pakeitimo projektas

odontologai.jpg

2019 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo svarstomas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3485, kuris reglamentuoja, kad gydytojams odontologams, gydytojams odontologams specialistams, burnos priežiūros specialistams licencijas išduos Lietuvos Respublikos odontologų rūmai. Jie pakeistų Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Seimo narys Povilas Urbšys pasisakė prieš. Jis teigė, kad svei­ka­tos ap­sau­gos pa­slau­gos yra ko­mer­ci­zuo­ja­mos, o žmo­gus tam­pa tar­si pa­si­pel­ny­mo šal­ti­niu, aki­vaiz­du. Yra keis­ta, ko­dėl vie­na aso­cia­ci­ja, ku­ri tei­kia svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas, ga­vo to­kį iš­skir­ti­nį sta­tu­są iš­duo­ti li­cen­ci­jas.

Bal­sa­vo 95: už – 34, prieš – 25, su­si­lai­kė 36. Po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta.  Po pasiūlymo grą­žin­ti įstatymo projektą to­bu­lin­ti už­si­re­gist­ra­vo 94, bal­sa­vo 91: už – 50, prieš – 41. Pro­jek­tas grą­žin­tas tei­kė­jams to­bu­lin­ti.

Pilną Povilo Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2019 m. Liepa mėn. 12 d., Penktadienis

Prie lengvatų lovio – broliška vienybė, susivienijo net priešininkai

P.Urbšys: „Partijos mano, kad jos pačios yra dovana žmonėms, jos tebenori būti šventomis karvėmis.“

Seimas šią savaitę pademonstravo neregėtą vienybę. Netgi nesutaikomus politinius priešininkus suvienijo įstatymu partijoms įtvirtintos privilegijos, kurių Vyriausybė jau ragino atsisakyti. Seimas priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias partijoms toliau būtų palikta lengvata neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės bei savivaldybių turtu. Vyriausybė siūlė partijas, kurios gauna valstybės biudžeto dotacijas, išbraukti iš privilegijuotųjų sąrašo, bet Seimo nariai nusprendė, kad jos privalo būti prilygintos labdaros ir paramos organizacijoms. Už Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisas, numatančias ir išimtį politinėms partijoms, antradienį balsavo net 105 parlamentarai ir tik trys susilaikė. Beje, partijas pamaloninę politikai išimtį paliko ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams.

Sprendimą palikti lengvatas politinėms organizacijoms kritikavo ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys. Anot jo, mokesčių mokėtojų išlaikomos partijos vis dar nesugeba išsivaduoti iš sovietinio partokratinio mąstymo.

„Demokratinėse visuomenėse vengiama tokių privilegijų. Ypač partijos turėtų rodyti pavyzdį ir nesinaudoti valdžios galiomis. Bet pas mus vis dar elgiamasi kitaip – partijos mano, kad jos pačios yra dovana žmonėms ir turi būti jų išlaikomos, jos tebenori būti šventomis karvėmis.

Jeigu Seimas partijas prilygina labdaros ir paramos organizacijoms, neverta stebėtis, kad verslininkai joms ima nešti įvairių dėžučių. Kai kalba pakrypsta apie privilegijas, Seime nebelieka nei pozicijos, nei opozicijos – visi tampa stebėtinai vieningi. Kaip kumštis parlamentas tampa tada, kai balsuojama dėl didesnių atlyginimų ar kitokių socialinių garantijų patiems politikams“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys. 

Skaitykie: https://www.lrytas.lt

2019 m. Liepa mėn. 10 d., Trečiadienis

Ar egzistuoja laisvas mandatas, jei esi partijos narys?


zr.jpg

Neseniai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas pritarė partijos Priežiūros komiteto siūlymui neleisti Rimantui Jonui Dagiui su partija kandidatuoti kituose Seimo rinkimuose.

„Sankcija yra įsigaliojusi, ir bus taikoma“, – žurnalistams sakė iš Prezidiumo posėdžio išėjęs Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.

V. Benkunskas sakė, kad balsavimas buvo atviras. R. J. Dagio mestus kaltinimus, esą partijoje yra susidorojama su kitaminčiais, per prezidento rinkimus palaikiusiais Gitaną Nausėdą, Priežiūros komiteto pirmininkas vadino bandymu viską sutirštinti.

„Nelabai net norėčiau komentuoti. Partija, kaip organizacija, turi savo taisykles, kurios yra privalomos visiems nariams. Asmenys, stodami į partiją, su jomis susipažįsta, ir savo laisva įsipareigoja jas vykdyti“, – teigė jis.

Ne tik konservatoriai taiko tokias sankcijas savo nariams. Už nevaržomas kalbas iš frakcijos išmestas Povilas Urbšys, Justas Džiugelis, Bronius Matelis, Petras Gražulis ir tuzinas kitų politikų.

Apie tai "Žinių radijo" laidoje "Atviras pokalbis" diskutuoja TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas, Seimo narys Povilas Urbšys ir politikos apžvalgininkas, viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.

 

Atsakydamas į laidos vedėjo klausimą - „Kas yra laisvas mandatas?“, Povilas Urbšys teigė, kad politikoje yra didžiausia privilegija turėti laisvą mandatą.

 

„Konstitucinis teismas aiškiai pasisakė, kad Konstitucija iš Seimo nario reikalauja besąlygiškos ištikimybės priesaikos Lietuvos valstybei, tautai ir pasižadėjimo gerbti Konstituciją. Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad niekas negali įpareigoti Seimo nario, jokia politinė institucija, atstovauti tik tos organizacijos interesus. Laisvo mandato samprata yra įteisinta nuo 1922 metų, o atkūrus nepriklausomybę, ši samprata taip pat buvo atkurta. Sovietiniais laikais galiojo imperatyvinis mandatas. Tokiam atstovui galima nurodinėti ir vadovauti. Partijos, kurios dabar gyvuoja demokratinėje valstybėje, kuria demokratinę santvarką, bet vis dar vadovaujasi tuo imperatyviniu mandato suvokimu, kuris buvo sovietiniais metais“, –teigė P. Urbšys

 

Klausykite: https://www.ziniuradijas.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 10 iš 304