Naujienos

2019 m. Lapkritis mėn. 25 d., Pirmadienis

P. Urbšys: siūlau pri­si­min­ti Sta­tu­tą ir pri­si­min­ti so­cia­li­nį jaut­ru­mą

Screenshot_1.jpg

Praėjusio ketvirtadienio Seimo va­ka­ri­nės dar­bo­tvarkės 1 klau­si­mas – Vals­ty­bės po­li­ti­kų, tei­sė­jų, vals­ty­bės pa­rei­gū­nų, vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų pa­rei­gi­nės al­gos (at­ly­gi­ni­mo) ba­zi­nio dy­džio, tai­ko­mo 2020 me­tais, įsta­ty­mo pro­jek­tas.

Svars­ty­mo me­tu Povilas Urbšys iš­dės­tė ar­gu­men­tus, kad šiuo įsta­ty­mu nu­sta­ty­tas ba­zi­nis dy­dis Sei­mo Pir­mi­nin­kui, Sei­mo pa­rei­gū­nams ir Sei­mo na­riams tai­ko­mas nuo ki­to nau­jai iš­rink­to Sei­mo pir­mo­jo po­sė­džio die­nos.

Pilną pasisakymą svarstymo metu žiūrėkite čia

Po P. Urbšio išsakyto pasiūlymo Seimo narys P. Gražulis teigė, kad ji no­ri pa­dė­ti tiems Sei­mo na­riams, ypač Po­vi­lui, ku­ris toks jaut­rus, ku­ris da­bar dva­si­nė­se kan­čio­se, ne­ži­no, kaip čia bus su­si­ti­kus su žmo­nė­mis, kaip pa­žiū­rė­ti į akis, nes pa­si­di­di­no at­ly­gi­ni­mą 61 eu­ru ar kiek. “Aš ma­nau, Po­vi­lui yra ga­li­my­bė ati­duo­ti – pa­au­kok sa­vo at­ly­gi­ni­mą vai­kų na­mams, se­ne­lių na­mams ir tik­rai ta­ve žmo­nės iš­rinks pir­ma­me tu­re už to­kį kil­nia­šir­diš­ku­mą. Bet jei­gu mes pa­žiū­rė­si­me da­bar, koks yra Sei­mo na­rio at­ly­gi­ni­mas šian­dien ben­dro­je ska­lė­je vals­ty­bės tar­nau­to­jų, tai tik­rai čia mes nie­ko ne­pik­ti­na­me. Šian­dien sta­ty­bo­se dir­ban­tis žmo­gus, bent kur, už­dir­ba dvi­gu­bai dau­giau nei Sei­mo na­rys. Aš ma­ny­čiau, kas yra čia, kad mū­sų at­ly­gi­ni­mai bū­tų ke­li tūks­tan­čiai, 5 tūkst. ar 4 tūkst., su­tin­ku, bet 60 eu­rų nė­ra di­de­lė pro­ble­ma. Ma­nau, kad mes jau ne­per­gy­ven­ki­me. Ir čia, Po­vi­lai, ne­si­kan­kink la­bai”,- kalbėjo P. Gražulis

Povilo Urbšio atsakymą į P. Gražulio komentarą žiūrėkite čia.

Bal­savime dėl P. Urb­šio siū­ly­mo bal­sa­vo 85 Sei­mo na­riai: už – 21, prieš – 9, su­si­lai­kė 55. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

2019 m. Lapkritis mėn. 25 d., Pirmadienis

Tik kitos kadencijos Seimo nariams siūloma taikyti didesnį pareiginės algos bazinį dydį

Tik nuo kitos Seimo kadencijos Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys siūlo taikyti planuojamą padidinti valstybės politikų pareiginės algos bazinį dydį.

Tik nuo kitos Seimo kadencijos Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys siūlo taikyti planuojamą padidinti valstybės politikų pareiginės algos bazinį dydį.

Jis įregistravo tokį pasiūlymą Seime svarstomam įstatymų projektui, kuriuo planuojama padidinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį.

 Jei Seimas pritartų P. Urbšio siūlymui, padidintas pareiginės algos bazinis dydis Seimo nariams būtų pradėtas taikyti „nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos.“

P. Urbšys savo pasiūlymą argumentuoja tuo, kad tokia nuostata šiuo metu yra numatyta Seimo Statute.

 „Seimo Statute nustatyta, kad įstatymas dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. Siūlau nustatyti analogišką teisinį reguliavimą ir bazinio dydžio patvirtinimo įstatyme“, – sako P. Urbšys. 2019 m. pareiginės algos bazinis dydis siekia 173 eurus.


Lapkričio 21 d. Seimas po svarstymo yra pritaręs siūlymui 3 eurais (iki 176 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Nuotr. D. Umbraso

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

 

2019 m. Lapkritis mėn. 24 d., Sekmadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstytas Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektas

Screenshot_1.jpg

Lapkričio 13 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstytas Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektas  Nr. 3890.

Šiame įstatymo projekte Seimo narys J. Bernatonis pasiūlė, kad laisvą Seimo nario vietą tiek vienmandatėje, tiek daugiamandatėje rinkimų apygardose galėtų užimti kitas asmuo pagal visuotinų rinkimų rezultatus, nerengiant Seimo kadencijos laikotarpiu naujų rinkimų. Povilas Urbšys nepritaria šiam projektui.

Povilo Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2019 m. Lapkritis mėn. 23 d., Šeštadienis

...

Lietuvos_kariuomenės_diena_2019.jpg

2019 m. Lapkritis mėn. 22 d., Penktadienis

Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijai 75

ala.pngLapkričio 22 d. V. Mikalausko menų gimnazijoje paminėtas gimnazijos 75-ių metų jubiliejus. Koncertavo gabiausi moksleiviai, savo buvusią mokyklą pagerbė buvę mokiniai, kurie jau sėkmingai eina savo muzikiniu keliu.

1940 m. Mykolas Karka Panevėžyje įkūrė muzikos kursus, kurie 1944 m. reorganizuoti į Muzikos mokyklą. Vėliau ją sujungus su Pedagogikos mokykla įkurta Panevėžio pedagoginė muzikos mokykla, kuriai 1973 m. suteiktas J. Švedo vardas. Nuo 1991 m. mokykla, išlaikydama aukštesniosios statusą, kelis kartus buvo reorganizuojama ir keitė pavadinimą 1993 m. įkurta mokykla, kurioje vaikai nuo pirmos klasės mokėsi pagal bendrojo lavinimo ir muzikinio ugdymo programas. 2004 m. šiai mokyklai suteiktas Vytauto Mikalausko vardas.

2006 m. mokykla tapo menų mokykla, kuri tęsia bendrąjį vidurinį ir muzikinį ugdymą 1 – 12 klasėse.

Vytauto Mikalausko menų gimnazija ugdo menui gabų jaunimą, norintį susieti savo gyvenimą su profesionalia muzika, daile bei kitais menais. Institucija puoselėja mokytojų ir mokinių gerus santykius, kūrybingumą, atsižvelgiant į kiekvieno jaunuolio individualius gebėjimus ir siekius. Gimnazijai nuo 2006 m. vadovauja chorvedė ir pedagogė Emilija Kriščiūnaitė.

Povilo Urbšio padėjėja perdavė Seimo nario šilčiausius sveikinimus, padėkojo už ugdomas talentingas asmenybes, garsinančias Lietuvos bei Panevėžio vardą ir įteikė Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko akademiko Eugenijaus Jovaišos padėką dailės mokytojui Henrikui Mazūrui ir Povilo Urbšio padėkas mokytojams Daivai Laurinavičienei, Jūratei Vilienei, Liudmilai Golubevai ir Sauliui Buitvydui. Gimnazijai buvo įteikta puošni Lietuvos respublikos nepriklausomybės akto kopija, o direktorei Emilijai Kriščiūnaitei - gėlės, kurias, atskubėjęs, įteikė Povilas Urbšys.

2019 m. Lapkritis mėn. 22 d., Penktadienis

1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės

554215-517711-1287x836.jpgLapkričio 22 d. Vilniuje iškilmingai palaidoti 1863–1864 metų sukilimo vadai ir dalyviai. Vidurdienį Vilniaus katedroje buvo aukojamos mišios. Jose dalyvavo Lietuvos, Lenkijos prezidentai, svečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos.

Povilas Urbšys dalyvavo šv. Mišiose, vėliau sukilimo vadų ir dalyvių palaikus palydėjo į Vilniaus Rasų kapines.

2019 m. Lapkritis mėn. 21 d., Ketvirtadienis

Parlamentarai imasi savo ir kitų biudžetininkų algų didinimo, liko vienas žingsnis

Pinigai

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo inicijuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimas. Kaip numatyta teisės akto pataisose, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinį dydį ketinama didinti nuo 173 iki 176 eurų.

Po svarstymo įstatymo pataisoms pritarė 78 Seimo nariai, 1 buvo prieš, susilaikė 9.

Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis, taikomas valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms, yra 173 eurai. Šį dydį Vyriausybė siūlo 2020 m. padidinti iki 176 eurų.

Socdemas Algirdas Sysas, diskutuodamas dėl įstatymo projekto, tikino apgailestaujantis, kad politikams, parlamentarams, valstybės tarnautojams algos keliamos, jo teigimu, labai nežymiai, nors krizės laikai jau praeityje.

Ketvirtadienį svarstant minėtą įstatymo projektą, Seimui pristatyti ir keli siūlymai teisės akto pataisoms. Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys siūlė didinti biudžetininkų algas, tačiau išskirti Seimo narių, tai yra jų algų padidinimą numatyti kitai parlamento kadencijai.

„Seimo nario alga didėtų 60 eurų. Tai galime numatyti kitai Seimo kadencijai“, – aiškino P. Urbšys.

Seimas jo siūlymui nepritarė. Parlamentas ketvirtadienį taip pat nepritarė Seimo nario Rimanto Jono Dagio iniciatyvai bazinį atlyginimo dydį pakelti iki 178 eurų.

Nuotr. D. Umbraso

Skaitykite: https://www.lrt.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 21 d., Ketvirtadienis

Urbšys siūlo dar daugiau viešumo: transliuoti ir komisijų posėdžius

Urbšys siūlo dar daugiau viešumo: transliuoti ir komisijų posėdžius

Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys siūlo numatyti, kad ne tik komitetų, bet ir komisijų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams ir transliuojami Seimo interneto tinklapyje.

Jis įregistravo tokį pasiūlymą svarstomoms Seimo Statuto pataisoms.

Jeigu Seimas pritartų, būtų įteisinta, kad „komitetų ir komisijų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus uždarus posėdžius. Komitetų ir komisijų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, yra transliuojami Seimo interneto tinklalapyje Seimo valdybos nustatyta tvarka.“

Nuotr. A. Ufarto

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 21 d., Ketvirtadienis

Rusiškų trąšų skandalo tvaikas nedingo – užuot skyrę baudas valdininkai ėmėsi keistų manevrų

P.Urbšys vėl pliekė buvusį politinį bendrakeleivį R.Karbauskį.

Valdžios institucijos neriasi iš kailio dėl aukštų politikų globojamų rusiškų trąšų importuotojų – užuot nubaudę mokesčių išvengti bandžiusias įmones, valdininkai ėmėsi keistų manevrų.

Muitininkai pernai gyrėsi pričiupę rusiškas trąšas į Lietuvą įvežančias šalies įmones, kurios bandė išvengti beveik 8 milijonų eurų antidempingo muitų mokesčio.

Buvo pranešta, kad beveik trečdalį šių mokesčių gali tekti sumokėti Agrokoncernui, kurį valdo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Šios įmonės iš Rusijos įvežtose trąšose amonio nitrato buvo daugiau nei 80 proc., todėl šiems produktams taikomi antidempingo muitai.

Nors po esą sėkmingos muitininkų medžioklės praėjo daugiau nei metai, iždas žadėtų milijonų nesulaukė, o „Lietuvos rytui“ ėmus domėtis, kuo baigėsi valstybės pareigūnų ir verslininkų ginčas, paaiškėjo neįtikėtinų dalykų.


Pasirodo, tiek ikiteisminio tyrimo institucijose, tiek teismuose nagrinėjamos visos bylos dėl trąšų klasifikavimo sustabdytos – laukiama Europos Sąjungos teisingumo teismo (ESTT) išaiškinimo.

 Negana to, į šį teismą dėl galimai neteisingo antidempingo muito taikymo kreipėsi ne rusiškų trąšų importuotojai, bet jų skundų sulaukusi Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės. „Lietuvos ryto“ paklaustas, kodėl pati komisija nesugebėjo išspręsti kilusio ginčo, šios institucijos Skundų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Viktoras Švedas aiškino, kad tarptautinio teismo prašoma priimti prejudicinį sprendimą: „Nenorėjome priskaldyti malkų, nes Europos Sąjungos teisės aktai šiuo klausimu šiek tiek skiriasi.“

„Atrodo, kad rusiškų trąšų tiekėjus jau bandoma ginti pasitelkus ne tik valstybines institucijas, bet ir tarptautinius teismus. To dar nėra buvę.

Net galingiems rusiškų trąšų verslo oligarchams tai nėra pavykę. Prieš keletą metų antidempingo politika nepatenkintos Rusijos įmonės nesėkmingai jau bandė ieškoti teisybės europinėse institucijose.

 Mokestinių ginčų komisija į ESTT kreipiasi tik išimtiniais atvejais. Aišku, tai naudinga rusiškų trąšų gamintojams ir importuotojams, kuriuos siekiama išmazgoti Europos Sąjungos institucijos rankomis.

Paprastai einama visiškai kitu keliu – nustatomi pažeidimai ir skiriamos baudos. Po to, jei nesutinki, gali samdyti advokatus ir kreiptis į teismą. Ieškoti teisybės verslininkams kainuotų daug pinigų, bet kam tos išlaidos, jei gali bylinėtis valstybės sąskaita“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys.

Politikas svarstė, kad tokiam komisijos žingsniui įtakos galėjo turėti į muitininkų akiratį patekusios verslo grupės ryšiai su valdančiaisiais: „Iš pradžių Agrokoncerno savininkas panaudojo savo politinę galią, kad Seime nebūtų tiriami jo verslo sandėriai ir ryšiai, o dabar matome, kad jam tarnauja ir valstybinės institucijos. Šio koncerno atžvilgiu jos yra tarsi paralyžiuotos.“

Nuotr. lrytas.lt koliažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 20 d., Trečiadienis

Lukiškių aikštės įstatymo projektą prašoma perduoti į ŠMK rankas

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „laurynas kasčiūnas žumbio“

Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo valdybą, prašydami Kultūros komitete jau dvejus metus užstrigusį Lukiškių aikštės įstatymo projektą perduoti Seimo Švietimo ir mokslo komitetui.

Jie primena, kad 2017 m. gruodžio 12 d. Seimas po pateikimo pritarė Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektui, kuriuo siūloma įtvirtinti Lukiškių aikštės statusą, nustatant, kad ši aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Pagrindiniu šio įstatymo projekto svarstyme paskirtas Seimo Kultūros komitetas.

„Visi kylantys nesusipratimai dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo ir kovotojų už Lietuvos laisvę įamžinimo baigtųsi, jei įstatymo projektas būtų priimtas ir Lukiškių aikštė būtų pripažinta valstybinės reikšmės reprezentacine aikšte. Tačiau jau beveik dvejus metus šio svarbaus mūsų laisvės kovotojams, patriotinėms organizacijoms ir didelei daliai visuomenės įstatymo projekto svarstymas nejuda iš vietos ir yra įstrigęs Kultūros komitete. Todėl prašome minėto įstatymo projekto svarstyme pagrindiniu paskirti Švietimo ir mokslo komitetą“, – teigia L. Kasčiūnas.

Seimo narių kreipimąsi remia ir Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Povilas Urbšys.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

S.Žumbio nuotr.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 10 iš 318