Naujienos

2020 m. Birželis mėn. 02 d., Antradienis

Po svarstymo pritarta Regioninės plėtros įstatymo projektui

49962947047_6559f2118e_w.jpgSeimas po svarstymo pritarė naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo projektui Nr. XIIIP-4280(2) ir lydimiesiems teisės aktų pakeitimams, kuriais siekiama sukurti naują efektyvią regioniniu savarankiškumu pagrįstą regioninę politiką, pereiti į kitą kokybinį lygmenį, pagrįstą valstybės ir savivaldybių bei savivaldybių tarpusavio pasitikėjimo, bendradarbiavimo kultūra ir bendrų problemų sprendimu, užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę jose.

„Kiek buvo ministrų, nė vienam neužteko politinės valios pateikti Seimui tokį įstatymo projektą, kuris sulauktų daugumos Seimo narių paramos ir suformuotų iš esmės kitą kokybinę regioninės plėtros strategiją mūsų valstybėje. Mane labai nudžiugino, kad buvo labai jautriai sureaguota į Europos Tarybos ekspertų nuomonę, kurie akcentavo skaidrumą ir atstovavimo principą“, – pritarti projektui ragino Seimo narys Povilas Urbšys.

Įstatyme įtvirtinamas nacionalinės regioninės politikos tikslas – skatinti tolygią ir tvarią plėtrą visoje valstybės teritorijoje.

Skaitykite: https://www.lrs.lt/

2020 m. Birželis mėn. 01 d., Pirmadienis

Pandemijos metas kai kam tapo aukso kasyklomis

eltoss.pngKone nuo koronaviruso pandemijos pradžios apsaugos priemonių ir įrangos pirkimus lydėjo skandalai, nes tuoj atsirado nesąžiningo verslo, pasinaudojusio apgailėtina padėtimi reformų nustekentoje sveikatos apsaugos sistemoje. Ar taip nenutiks su ekonomikos gaivinimui pasiskolintais milijardais?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo nariai Artūras SKARDŽIUS ir Povilas URBŠYS, verslininkas Antanas BOSAS, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Gintautas LUKOŠAITIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

P.URBŠYS: Pasaulyje vykstančios ekonominės krizės Lietuvoje labai greitai įgauna politinį atspalvį ir kiekviena valdžia iš to bando sukaupti kuo didesnį politinį kapitalą. Jeigu prisimintume 2008-uosius, kai valdžia kažkodėl nusprendė gelbėti skandinaviškus bankus, nors tie patys bankai mūsų atžvilgiu pasielgė labai ciniškai - faktiškai pinigų nebeliko Lietuvoje, o bankų pinigai buvo nukreipti tam, kad gelbėtų skandinavų valstybių ekonominę situaciją. Tos ekonominės krizės metu mes dar mokėjome už prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Andriaus Kubiliaus politines ambicijas, nes jie nenorėjo, kad juos kas nors reguliuotų iš šalies, todėl mes ėmėme paskolas su daug didesnėmis palūkanomis negu latviai. Dabar situacija lyg ir kitokia, nes kreditavimo sąlygos yra labai geros, su nulinėmis palūkanomis, tad pinigų nors vežimu vežk. Čia atsiranda pagunda verslui, kaip tuos pinigus panaudoti tam, kad galėtų užauginti savo politinį kapitalą prieš rinkimus.

Verslas, per pandemiją pajutęs aukso gyslą, man atrodo, tikrai galėjo pasinaudoti situacija ir padidinti savo pelnus. Kadangi valstybė nebuvo pasiruošusi koronaviruso pandemijai, tai aktualiausia problema buvo apsaugos priemonės. Dabar mes matome sumas, kurios buvo skirtos joms pirkti. Sumos tikrai yra įspūdingos. Įdomu, ar kas nors kada nors pasakys, kiek mes permokėjome už jas? Pavyzdžiui, suomiai buvo jau iš anksto pasiskaičiavę, todėl tos apsaugos priemonės buvo įsigytos daug pigiau. Mes šiuo atveju mokėjome penkis ar dešimt kartų daugiau. Negana to, nenustebsiu, jei dalis tų priemonių neatitinka kokybės reikalavimų. Mes net neturime pajėgų šito tikrinti, nes Lietuvoje yra tik viena laboratorija, kuri gali patikrinti, kaukės atitinka keliamus reikalavimus ar ne.

Eltos nuotr.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 29 d., Penktadienis

Atidaryti Bitės namai

Bronė Slapšienė nuotrauka.Name šv. Zitos g.18, nuo 1932-ųjų vienuolika metų, iki pat mirties, gyveno viena ryškiausių šalies ir Panevėžio asmenybių, mokytoja, rašytoja, pirmojo Steigiamojo Seimo narė, dar tarpukariu praskynusi kelią Lygių vyrų ir moterų galimybių įstatymui, pirmoji moteris, kandidatavusi į Lietuvos prezidentus, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861-1943) - viena garsiausių ne tik Panevėžio krašto, bet ir visos Lietuvos XIX a. pabaigos –XX a. asmenybių
Gegužės 29 d. vyko minėjimas, kurio metu buvo iškilmingai atidaryti Bitės namai, pristatyta paroda, skirta Gabrielei Petkevičaitei-Bitei. Paminint Steigiamojo Seimo 100-metį, muziejininkė Jūratė Gaidelienė priminė susirinkusiems svarbiausius to įvykio momentus.

„Steigiamasis Seimas nėra vien tiktai institucija. Eina kalba apie parlamentines tradicijas. Ir tai, kad parlamentarizmo dvasios trūksta dabartiniame Seime, yra akivaizdu. Šalis yra stipri tiek, kiek yra stipri pilietinė visuomenė. Bitės namai yra tikras pilietiškumo išraiškos pavyzdys. Tik žmonių, tikinčių, kad ši vieta yra svarbi dėka, šiandien jie yra gyvi. Todėl dėkoju jums už tą tikėjimą, už tai, ką jūs darote. Aš turiu vilties, kad jūsų darbai nenueis perniek ir tas jūsų auginamas daigas duos savo vaisių. Bitė buvo tas žmogus, kuris puoselėjo bendruomeniškumą. Bendruomeniškumas, kuris dabar rusena čia, yra tarsi Bitės minties „Kas yra ta Lietuva?“ tęsinys. Ačiū jums,“ - kalbėjo susirinkusiems Povilas Urbšys ir įteikė Bitės namų vadovei Vitalijai Vasiliauskaitei dekoratyvinį augalą.

2020 m. Gegužė mėn. 29 d., Penktadienis

P. Urbšys: Seimas ir KGB

KGB.jpg

Norima įteisinti neliečiamųjų kastą. Žiūrėkite čia.

Tarp KGB agentų yra lygesnių. Žiūrėkite čia.

Nuoroda į balsavimą. Žiūrėkite čia.

2020 m. Gegužė mėn. 29 d., Penktadienis

P. Urbšys: Lietuvos teritorijos bendrasis planas – atgal į Sovietų Sąjungą

teritoriju_nuotrauka.jpg

Apskritys keičiamos į penkias pseudo partnerystės grupes. Žiūrėkite čia.

Įstatymas naikina apskričių galimybę formuoti regioninę politiką. Žiūrėkite čia.

Nuoroda į balsavimą. Žiūrėkite čia.

2020 m. Gegužė mėn. 29 d., Penktadienis

P. Urbšys: Kam valstiečiams – miškų kirtėjams – reikalingas žalumas?

alieji.jpg

Pasisakymą žiūrėkite čia.

Lyginamasis variantas. Žiūrėkite čia.

Nuoroda į balsavimą. Žiūrėkite čia.

2020 m. Gegužė mėn. 28 d., Ketvirtadienis

Kiemo draugų šventė

IMG_20200528_132518.jpgGegužės 28 d. kaip ir kiekvienais metais Panevėžio specialioji mokykla-daugiafunkcinis centras surengė nuotaikingą ir spalvingą „Kiemo draugų šventę“. Šiemet, dėl vis dar nesibaigiančio karantino metu, dalyvių buvo kur kas mažiau. Nebuvo matyti draugų iš Panevėžio jaunuolių dienos centro, taip vaikų mylimų dresuotų šunų ir griausmingųjų baikerių, bet Vaido Dzežulskio dainos sukūrė puikią nuotaiką ne tik centro lankytojams, bet ir gretimuose daugiabučiuose gyvenantiems centro kaimynams.

Povilo Urbšio padėjėja perdavė įstaigos direktorei Dainei Šilienei vaiskrūmį, kad papildytų mokyklos sodo augalų kolekciją.

2020 m. Gegužė mėn. 28 d., Ketvirtadienis

Sprendžiama, kaip gyvensim 30 metų: vieni mato klestinčią Lietuvą, kiti – sovietmetį

Seime svarstytas naujasis Lietuvos bendrasis planas – dokumentas, kuris turėtų numatyti šalies kryptį artimiausius 30 metų į priekį. Politikų nuomonės dėl naujojo plano išsiskyrė. Vieni sako, kad jis pavers Lietuvą modernia ir klestinčia valstybe, galinčia konkuruoti su kaimyninėmis šalimis. Kritikai atšauna – rajonuose nebeliks gyventojams reikalingų paslaugų ir grįšime į sovietmečio laikus.

Aplinkos ministerija tikisi, kad planas taps pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, kurio suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų. Seimo nariai turėjo pasirinkti, kuriai plano alternatyvai pritarti. Pirmoji alternatyva numato, kad miestai veikia savarankiškai, o antrąja alternatyva siūloma numatyti didesnį miestų bendradarbiavimą. Vyriausybė ir Seimo komitetai siūlė pasirinkti antrąją alternatyvą. Seimas pritarė antrajai alternatyvai. Už balsavo 77, prieš – 8, susilaikė 13 parlamentarų.

Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Povilas Urbšys piktinosi, kad Seimas nediskutuoja dėl pirmosios alternatyvos. Jo teigimu, priėmus antrąją alternatyvą, šalyje bus sunaikintos apskritys, o jas pakeis, politiko žodžiais, „penkios pseudopartnerystės grupės“. Pasak jo, dabar kiekviena savivaldybė yra lygiavertė formuojant regioninę politiką. „Daugelis čia kalbėdavo, kad štai užsimojo naikinti regionines poliklinikas ar kitas regionines įstaigas. Gerbiamieji, šiame antrame variante yra užkoduotas naikinimas, vadinamas optimizavimas ir centralizavimas, pasiremiant vadinama kokybine paslauga. Antras variantas atitolins paslaugas nuo žmonių. 

 <...> Tarsi stebimės, kodėl čia žmonės nenori gyvent, kodėl bėga iš tos Lietuvos. Viena pagrindinių priežasčių – netolygumai, kurie yra mūsų mažoj toj Lietuvėlėj“, – kalbėjo P. Urbšys.

Pasak jo, priimdami naująjį bendrąjį planą, Seimo nariai naikins esamą infrastruktūrą ir kurs, P. Urbšio žodžiais, kažkokį naujadarą.

„Tai yra atgal į Sovietų Sąjungą“, – rėžė P. Urbšys. Jis priminė, kad 1950 m. buvo panaikintos apskritys ir įsteigtos keturios sritys – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. „Kodėl jūs rinkimuose melavote, kad jums svarbu regionai?“ – valdančiųjų klausė P. Urbšys.

J.Auškelio nuotr.
Skaitykite: https://www.tv3.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 28 d., Ketvirtadienis

Įstatymas saugos diplomatų praeitį – nebus atskleidžiama, ar jie bendradarbiavo su SSRS

Jaroslavas Narkevičius atsakinėjo į Seimo narių klausimus; Seimas

Informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, nebus išslaptinta ir viešai skelbiama.

Tai ketvirtadienį nutarė Seimas, priėmęs Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas. Už jas balsavo 86 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 14 parlamentarų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, siūlymas išslaptinti ir viešai skelbti informaciją apie diplomatų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Seimas pritarė tokiai komiteto išvadai, kurią ketvirtadienį pristatė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Seimo narys Povilas Urbšys stebėjosi, kaip Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas gali nustatyti, kad projektas prieštarauja Konstitucijai. Jo nuomone, būtų sąžiningiau, jei dėl to būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą. P. Urbšiui nesuprantama, kodėl nutarta neviešinti informacijos apie diplomatų buvusį bendradarbiavimą su specialiosiomis tarnybomis.

Nuotr. J. Stacevičiaus

Skaitykite: https://www.lrt.lt

2020 m. Gegužė mėn. 27 d., Trečiadienis

Skirtingi požiūriai į šeimą, santuoką ir besilaukiančias moteris

Dizainas_be_pavadinimo.jpg

Ką parodys balsavimas už šeimos tarybas.Žiūrėkite čia

Kas gali kalbėti apie šeimą, o kas ne. Žiūrėkite čia

Kodėl besilaukianti moteris verta pagarbos. Žiūrėkite čia.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 9 iš 341