Naujienos
(Ne)vilties Seimas: nuo politinės meilės iki politinės neapykantos – vienas žingsnis?
Rinkimų saldainių tesitikima iš prasidedančio paskutinio šios kadencijos politinio sezono. Iš milžiniškų lūkesčių prieš ketverius metus liko tik kiek daugiau nei šnipštas. Priskaldė malkų Vakar priešpaskutinę eilinę sesiją pradėjęs Seimas tiek politine aritmetika ir valdančiąja koalicija, tiek draugų ir priešų kombinacijomis, tiek lūkesčiais gerokai skiriasi nuo to, kuris pirmą darbo dienai susirinko 2016-ųjų lapkričio 14-ąją. Vyriausias amžiumi Seimo narys, tuomet beveik 76-erių Juozas Imbrasas pradėjo naują pradžią. Ji tikrąja to žodžio prasme buvo visiška pradžia didžiajai daliai parlamentarų – 82 iš 141 čia debiutantai, ir dauguma jų iš karto valdantieji. "Mūsų žmonės padarė sprendimą, norėdami matyti kitus veidus ir atsinaujinusią politiką", – iš tribūnos tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė jaudinasi ne mažiau nei tie, kuriems tądien buvo pirma pamoka politikoje.
Bet jei vieniems tai buvo viltis, kad nušlavę pirmtakus nauji žmonės atneš naują, nesavanaudę, mažiau korumpuotą politiką, kitiems – neviltis, nes debiutantai valdžioje gali priskaldyti tiek malkų, kad teks ilgai šluoti skiedras. Ir priskaldė.
Po pusmečio LVŽS frakciją paliko Dovilė Šakalienė, nes, anot jos, tai, kas buvo žadama rinkimų kampanijoje ir panaudota politiniams bonusams surinkti, realybe netampa. Povilas Urbšys, kadencijos pradžioje net vadovavęs "valstiečių" derybininkams dėl koalicinės sutarties, pasitraukė, kai R.Karbauskis pasipriešino siūlymui, kad Seime būtų pradėtas tyrimas dėl jo verslo. Justo Džiugelio ir valstiečių keliai išsiskyrė, kai jis R.Karbauskį pavadino patologiniu melagiu, tiesa, po to sušvelnino tezę, kad šis kartais sako netiesą ir manipuliuoja faktais.
Skaitykite: https://www.diena.lt/
Nuo J.Noreikos prie Vyčio: grįžtama prie laisvės kovų Lukiškių aikštėje įamžinimo
Jono Noreikos-generolo Vėtros atminimo lentą Vilniuje sugrąžinę aktyvistai užsibrėžė naują tikslą – pastatyti Vyčio skulptūrą Lukiškių aikštėje. Nors 2017-aisiais konkursą laimėjo Andriaus Labašausko projektas „Laisvės kalva“, šiuo metu vyksta ne monumento įrengimo, bet teismų procesas. Kas įamžins laisvės atminimo kovas sostinės centre, iki šiol nėra žinoma.
Kažkada Lukiškių aikštėje vyko turgus, mirties bausme bausti 1863 m. sukilėliai, sovietmečiu stovėjo Lenino paminklas. Atkūrus nepriklausomybę iki šiol sprendžiama, kokia turėtų būti ši aikštė. Antradienio pavakarę čia „Dėl Vyčio ir Lietuvos laisvės kovų atminties įamžinimo Vilniuje“ surinkusieji turi savo pasiūlymą – sostinės centre esančią aikštę turėtų puošti Vyčio monumentas.
Kalbas ant scenos keitė puikiai žinomi lietuviški kūriniai. Po vieno jų, susirinkusiems pasisakė Seimo narys P.Urbšys. Jis kvietė priimti galutinį sprendimą, koks turi būti Lukiškių aikštės įamžinimas. Pasak parlamentaro, jei užimtame Vilniuje ši erdvė vadinosi Juzefo Pilsudskio aikšte, vėliau – Lenino, tad, P.Urbšio manymu, remiantis tokia logika Vytis būtų tinkamiausias laisvės kovų įamžinimas.
„Mes turime apsispręsti, kas yra mums Lukiškių aikštė. Ar tai yra vieta, kuri primena mūsų paniekinimą ir pažeminimą, nes būtent okupantas toje aikštėje bandė įprasminti save ir savo viešpatavimą. (…) Jeigu mes kalbame apie tą pasididžiavimą, turime išdrįsti jį išreikšti“, – teigia jis.
Skaitykite: https://www.15min.lt/
R.Lukoševičiaus nuotr.
Ar išdrįs R.Šimašius vėl nukabinti Vėtrą?
Sostinės meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad Jono Noreikos-Generolo Vėtros lentą į buvusią vietą pakabinę patriotiškai nusiteikę asmenys pasielgė neteisėtai, nes savo sprendimo nederino su niekuo. Prarado progą patylėti, mat liepos pabaigoje nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Vienašališku, su niekuo nederintu.
etvirtadienį lentos pakabinimo ceremonijoje kartu su kitais keliais šimtais žmonių dalyvavęs parlamentaras Povilas Urbšys „Vakaro žinioms“ tiesiai šviesiai pareiškė: dabar policija vertina, ar, kabinant lentą, nebuvo pažeistas Administracinių nusižengimų kodeksas, o iš tikrųjų reikėtų tuo pačiu aspektu įvertinti R.Šimašiaus veiksmus.
„Kelia nerimą tai, kad miesto savivaldybė ir toliau klaidina visuomenę ir gali suklaidinti teisėsaugos institucijas, esą lentos pakabinimas prieštarauja jos nustatytai tvarkai, nes nebuvo derinta su savivaldybe.
Jei R.Šimašius teigia, kad iš neteisės teisė negimsta, tai pirmiausia turi pasižiūrėti į save. Nustatyta, kad ta tvarka, kurią patvirtino savivaldybė, yra nelegali, nes nėra registruota Teisės aktų registre. Negana to, tvarką viršydamas įgaliojimus yra pasirašęs administracijos direktorius, nors tokias tvarkas turi tvirtinti miesto taryba. O to nebuvo padaryta. Neteisėtai patvirtinta tvarka bandoma kėsintis į lentos pakabinimo iniciatorius ir kėsinamasi į Jono Noreikos atminimą. Yra šviesos darbai ir tamsos darbai. Lentos pakabinimas vyko šviesoje, o R.Šimašiaus nurodymas buvo vykdomas tamsoje“, - piktinosi P.Urbšys.
Skaitykite: www.respublika.lt/lt/
V. Pranckietis: Seimo pirmininkas, ir šventa
Viktoras Pranckietis, jau būdamas parlamento vadovu, viename susitikime juokavo: jei neįsiamžins politikoje, tai bus žymus dėl aktinidijų. Neabejotinai jam pavyks ir viena, ir antra. Jis – ne tik naujų aktinidijų veislių, bet ir Lietuvos parlamentarizmo naujadarų kūrėjas. 'Laiba', 'Landė', 'Lankė', 'Paukštės Šakarva' – taip originaliai pavadintos V.Pranckiečio su kolegomis sukurtos aktinidijų veislės. Išradimų jis jau įvedė ir į Lietuvos politiką. V.Pranckietis – pirmas Seimo pirmininkas, pabandęs perrašyti lietuvišką parlamento vadovų skyrimo ir nuvertimo istoriją: nutarė nepaklusti į šį postą jį delegavusios partijos reikalavimui trauktis. Jei ne ši jau keli mėnesiai besitęsianti muilo opera, vargu ar pasibaigus kadencijai V.Pranckietį Seime primintų kas daugiau nei jo nuotrauka buvusių pirmininkų nuotraukų galerijoje.
Jis – ne tik naujų aktinidijų veislių, bet ir Lietuvos parlamentarizmo naujadarų kūrėjas. 'Laiba', 'Landė', 'Lankė', 'Paukštės Šakarva' – taip originaliai pavadintos V.Pranckiečio su kolegomis sukurtos aktinidijų veislės. Išradimų jis jau įvedė ir į Lietuvos politiką. V.Pranckietis – pirmas Seimo pirmininkas, pabandęs perrašyti lietuvišką parlamento vadovų skyrimo ir nuvertimo istoriją: nutarė nepaklusti į šį postą jį delegavusios partijos reikalavimui trauktis. Jei ne ši jau keli mėnesiai besitęsianti muilo opera, vargu ar pasibaigus kadencijai V.Pranckietį Seime primintų kas daugiau nei jo nuotrauka buvusių pirmininkų nuotraukų galerijoje. Nuo atsarginių suolelio V.Pranckiečio politinė biografija kur kas trumpesnė nei agronomo, sodininkystės eksperto, dėstytojo. Buvo didelis netikėtumas, kai 2016-ųjų lapkričio viduryje tuomet 58-erių su puse V.Pranckietis buvo išrinktas Seimo pirmininku. Nacionalinėje politikoje debiutuojantis tuomečio Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas, profesorius politinės patirties turėjo nedaug. Iki tol pusantrų metų buvo Kauno rajono tarybos narys. 2015 m. jis varžėsi ir dėl Kauno rajono mero posto, bet liko toli nuo lyderio – sulaukęs vos 6,5 proc. atėjusiųjų balsuoti palaikymo liko trečias. Bandė patekti į Seimą ir 2012 m., o į vietos valdžią – ir dar anksčiau, 2002-aisiais, bet nesėkmingai. -0:00 V.Pranckietis buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko pavaduotojas, bet kas iki tų šiai partijai pergalingų 2016-ųjų žinojo daugiau nei du šios partijos narius – pirmininką Ramūną Karbauskį ir praėjusią kadenciją vienintelę "valstiečių" atstovę Seime Rimą Baškienę. "Bet abu jie kategoriškai atsisakė būti Seimo pirmininkais. "Valstiečių" tuometis politinis potencialas nebuvo didelis. Tarp jų V.Pranckietis atrodė solidžiai. R.Karbauskis pats pasiūlė ne ką kitą, o V.Pranckietį. Profesorius, dirbęs vadovaujamą administracinį darbą, svarbiausia – gebantis reprezentuoti, ir pasirinkimas pasiteisino", – mano anuomet koalicijos LVŽS derybinei grupei vadovavęs, o vėliau R.Karbauskio oponentu tapęs parlamentaras Povilas Urbšys, pridurdamas, kad nori paneigti dabar kuriamą mitą, neva jau tada į Seimo vadovo postą pretendavo galimi koalicijos partneriai – tada dar nesuskilę socialdemokratai.
"R.Karbauskis buvo aiškiai pasakęs – dėl Seimo pirmininko ir premjero postų nesiderame. Dabar, akivaizdu, bandoma mulkinti bendrapartiečius, kad R.Karbauskio norai suvesti sąskaitas su V.Pranckiečiu susiję su nauja-sena koalicine sutartimi, nors pagal sudarytą koalicijos sutartį ir "tvarkiečiai" negavo sutarto posto", – primena P.Urbšys.
Skaitykite: https://klaipeda.diena.lt/
Generolo Vėtros lenta vėl užkabinta
Kol ketvirtadienį prie Prezidentūros vyko mitingas, kuriame susirinkę Jono Noreikos - Generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika, ant Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta šiai kontroversiškai vertinamai istorinei asmenybei.
Generolo lentą pradėjus kabinti, prie bibliotekos susirinkę iniciatoriai ėmė dainuoti tautiškas dainas. Generolo Vėtros gerbėjų gretose buvo ir Seimo narys Povilas Urbšys. Jis teigė esąs istorinio teisingumo pusėje ir su savivaldybe nesuderintą aktą sveikino.
„Aš stoviu istorinio teisingumo pusėje, nes dabar, kas čia vyksta, aš suprantu, kad yra atstatoma padaryta žala, žala mūsų istoriniam atminimui ir žala galų gale šiam valstybės saugomam pastatui. Miesto meras vienasmeniu sprendimu inicijavo vandalizmo aktą“, – kabėjo P. Urbšys.
Skaitykite: https://m.diena.lt/
Atidaryta tarptautinio socialinio projekto fotografijų paroda „Ypatingas grožis“
Rugsėjo 5 d. Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namuose atidaryta tarptautinio socialinio projekto „Ypatingas grožis“ fotografijų paroda, kurios organizatorė Edita Navickienė.
Jau eilę metų Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos vadovė Edita Navickienė vykdo tarptautinį socialinį projektą „Ypatingas grožis“, kurio tikslas – įgalinti grožį, atskleidžiant neįgaliojo žmogaus neretai slepiamą grožį, emocijas, o taip pat juos auginančių, globojančių artimųjų, globėjų grožį, emocijas.
Šiuo projektu siekiama parodyti, kad visuomenėje yra ypatingų žmonių, turinčių negalią, kuri yra graži. Taip pat, atkreipti dėmesį į artimuosius, globėjus, kurie augina, globoja ypatingus vaikus. Sulaužyti nusistovėjusius standartus, hipotezes, kad neįgalieji negali būti modeliais, kad jie yra negražūs, nepatrauklūs. Turint negalią ar auginant, globojant išskirtinį žmogų – gyvenimas nesibaigia.
Socialinis projektas „Ypatingas grožis“ visiems kartu, tame tarpe, ir neįgaliems padeda į negalią pažvelgti kitu kampu, skatina pasitikėjimą savimi.
Projekto metu vyko fotosesijos (modeliai – neįgalieji turintys įvairią negalią, amžių, jų artimieji, globėjai, draugai) visoje Lietuvoje taip pat ir užsienyje (Anglija, Airija).
Projekte dalyvavo 75 fotografai ir 109 modeliai. Fotografijos jau buvo eksponuotos Europarlamente, Lietuvos Respublikos Seime, įvairiuose Lietuvos miestuose.
Seimo nario Povilo Urbšio vardu parodos organizatorius ir svečius pasveikino padėjėja, padėkojo už nuostabią idėją, už nuoširdų darbą ir galimybę žmogaus negalią pamatyti, atskleidžiant jos grožį, ir įteikė parodos iniciatorei Editai gėlių puokštę.
Seimo teisininkai įvertino siūlymą sumažinti šauktinių amžių
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs siūlymą penkeriais metais sumažinti viršutinę karo prievolininkų amžiaus ribą (vietoje dabar nustatytųjų 26 metų amžiaus įtvirtinti 21 metus), siūlo kreiptis į Vyriausybę išvados. Seimo teisininkai siūlo išsiaiškinti, ar toks pakeitimas nesutrikdytų sklandžiai vykdyti šaukimo atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
„Šis siūlymas, tikėtina, sumažintų kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų asmenų skaičių. (...) Atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras, (...) nustatyta, kad karo prievolę administruoja krašto apsaugos sistemos institucija, kuriai ši funkcija pavedama krašto apsaugos ministro įsakymu, todėl siūlytina kreiptis į Vyriausybę išvados, ar teikiamas pakeitimas nesutrikdytų sklandaus šaukimo atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vykdymo“, - sakoma išvadoje, kurią pasirašė Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis.
Joje Seimo teisininkai įvertino parlamentaro Povilo Urbšio siūlymą mažinti karo prievolininkų amžių nuo 26 iki 21 metų. Šį siūlymą P. Urbšys pateikė, siekiant mažinti karo tarnybos vengimo atvejų, neatitraukti jaunuolių nuo mokslo, darbo, šeimos, jų ateities planų bei prisiimtų finansinių įsipareigojimų.
Skaitykite:https://www.delfi.l
Nuotr. M. Milinio
Panevėžio kolegija pradėjo naujus mokslo metus
Rugsėjo 2 d. Panevėžio kolegijos aktų salėje šurmuliavo pirmakursiai, dėstytojai, svečiai. Šiemet čia pradės mokytis arti 200 jaunuolių. Daugiausiai jų - iš Panevėžio krašto. Keletas pagal „Erasmus+“ studentų mainų programą atvyko studijuoti iš užsienio šalių.
„Mokslo metų pradžia visuomet pilna džiugesio, bet yra ir nerimo, nes žengiama į tam tikrą nežinomybę. Jūs, pirmakursiai, turite pačius geriausius dėstytojus. Jūs, dėstytojai, turite likimo padovanotus studentus. Jeigu tas abipusis tikėjimas neišblės, tai visi turėsite tikrą šviesią viltį. Todėl linkiu, kad ši pradžia turėtų ir puikią pabaigą“, - sveikino dėstytojus ir studentus Seimo narys Povilas Urbšys.
Nauji mokslo metai, senos viltys
Kodėl metai iš metų reformuojama švietimo sistema pasmerkta šlubuoti?
Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo profesorius Vytautas DAUJOTIS, Seimo narys Povilas URBŠYS, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus MILEŠINAS ir jo pavaduotojas, mokytojas Audrius JURGELEVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS
G.JAKAVONIS: Gerbiamas Povilai, buvai iniciatorius kitokio pokalbio, kai 7 tūkst. jaunuolių atsisakė tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir eiti į tarnybą. To patriotiškumo, kuris anksčiau buvo diegiamas, švietimo programose aiškiai trūksta. Galbūt žmogus, patekęs į kariuomenę, gauna daugiau to patriotizmo, bet dabar matosi, kad tie skaičiai yra pakankamai iškalbingi. Žinau, gerbiamas Povilai, kad domitės šiais dalykais, tad ar pasikeis kas nors šiemet?
P.URBŠYS: Mes kiekvienas turime atsakyti į klausimą, koks yra pagrindinis mūsų švietimo tikslas? Jeigu kalbėtumėm apie patriotizmą, apie tautiškumą ir pilietiškumą, reikia akcentuoti, kad tai yra praeities šūkiai. Dabar yra daugiau orientuojama į vartotojišką rinką, todėl ir vadovaujamasi tais pačiais kriterijais. Mažiausiai kalbama apie idėjinį turinį, kokį mes žmogų ruošiame. Daugiau kalbame apie tai, kokį žmogų ruošiame kaip rinkos dalyvį, kaip jis galėtų greičiau prisitaikyti prie rinkos ir turėtų daugiau naudos. Idėjiniai ir patriotiniai dalykai lieka kaip pagalbinė disciplina. Kad įsivaizduotumėme, kokia yra problema, paimkime 1990 metus. Jei neklystu, mokyklinio amžiau vaikų buvo apie pusę milijono, daugiau kaip 500 tūkst. Dabar turime šiek tiek daugiau kaip 320 tūkst. Tad daugiau kaip 200 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų jau nėra Lietuvoje. Skaičius yra gan didelis. Mokyklų 1990 m. buvo 2157, dabar yra 1089, todėl galime fiksuoti, kad 1 tūkst. mokyklų yra mažiau ir vis dar kalbama, kad švietimo tinklas yra per didelis ir per brangus. Ką daro politikai? Mes aiškiai deklaravome, kad iki 2025 m. mokytojo profesija taps prestižinė. Jeigu dabar kas nors pabandytų optimistiškai prognozuoti, ar tai įvyks, tai man ir pačiam būtų labai įdomu išgirsti jų argumentus. Nes jeigu mes kalbame apie tos profesijos prestižo kėlimą, tai, be abejo, turime orientuotis į mokytojo paruošimą. Kokioje stadijoje dabar yra mokytojo paruošimas? Iš sovietinės sistemos mes turėjome paveldėję specializuotą požiūrį į mokytojų ruošimą. Paskutiniais duomenimis, mes turime tris centrus Lietuvoje, kurie ruošia mokytojus. Bet šiandien mokymo programų, susijusių su pedagoginėmis studijomis, yra 12-koje aukštųjų mokyklų. Paradoksas yra tas, kad pedagoginių studijų programų padaugėjo. Aš prisimenu sovietinius laikus, kai į vieną vietą Pedagoginiame institute buvo 7 pretendentai. Dabar mes galime tik pasvajoti apie tokį skaičių. Kai buvo kalbėta apie tos problemos mastą ir apie norą ją spręsti, tai mes matėme ankstesnę ministrę, kuri tarsi rodė norą. Kuo baigėsi tas noras? Eilinį kartą pas mus žmogus tampa lyg statistinis vienetas. Šios reformos - aukštųjų mokyklų ar etatinio apmokėjimo - daugiau buvo daromos žiūrint į skaičių, o ne į žmogų. Ką mes turime? Turime tai, kad etatinis apmokėjimas demotyvavo pačius mokytojus. Jei anksčiau buvo viskas aišku, pats mokytojas galėjo apskaičiuoti savo atlyginimą, tai dabar be mokyklos buhalterės jis nesugeba to dalyko padaryti, kadangi ta sistema yra sujaukta ir sumaišyta. Pinigai lyg ir yra skirti, tačiau reikia samdyti detektyvus, kurie išsiaiškintų, kur tie pinigai nuėjo, nes mokytojai tikrai nepajuto atlyginimų padidėjimo. Dar daugiau - stojant į aukštąsias mokyklas buvo labai suabsoliutinti kokybės reikalavimai. Kas pas mus atsitiko? Mechaniškai sukėlus kokybės karteles, praėjusiais metais 5 tūkst. mokyklas baigusių abiturientų neįstojo nei į aukštąsias mokyklas, nei į kolegijas. Akivaizdu, kad tie jauni žmonės išvažiavo. Negana to, kad būtų imta peržiūrinėti tuos ydingus sprendimus, iš inercijos einama toliau ir buvo nuspręsta pailginti mokslo metus. Tiesiog neatsitraukiama nuo sprendimų, kurie veda į aklavietę.
Skaitykite: http://www.respublika.lt
Agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus gimtadienis
Rugpjūčio 30 d. Panevėžio agentūra „SOS vaikai“ šventė savo įkūrimo 27-ąjį gimtadienį. Ši nevyriausybinė organizacija 1992 metais rugpjūčio 31 dieną įkurta šviesios atminties gydytojos Marijos Zabulionienės, po kurios mirties vadovavimą 2014 m. perėmė jos dukra Irma Zabulionytė.
Organizacija teikia socialinę ir psichologinę pagalbą, gina vaikų ir moterų teises, šviečia visuomenę smurto prevencijos, žmogaus teisių, šeimos klausimais, ruošia savanorius, inicijuoja pilietines akcijas ir skatina bendruomenės atsakomybę. Teikia įvairią pagalbą socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms. Kasmet agentūra suteikia kompleksinių paslaugų apie 200 nukentėjusių nuo smurto žmonių. Labdaros valgykloje 5 kartus per savaitę maitinta 70 asmenų. Moterų krizių centre laikinai apgyvendina 80 moterų arba moterų su vaikais. Vaikų dienos centrą lanko 25 vaikai iš socialinės atskirties šeimų. Teikia paramą drabužiais, maistu.
Povilas Urbšys pasveikino agentūros „SOS vaikai“ darbuotojus su švente, sulygindamas jų darbą su gėrio vaisiaus auginimu, kurio užtenka visiems stokojantiems. „Jūs ir mums suteikiate galimybę būti geresniais. Ačiū jums“, - kalbėjo Seimo narys ir įteikė vadovei Irmai Zabulionytei gėlių bei saldumynų.