Pasisakymą žiūrėkite čia.

„Valstietės“ Agnės Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją ir jos išvados yra neteisėtos, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Anot jo, Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių.

KT pabrėžė, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti, ir tik Seimas gali nustatyti jai uždavinius.

„(...) sudarant tyrimo komisiją negalima taip jai suformuluoti užduočių, kad komisija savo nuožiūra galėtų pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi ji įgyvendins, taip nustatant savo atliekamo tyrimo ribas“, – teigiama nutarime.

Pasak teismo, tokiu būdu laikinoji komisija perimtų Seimo konstitucinius įgaliojimus.

Todėl KT paskelbė, kad konstituciniams atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principams prieštarauja Seimo 2018 metų rugsėjo 25 dienos nutarimas, kuriuo sudaryta laikinoji tyrimo komisija, ir 2020 metų gegužės 14 dienos nutarimas, kuriuo patvirtintos jo išvados.

„(...) komisijai buvo nustatyti taip plačiai suformuluoti parlamentinio tyrimo klausimai, kad pagal juos komisijai pavesta ištirti iš esmės visus 2008–2016 metais šalyje vykusius politinius procesus, teisėkūros procesus, visų valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimą ir skyrimą ar jų veiklą tuo laikotarpiu, visų valstybės valdomų įmonių ar jų dukterinių bendrovių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimą ar skyrimą, jų veiklą tuo laikotarpiu, visų kompetentingų institucijų veiklą, susijusią su informacijos iš teisėsaugos ir žvalgybos institucijų gavimu ir šios informacijos pagrindu priimtais sprendimais tuo laikotarpiu“, – penktadienį aiškindamas teismą nutarimą sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

Komisija tyrimą vykdė trimis kryptis: aiškinosi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tarnautojo Mindaugo Siaurio atleidimo ir laikinojo VTEK vadovo Virginijaus Kanapinsko skyrimo aplinkybes bei Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir tuometinio Seimo komiteto vadovo Povilo Urbšio vaidmenį, galimą politikų poveikį prokurorų darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo.

Nuotr. D. Umbraso

Skaitykite:https://www.lrt.lt

Akivaizdu, miesto valdžios neskaidrumas – pagrindinis Panevėžio atsinaujinimo stabdys. Deja, jai niekada neužteks drąsos tai pripažinti. Juk dėl mero kaltės iš esmės įstrigęs ir baseino atnaujinimo projektas. Viešųjų pirkimų tarnyba prieš keletą metų konstatavo, jog konkurso sąlygos buvo iš anksto orientuotos į būsimą laimėtoją ir būtent tai sustabdė baseino atnaujinimą.

Miesto gėda - autobusų stotis. Ją buvo galima atnaujinti dar 2018 metais, pasinaudojant ES lėšomis, kaip tai padarė kitos savivaldybės. Tačiau didžiojo miesto „atnaujintojo“ ambicijų dėka nuspręsta statyti naują autobusų stoties pastatą. Dėl to mes praradome ES lėšas ir galimybę jau dabar turėti sutvarkytą autobusų stotį. Taip likome prie suskilusios geldos.

Jeigu kalbėtume apie miesto erdvių atsinaujinimą pagal URBAN programą, tai akivaizdu, kad projektų sąmatas išpūtė ne tik kainų pakilimas, bet ir valdžios savanaudiškumas ir nekompetencija, todėl 20 mln. eur iš ES lėšų numatytiems projektams jau nebepakanka. Iš 15 planuotų projektų pinigų lieka tik 12. Viešieji konkursai dėl Senvagės vyko daugiau nei 5 kartus. Tiesioginė atsakomybė tenka miesto „atnaujintojui“, tačiau atsakomybės už vilkinimą jis prisiimti nenori.

Tad nėra ko stebėtis, kad ir dėl socialinio būsto jie laikosi tos pačios nuostatos ir rodo pirštu ne į save, o į kitus. Tik noriu priminti, kad vieni mane kaltina, jog socialinis būstas statomas būtent toje vietoje, o kiti - dėl to, kodėl socialinio būsto statyba vyksta lėtai.
Manau, būtų teisinga ir sąžininga, jeigu dabartinė miesto valdžia ne baksnotų pirštu iš virtualių erdvių, o inicijuotų viešą diskusiją, kur visuomenei būtų sudarytos sąlygos patiems nuspręsti, kas ir kodėl yra miesto atnaujinimo stabdžiai. „Atnaujintojai“, pasirinkite vietą ir laiką.
Su nekantrumu laukiu kvietimo.

A.Repšio nuotr.

Ketvirtadienį Seimo opozicija, susivienijusi su mišria Seimo narių grupe, sukėlusi įtampą parlamente, privertė valdančiąją daugumą atsitraukti. Savotiškos užvirusios dramos Seime priežastimi tapo Seimo Antikorupcijos komisija, nusprendusi dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovo konkurso kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Dar iki komisijai priimant sprendimą – kreiptis į Generalinę prokuratūrą, esą dėl susisiekimo ministro vengimo pateikti atsakymus į komisijos klausimus dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus konkurso aplinkybių – valdantieji užsimojo pakeisti patiems nepalankią Antikorupcijos komisijos sudėtį.

Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė dar ryte pasiūlė vietoje opozicijos ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų į Antikorupcijos komisijos sudėtį deleguoti kelis „socialdarbiečius“. Pastarųjų šiuo metu komisijos sudėtyje nėra.

Tokia į Seimo ketvirtadienio darbotvarkę įtraukta R. Baškienės iniciatyva opoziciją atstovaujančių partijų atstovų bematant buvo susieta su esą „valdančiųjų“ siekiu išvengti komisijos planuoto kreipimosi į Generalinę prokuratūrą.

„Tai išskirtinai nekorektiškas Seimo vicepirmininkės pasiūlymas išbraukti vieną antikorupcijos komisijos narį be frakcijos teikimo, neinformavus Seniūnų sueigos apie tokį sumanymą. Matome, kiek yra baimės, kuomet antikorupcijos komisija šiandien turi balsuoti dėl kreipimosi į Generalinę prokuratūrą (...) Taip tik parodote, kad bijote šio pasiaiškinimo“, – situaciją interpretavo konservatorius Jurgis Razma.

Opozicijos lyderio užuomina virto realybe, kuomet mišriai Seimo narių grupei bei opozicijai nesiregistruojant balsavime, parlamentui nepavyko priimti Regioninės plėtros įstatymo projekto. Iš viso dėl šio projekto balsavo tik 63 Seimo nariai, taip priverčiant projekto klausimą atidėti.

Seime kilus valdančiųjų pasipiktinimo bangai, kad nesutarimų įkaitu tapo svarbus įstatymas, opozicijos atstovai ėmė reikalauti R. Baškienės atsiimti siūlymą dėl Antikorupcijos komisijos sudėties keitimo.

Savo ruožtu mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys konstatavo, kad, pasak jo, faktinės daugumos neturintys valdantieji turi skaitytis su realybe ir tik panorėję mažumai priklausančių teisių negali perlipti.

„Valdančiajai daugumai sunku pripažinti, kad jie neturi tos daugumos. Mes esame pasiruošę dirbti konstruktyviai, bet jūs nepažeidinėkite kitos pusės elementarių teisių. Jeigu jūs tokiu būdu norite suformuoti antikorupcinę komisiją, kur patys nustatytumėte, kokie nariai turėtų būti joje – tai kiek vertos jūsų kalbos apie skaidrumą. Tai yra veidmainystė... Bet jūs galite sustoti, nes šiandien jūs neturėsite tos daugumos, kai reikės priimti įstatymus. Tai daroma todėl, kad jūs grįžtumėte į parlamentinį darbą, o nebūtumėte Naisių kolūkio nariais“, – valdančiuosius moralizavo P. Urbšys.

Nuotr. D. Pipo

Skaitykite: https://www.delfi.lt

Teisėsaugai pradėjus korupcinę bylą ir pranešus apie galimą dviejų verslo organizacijų vadovų neteisėtą lobistinę veiklą, Seimas sugrįžo prie Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimų. Valdančiųjų iniciatyva teiktoms pataisoms, Seimas, „už“ balsavus 68 parlamentarams, „prieš“ – 1, susilaikius 10, po pateikimo pritarė.

Naują Lobistinės veiklos įstatymo redakciją Seime ketvirtadienį pristatė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

„Dar prieš gerus metus Teisingumo ministerija parengė, o Vyriausybė atnešė į Seimą naują siūlomą lobistinės veiklos reguliavimą. Vėliau įvyko taip, kaip įvyko, Seime projekto idėja buvo gerokai išdarkyta.

Žinant pastarojo meto įvykius dar kartą siūlytumėm sugrįžti prie projekto svarstymo, įtvirtinant tiek kryžminį lobistinės veiklos deklaravimą, kada lobistinę veiklą deklaruoja tiek jos adresatas, tiek jos teikėjas“, – kalbėjo ji.

Politikė taip pat tikino, jog priėmus pataisas, politikams tektų privalomai viešai skelbti savo darbotvarkes, o lobistais reikėtų registruotis asociacijoms, „savo esme netenkinančioms viešojo intereso, tačiau vienijančioms verslo subjektus, siekiančioms verslo tikslų“.

Nevyriausybinių organizacijų veikla lobistine laikoma nebūtų.

Liberalas Simonas Gentvilas, kalbėdamas apie politikų darbotvarkes teigė, kad jie pirmiausia turėtų rodyti pavyzdį, o tik paskui teikti įstatymo pataisas.

„Tribūnoje turėjo būti Ramūnas Karbauskis, kuris du mėnesius nėra deklaravęs nė vieno susitikimo nė su viena asociacija, lobistu, profsąjunga. Ar jūsų partijos pirmininkas yra asocialus žmogus, ar jis slepia šituos susitikimus? Keista, kaip gali valdančiosios partijos pirmininkas nedeklaruoti susitikimo su jokia organizacija, išskyrus, oficialius susirinkimus“, – svarstė politikas.

A.Širinskienė atsakė, kad R.Karbauskis turėtų pats paaiškinti, kodėl jo darbotvarkės tuščios.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys iniciatyvą keisti Lobistinės veiklos įstatymą pavadino dekoracija bandant „paslėpti neskaidrius sandorius ir neskaidrų veikimą“.

„Kas galėtų paaiškinti, kaip Seimo narys Ramūnas Karbauskis deklaruos savo santykį su „Agrokoncerno“ savininku Ramūnu Karbauskiu?“ – klausė jis.

Nuotr. Ž. Gedvilos

Skaitykite: https://www.15min.lt