Naujienos
Osvaldas Juška „Antra (NE)galimybė“
Sausio 10 d. Galerijoje XX vyko Osvaldo Juškos tapybos parodos „Antra (NE)galimybė“ atidarymas. Šiemet menininkas minės 60 m. jubiliejų bei kūrybinės veiklos 35 m. sukaktį.
2019 m. sukurtas darbų ciklas panaudojant antrines žaliavas (senų kalendorių, knygų, žurnalų puslapius, kartono pakuotes) bei medienos atliekas, taip suteikiant antrąją galimybę naujam kokybiniam tų medžiagų egzistavimui.
Idėja - asmeninio santykio su nūdienos aktualijomis išraiška per meno objektų medžiagą, minimalizmo ir daiktų pertekliaus santykio šiuolaikinėje visuomenėje analizė. Kasmet kiekvieno statistinio lietuvio buityje susidaro vidutiniškai po 19,7 kg popieriaus ir kartono pakuočių atliekų. Išrūšiuojama ir perdirbama tik apie 20 procentų. Likusi dalis ,,grįžta į gamtą“ - trūnija sąvartynuose. Visa tai galėtų ,,gauti antrą galimybę gyvenimui.“
Kaip viena iš medžiagų tapybos darbams panaudoti puslapiai iš sovietinio laikotarpio reprodukcijų albumų, kažkada užėmusių garbingą vietą knygų lentynose, o dabar atsidūrusių makulatūros dėžėje. Daiktų antplūdis posovietiniu laikotarpiu ir noras turėti kuo daugiau ir kuo naujesnių daiktų - ir krūvos pakuočių kartono. Pakuotės su užrašais ir prekių ženklais tarsi dokumentai, fiksuojantys mūsų valstybės ryšį su pasauliu, liudijantys ne tik pramonės revoliuciją, bet ir augančią vartotojišką visuomenę.
Povilo Urbšio padėjėja pasveikino menininką su 35 metų kūrybiniu jubiliejumi ir įteikė trijų pagrindinių spalvų, iš kurių gimsta visos kitos spalvos, rinkinį.
Ar galės lietuviai galvot, kvėpuot, juokaut, kritikuot be specialiųjų tarnybų kontrolės?
Seimo narys Povilas Urbšys kartu su advokatu Remigijumi Merkevičiumi dalyvavo
laidoje "Sąmokslo teorija" (laidos vedėjas Arnas Klivečka). Laidos tema: Ar galės lietuviai galvot, kvėpuot, juokaut, kritikuot be specialiųjų tarnybų kontrolės?
Laidoje diskutuojant apie Prezidento Gitano Nausėdos pateiktas Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios iš esmės plečia žvalgybos tarnybų galias ir stiprina žvalgybos funkcijas, įteisina galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį, suteikia teisę patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą, Povilas Urbšys stebėjosi, kad tokia iniciatyva kilo prezidentui, kuris kalbėjo apie kitokios valstybės kūrimą, leisdamas suprasti, kad bus kitoks valstybės vadovas nei D.Grybauskaitė.
"Šiai dienai yra visos galimybės daryti prevencinius pokalbius. Reikia tik išradingumo. Bet kodėl dabar reikia juos įteisinti? Jeigu reikia panaudoti prevencinį pokalbį, kaip viešą spaudimo priemonę asmeniui, kuris nėra lojalus valdžiai?.."
P.Urbšys pastebėjo, kad didžiausias pavojus valstybėje yra tas, kad atskirtis tarp valdžios ir žmogaus, baimė, žmogaus nepasitikėjimas valdžia šalyje didėja ir prieštarauja gerovės valstybės kūrimui.
Žiūrėkite: https://www.youtube.com/
LRT tyrimas. Bažnyčios įtaka slepia jos tarnų verslus
LRT Tyrimų skyriaus surinktais duomenimis, Bažnyčios atstovai užkirto kelią didesniam nevyriausybinio sektoriaus skaidrinimui, pretenduodami į nevyriausybininkams skiriamas lėšas, bet siekdami išlaikyti privilegiją neviešinti savo finansų. Turima informacija rodo, kad dvasininkų bendruomenė aktyviai užsiima verslais – nuo viešbučių ir laidojimo namų iki statybos įmonių, vėjo jėgainių ir net bendro verslo su prieštaringai vertinamu verslininku.
Rugsėjo pabaigoje Lietuvos „Caritas“ surengė konferenciją Seime, kurioje diskutuota apie gerovės valstybę ir kelią, kuriuo einama jos link. Renginys skirtas ir organizacijos 30-mečiui Lietuvoje paminėti. Diskutuoti rinkosi Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) nariai ir parlamentarai.
Dvišalėje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei LVK darbo grupėje nuspręsta, kad religinės bendruomenės gali būti NVO. Įstatymo projektui nukeliavus į Seimą atsirado ir „savideklaracijos“ principas.
„Siūliau tą principą keisti, kad Registrų centras netaptų tuo vyriausiu revizoriumi, kuris reguliuoja NVO sektorių“, – sako vienas iš „savideklaracijos principo“ autorių Povilas Urbšys.
„Keista buvo matyti, kad NVO norėjo daug griežčiau reguliuoti pačių NVO veiklą. Buvo sakoma, kad tai susiję su skaidrumu. Anot jų, kai neaiškūs kriterijai, atsiranda neskaidrūs santykiai. Kad būtų pateikti neskaidrumo pavyzdžiai, tada taip. Bet niekada niekas nepateikė jokių neskaidrumo faktų. Dabar kalbama apie tam tikras prielaidas, vertinimus“, – tikina P. Urbšys.
Parlamentaras sako, kad paprastesnis NVO administravimas yra būtinas, nes ilgai veikiančios, didesnę patirtį ir finansavimą turinčios organizacijos didesnę biurokratiją lengvai įveiktų, o naujai besikuriančios tokios naštos neatlaikytų.
Skaitykite: https://www.lrt.lt/
Povilas Urbšys pateikė siūlymą, kad visų komisijų posėdžiai būtų transliuojami Seimo interneto svetainėje
Gruodžio 19 d. Seimo posėdyje Povilas Urbšys pateikė siūlymą pagal kurį būtų atsisakytą išskirtinių išlygų Etikos ir procedūrų komisijai ir Peticijų komisijai ir jų posėdžiai būtų transliuojami viešai.
Pasiūlymą žiūrėkite čia.
12 iš 29 būtinų Seimo narių pritarė, kad toliau vyktų P. Urbšio teikto pasiūlymo svarstymas, todėl pasiūlymas atmestas.
Seimo narys E. Pupinis teigė, kad turėtų ne tik Peticijos komisijos likti toks statusas, bet ir Etikos ir procedūrų komisijos, nes ten taip pat svarstomi asmeniniai, individualūs klausimai, susiję su Seimo narių ne tik bendraisiais viešaisiais dalykais, bet ir asmeniniais, individualiais.
Atsakydamas į E. Pupinio repliką Povilas Urbšys teigė, kad vieši komisijų posėdžiai suteikia galimybę politiko rinkėjams susipažinti, ar jo atžvilgiu yra priimamas sprendimas grynai politiškai motyvuotas, ar vis dėlto motyvuotas pagal etikos reikalavimus.
Seime – naujos iniciatyvos: į VRK savo narius galėtų deleguoti ir socialdarbiečiai, ir Puteikio partija
Seime įregistruotos naujos pataisos, kurios suteiktų galimybę į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) savo narius deleguoti visoms valstybės dotacijas gaunančioms partijoms. Tokiu būdu dabartinėmis sąlygomis Komisija pasipildytų dar aštuoniais nariais – papildomais keturiais nariais, deleguotais politinių partijų, ir dar keturiais – nepriklausomais, deleguotais kitų institucijų.
Pagal valstietės-žaliosios Guodos Burokienės ir dar septynių parlamentarų teikiamą VRK įstatymo projektą siūloma, kad savo narius į Komisiją galėtų deleguoti ne tik Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavusios partijos, bet bendrai visos, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai.
Tokiu būdu išsiplėstų VRK sudėtis. Šiuo metu joje yra šeši politinių partijų deleguoti nariai. Lietuvos socialdemokratų partija į ją delegavo Jūratę Lebedevienę, Liberalų sąjūdis – Maksimą Reznikovą, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Vilių Semešką, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga – Valdemarą Urbaną, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga – Gražiną Vickutę, Tvarka ir teisingumas – Egidijų Viskontą.
Tarp įstatymo projekto teikėjų esantis Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys nebandė neigti, kad tokio tipo iniciatyvose yra politinio intereso plėsti įtaką, bet jo manymu šiuo atveju tai dera su viešu interesu.
„Be abejo, kad tiek įstatymo siūlymas dėl kartelės mažinimo, tiek anksčiau priimti įstatymo siūlymai dėl finansavimo tvarkos pakeitimo, dabar šis įstatymo projektas, kuris susijęs su atstovavimo padidinimu VRK sudėtyje, yra susijęs su tuo, kad dabartinėje koalicijoje yra partijų, kurios nori išsaugoti savo vietą po saule. Paimkime, kad ir socialdarbiečius.
Mano asmeniniu įsitikinimu, politikoje niekas nevyksta be kažkokio politinio intereso. Tik kartais tai dera prie demokratijos ir viešo intereso, kartais nedera. Šiuo atveju, man atrodo logiška, kad, jeigu jau pasakyta, kad finansavimas gaunamas ne pagal Seimo narių skaičių, o pagal balsuotojų skaičių, ir finansavimas skirtas būtent mažesnėms partijoms, tada turi būti ir atstovavimas keičiamas“, – kalbėjo P. Urbšys.
Nuotr. D. Pipo
Skaitykite: https://www.delfi.lt
...
DELFI Diena. Ar Seimas išdrįs mesti Prezidentui iššūkį?
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vetavo Seime priimtą rinkimų įstatymą, mažinantį patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. „2020 metai yra rinkimų metai. Kiekviena politinė jėga stengsis mobilizuoti savo rinkėjus. O dabar valdantieji nori pasakyti, kad prezidentas atstovauja opozicijai, konkrečiai – konservatoriams. Šiuo atveju, kai jis didina konfrontaciją su valdančiaisiais, jis tarsi daro tuos žingsnius, kurie yra naudingi Ramūnui Karbauskiui“, – laidoje „DELFI diena“ sakė mišrios Seimo narių grupės frakcijos narys Povilas Urbšys.
„Didžiausia problema, kuri tokia laikoma demokratiškose šalyse, kai rinkėjai yra ribojami išreikšti savo valią, nes dabar mūsų rinkimų sistema yra tokia, kad jeigu rinkėjas ateina ir išsirenka netradicinę partiją, tai jo balsas nenukeliauja į balso dėžę. Paradoksas yra tame, kad jo balsas vis tiek skaičiuojamas toms partijoms, kurios peržengė barjerą ir už kurias niekada tas žmogus nebūtų balsavęs. Pas mus yra būtent tokia skaičiavimo sistema.
Jis (prezidentas) atkartojo tai, ką viešai išreiškė politologai. Man atrodo, kad jis prieš tai kalbėjo, kad pritartų liberalų siūlymui sumažinti iki keturių procentų. Šįkart jis jokio siūlymo nesuformulavo. Jeigu prezidentas kalba apie gerovės valstybę, tai gerovės valstybę kuriant reikia įveikti politinį sąstingį ir suburti pilietinę visuomenę, kad ji būtų aktyvi renkant politikus“, – DELFI tikino politikas.
Žiūrėkite: https://www.delfi.lt
Parlamentarai prašo įamžinti generolo Povilo Plechavičiaus atminimą
Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Povilas Urbšys, Stasys Tumėnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, Kultūros ministeriją ir Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisiją, prašydami svarstyti galimybę 2020 m., kuomet bus minimos 130-osios generolo Povilo Plechavičiaus gimimo metinės, įamžinti jo atminimą ir jo nuopelnus Lietuvai.
„Generolo P. Plechavičiaus drąsa ir ryžtas, nutiesė kelius į dešimtmetį trukusią pokario rezistenciją, jos kovas už laisvę ir nepriklausomybę, o per jas – ir į šių dienų Lietuvos nepriklausomybę“, – prane6ime spaudai Laurynas Kasčiūnas.
P. Urbšio teigimu, P. Plechavičius narsiai kovėsi su raudonarmiečiais, bermontininkais ir lenkų kariuomene. Už tai buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. 1944 m. ėmėsi kurti Vietinę rinktinę. Į Lietuvos vietinę rinktinę, vadovaujamą generolo P. Plechavičiaus, įstojo 7 000 vyrų. Vokiečiai norėjo ją išsiųsti į Rytų frontą. Generolas P. Plechavičius kategoriškai atsisakė tai daryti, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos vietinė rinktinė svetimų karų nekariaus.
„Būtent P. Plechavičiaus dėka tūkstančiai vyrų išvengė beprasmės mirties ginant svetimos valstybės interesus, daugelis jų papildė Lietuvos partizanų gretas. P. Plechavičiaus pastangos kurti karių formuotę nacių okupacijos sąlygomis byloja apie tautos norą priešintis, siekti nepriklausomybės. Nepaisant netekčių, generolo puoselėta savanorystės ir ištikimybės laisvei idėja pasiekė ir mūsų dienas“, – dėstė Seimo narys.
Nuotr.wikipedia.lt
Skaitykite: https://www.delfi.lt
SGD monstrui mokės ir mūsų vaikai
Seimas ketvirtadienį davė sutikimą, kad valstybė suteiktų garantiją „Klaipėdos naftos“ paskoloms iš Šiaurės investicijų banko suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivui išpirkti ir perskirstyti terminalo išlaikymo kaštus ilgesniam laikui. Bendra paskolų suma - 275,5 mln. eurų, tačiau sprendimą parlamentarai priėmė po karštų ginčų.
Paskolos bus naudojamos jau nuo sausio perskirstyti SGD terminalo kaštus iki 2044 metų ir iki 2025 metų įsigyti laivą-saugyklą. Pirmajai paskolai Seimas suteikė iki 134,15 mln. eurų valstybės garantiją, antrajai - iki 138,4 mln. eurų, nors pastarajai „Klaipėdos nafta“ prašė 20 mln. eurų daugiau, pro akis tai praslydo ir Energetikos ministerijai, ir Vyriausybei. Seimas nutarė, kad reikia leisti skolintis 20 mln. eurų mažiau - tiek, kiek, ekspertų paskaičiavimu, ir kainuoja laivas.
Parlamentaras „socdarbietis“ Artūras Skardžius ta proga priminė, kad buvęs „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis su Bermuduose registruota įmone „Hoegh LNG Ltd.“ pasirašė sutartį, kurioje aiškiai nurodyta, už kokią kainą Lietuva laivą galės išpirkti, todėl bandymu pasiskolinti papildomus 20 mln. eurų ragina susidomėti prokurorus.
„Be abejo, energetinis nepriklausomumas yra pagrindinis mūsų prioritetas. Tačiau sutikite, kad tie, kurie susiję su tuo projektu, o ypač užsienio partneriai, sprendžia ne mūsų nepriklausomybės klausimą, o savo komercinius interesus. 56 mln. eurų kasmet mes mokame vien už laivo nuomą.
Kodėl buvo pasirinktas būtent šis kelias, jei dabar kalbame apie išsipirkimą? Kas prisiims atsakomybę, kad kadaise priėmėme sprendimą, kurį dabar norime keisti?
Galų gale mes valstybės garantiją norime suteikti paskolai iš Šiaurės investicijų banko. Kas yra šito banko steigėjai? Švedija, Suomija, Danija, Norvegija, Islandija.
Iš ko mes nuomojamės laivą? Iš Norvegijos.
Iš ko ėmėme paskolas nuomai? Iš skandinaviškų bankų. Iš ko dabar imsime paskolas? Vėl iš tų pačių skandinavų.
Mūsų projektas labiausiai naudingas skandinavų verslininkams“, - po Seimo pritarimo suteikti valstybės garantijas paskoloms Seime replikavo Povilas Urbšys.
Skaitykite: https://www.respublika.lt
Oponentai įžvelgia valstiečių klastą: Ačienės kandidatūra sukėlė didžiules aistras
Valdančiajai „valstiečių“ frakcijai siūlant dvi kandidatūras į Seimo kanclerio pareigas, parlamentarai skepsio neslepia. Pasak jų, į šias pareigas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos (LVŽS) siūloma tos pačios frakcijos narė Vida Ačienė ne tik nepasižymi šioms pareigoms būtinomis kompetencijomis, tačiau prieštarauja ir „valstiečių“ deklaruotam pažadui, kad ne „partiniai bilietai“, bet profesionalumas bus pagrindinis imperatyvas užimant svarbias pareigas.
Lietuvos socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas teigia, kad „valstiečių“ sprendimas į kanclerius siūlyti V. Ačienę yra ganėtinai keistas.
„Labai nustebau, nes bent jau Seime ji, kaip parlamento narė, kuri aktyviai dalyvauja įvairiais klausimais, per daug nepasižymėjo. Keistas „valstiečių“ sprendimas, tuo labiau, kad reikia atsisakyti Seimo nario mandato norint dalyvauti tokiuose dalykuose“, – stebėjosi A. Sysas. „Galbūt čia šaudymas į ateitį, siekis užimti postus“, – retorinį klausimą kėlė politikas. Jo teigimu, kanclerio funkcija Seimo darbe yra labai svarbi, todėl ir šias pareigas užimantis asmuo turi turėti išskirtines savybes.
„Galbūt čia šaudymas į ateitį, siekis užimti postus“, – retorinį klausimą kėlė politikas.
Jo teigimu, kanclerio funkcija Seimo darbe yra labai svarbi, todėl ir šias pareigas užimantis asmuo turi turėti išskirtines savybes.
Savo ruožtu mišriai Seimo grupei priklausantis Povilas Urbšys „valstiečių“ iniciatyvą apibendrino tiesiog kaip nusisukimą nuo anksčiau deklaruotų vertybių.
„Nuo kanclerės darbo priklauso ir Seimo darbo kokybė. Juk tie darbuotojai padeda apsaugoti Seimą nuo nesąmoningų iniciatyvų. Tad paradoksas – tie, kurie kalbėjo, kad mums svarbiausia ne partiniai bilietai, bet žmonių kompetencijos ir vertybės, dabar deklaruotą nuostatą išduoda“, – akcentavo anksčiau „valstiečių“ frakcijai pats priklausęs parlamentaras.
Nuotr. K. Stankevičius
Skaitykite: https://www.delfi.lt