Naujienos
...
Pasaulinė Gyvybės diena. Šiemet ją minime giliau negu paprastai susimąstydami apie gyvybės slėpinį. Stebėdami Corona viruso sėjamą statistiką, kaip niekada gerai suprantame žmogaus gyvybės vertę, o atsidavę medikai, savanoriai ir geranoriai liudija jos prasmę.
Nė kiek nekeista (Simboliška), kad šiemet Gyvybės diena sutampa su diena, kai prieš 34 metus įvyko didžiausia XX a. atominė katastrofa - Černobylio avarija, kurios padarinius jaučiame iki šiol.
Ši diena tegul primena mums apie atsakomybę mylėti ir gerbti savo ir kito gyvybę. Juk tai mūsų žmogiškumo matas.
Politinių plunsknų kedenimo metas
Balandžio 23 d., ketvirtadienį, Seime vyko Seimo opozicijos inicijuotas posėdis. Šį posėdį ignoravo valdančiųjų dauguma. Tuo pademonstruodami savo politinę aroganciją ir nenorą įsiklausyti į kitus. Tačiau opozicijos pasiūlyti įstatymų projektai daugiau priminė politinių plunksnų kedenimą prieš būsimus rinkimus, o ne nuoširdų norą realiai padėti žmonėms.
Žiūrėkite Povilo Urbšio pasisakymus:
Apie valdančiųjų politinį kombainą. Žiūrėkite čia
Apie PVM lengvatą maitinimo ir gėrimų paslaugoms. Žiūrėkite čia
Apie mažesnį PVM mokestį nereceptiniams vaistams. Žiūrėkite čia
Apie siūlymą didinti valstybės paramą būsto įsigijimui jaunoms šeimoms. Žiūrėkite čia
Apie norą parodyti išskirtinį dėmesį žemės ūkiui Nacionalinio saugumo strategijoje. Žiūrėkite čia
Apie ketinimus vaistininkus pakeisti vaistininkų padėjėjais. Žiūrėkite čia
P. Urbšys: Kodėl A. Dulkys patogus visiems
Seime svarstant A. Dulkio atleidimą iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų Povilas Urbšys kėlė klausimą: “Kodėl valstybės kontrolierius toleruoja situaciją, kuri primena – šuo loja, karavanas eina?”.
”Manau, tai yra todėl, kad dabartinis vadovas suprato, kad jo stabilumas daug priklauso nuo taikaus santykio su tais, kuriuos jis kontroliuoja. Tarsi yra toks nebylus susitarimas. Tu kontroliuok, mes pripažįstame, bet iš esmės niekas nesikeičia,” -kalbėjo P. Urbšys
P. Urbšio pasisakymą už Arūno Dulkio atleidimą iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų žiūrėkite čia.
Skvernelio antausis opozicijai: atsisakė atsakyti klausimus
Premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį atsisakė atsakyti į opozicijos jiems raštu pateiktus klausimus.
Per opozicijos inicijuotą nenumatytą parlamento posėdį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paskelbė iš Vyriausybės kanceliarijos ir Finansų ministerijos gautus raštus, kad Seimo nariai turi teisę raštu pateikti tik vieną klausimą. Kadangi jų sulaukta daugiau, prašoma išrinkti vieną svarbiausią.
Be to, Vyriausybės nariai informavo, kad tuo pačiu metu, kai turėtų atsakinėti į Seimo narių klausimus, jie posėdžiaus COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitete.
Po šio perskaityto rašto žodį tarė opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Su dideliu apmaudu klausėm, ką jūs įgarsinote. Nei šioje kadencijoje, nei kitose nėra buvę, kad Vyriausybė ir jos atstovai, kurie kviečiami pagal statuto normas, atsisakytų ateiti ir atsakyti į klausimus. Susidaro įspūdis, kad išvedžiojimai, kad nesaugu, paprasčiausiai yra bėgimas nuo atsakymų į klausimus, išklausyti ekspertų pasakytos galbūt nepatogios tiesios“, – Seimo salėje svarstė Tėvynės sąjungos lyderis.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys sakė, kad ši situacija jau seniai buvo užprogramuota. O konservatorius Kęstutis Masiulis stebėjosi, kad jaučiasi kaip Baltarusijoje.
Nuotr. J. Elinsko
Skaitykite: https://www.delfi.lt
Su Prezidentūra seniai kariaujantys Seimo valdantieji surado progą keršyti G. Nausėdai
„Chuliganizmas“, „peštynės smėlio dėžėje“, „bandymų kurti teisinę valstybę paneigimas“ – taip žinomi šalies teisės specialistai įvertino antradienio Seimo balsavimus dėl teisėjų paskyrimo.
Per atkurtos nepriklausomybės 30 metų to dar nebuvo – Seimas antradienį vienu ypu išbrokavo tris kandidatus į Konstitucinio teismo (KT) teisėjus, taip pat kandidatę į Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininkus.
Dėl tokio kuriozo politikai baksnoja pirštais vieni į kitus. Smarkiausiai kapojasi dvi iš keturių kandidatūrų teikusi Prezidentūra ir jas atmetusi valdančioji dauguma.
Kad ir kas būtų kalčiausi, ši situacija parodė, kad dvi iš trijų pagrindinių valstybės institucijų – Seimas ir Prezidentūra – toliau nesugeba susitarti, o tas nesusikalbėjimas vis ryškesnis.
Seimas turėjo nuspręsti, ar KT teisėjais skirti buvusią šio teismo kanclerę Ingridą Danėlienę, AT teisėją Algį Norkūną ir advokatę Giedrę Lastauskienę.
Mat kovą baigėsi KT pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija.
Dar praėjusių metų pabaigoje I.Danėlienės kandidatūrą pasiūlė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, A.Norkūno – laikinai AT pirmininkės pareigas einanti šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, o G.Lastauskienės – prezidentas Gitanas Nausėda.
Be to, prezidentas S.Rudėnaitę siūlė atleisti iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir paskirti nuolatine AT vadove.
Slaptu balsavimu Seimas nepalaimino nė vienos kandidatūros į KT teisėjus, o S.Rudėnaitę apskritai pakabino palubėje. Parlamentarai pritarė, kad ji būtų atleista iš AT Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, bet nepatvirtino jos AT vadove.
Prieš balsavimą svarstant šias kandidatūras diskusijos vyko tik dėl I.Danėlienės. Tiksliau – apie jos galimus asmeninius ryšius su D.Žalimu. Nors ir KT pirmininkas, ir buvusi kanclerė šias kalbas neigė, jais tikėjo ne visi politikai.
Kai kurie politikai, pavyzdžiui, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys, pranašavo, kad kai kurios ar net visos kandidatūros bus atmestos, nes valdantieji valstiečiai nusiteikę paauklėti prezidentą.
Mat G.Nausėda, keršydamas valstiečiams už tai, kad jie nepakluso jo reikalavimams atleisti susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, atmetė kandidatą į ekonomikos ir inovacijų ministrus, premjero Sauliaus Skvernelio patarėją Luką Savicką.
Kad P.Urbšio pranašystės išsipildys su kaupu, buvo galima prognozuoti jau senokai. Tarkime, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), vadovaujamas dešiniosios valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio rankos Agnės Širinskienės, vilkino kandidatūrų svarstymą.
Tuo metu dalis valdančiosios daugumos atstovų spėjo, jog bus atmestos ne tik prezidento kandidatūros, bet ir Seimo pirmininko teikiama kandidatė – vien dėl to, kad ją teikia V.Pranckietis, kurį R.Karbauskis pavadino niekam neatstovaujančiu ir nieko negalinčiu padaryti Seimo pirmininku.
Kalbant apie A.Norkūną, jis esą tiesiog pateko ne vietoje, ne laiku ir ne į tą kompaniją, todėl automatiškai buvo paskandintas su kitais.
Beje, parlamentarai užkulisiuose piktinosi ir tuo, kad visos kandidatūros į KT teisėjus esą yra silpnos, o V.Pranckietis ir Prezidentūra jų tinkamai nederino nei su Seimo frakcijomis, nei su politiniais lyderiais.
Nuotr. lrytas.lt montažas
Skaitykite:https://www.lrytas.lt
P. Urbšys: valdantieji įvykdė baudžiamąją akciją Prezidentui ir Seimo pirmininkui
Teisėjų kandidatūros Seime nebuvo patvirtintos daugumos vien tik dėl to, kad norima pademonstruoti, kad Seimo Pirmininkas yra tarsi visiškai neįgalus. O kai kurie iš valstiečių dar irneatsispyrė pagundai pademonstruoti savo politinius raumenis ir paauklėti Prezidentą už jo nepaklusnumą.
P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.
Advokatai šantažavo ar reikalavo dirbti?
Lietuvos advokatai nė už ką netiki, kad patyrę jų kolegos galėjo ryžtis nusikaltimui ir šantažavo STT vadą Žydrūną Bartkų. Atvirai teigiama, jog juos sulaikant padaryta didžiulė klaida, o pati byla yra rašyta šakėmis ant vandens, siekiant nuslėpti neteisėtus STT veiksmus. Teisininkai konstatuoja, jog valstybėje nustota žaisti demokratija ir tai jaučiančios teisėsaugos tarnybos vis labiau drąsėja, o teisingumą turinti vykdyti Temidė vis labiau bailėja.
Daug metų STT dirbusio Seimo nario Povilo Urbšio nuomone, daug kas šiame tyrime priklausys nuo teismų vertinimo.
„Yra ir subjektyvioji šios istorijos pusė. Jei STT tiriamos bylos advokatas susitiko su tarnybos vadu ir kalbėjo apie tyrimo paspartinimą teisėtais sprendimais. Tame kontekste užsimindamas apie problemų su jo darbuotoju paviešinimą. Dėl advokatams inkriminuojamų nusikaltimų iškeltos bylos yra retos ir teismų sprendimai būna įvairūs. O šiuo atveju kalba eina ne apie paprastus asmenis, o apie gerai teisę išmanančius advokatus. Klausimas, ar surinkta pakankamai įrodymų, jog tyrimas baigtųsi sėkmingai, byla pasiektų teismą ir šis priimtų adekvatų sprendimą. Juk kiek yra pavyzdžių, kai tokios ar panašios bylos nutraukiamos ir žmonės visiškai išteisinami. Labai keista, kad čia figūruoja G.Danėlius, kuris buvo laikomas prezidentės Dalios Grybauskaitės dvaro teisinių klausimų sprendėju, kuriam siūlyta tapti generalinio prokuroro pavaduotoju, kuruojančiu kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Ar galėjo jis sau leisti daugiau, nei kiti?“- kalbėjo parlamentaras P.Urbšys.
Nuotr. I. Sidarevičiaus
Skaitykite: https://www.respublika.lt
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas darbą tęsia nuotoliniu būdu
Šiandien vykusiame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje buvo svarstyti Vietos savivaldos įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pakeitimo projektai, aptartos ES investicijos COVID-19 kontekste bei kiti aktualūs klausimai.
Nuotolinio posėdžio įrašą žiūrėkite čia.
Ar teisūs tie, kurių rankose valdžios galios?
Tiesa pas mus dažnai iškreipiama politikų. Valdantieji ir opozicija išrinkti žmonių, kad juos atstovautų ir dirbtų kartu, tačiau pas mus vyrauja iškreiptas įsitikinimas, kad jei turi žmonių suteiktas galias, tai tavo ir tiesa.
Ar pastebite tai?
Seimas prezidento veto linksta pritarti – dar kartą imsis kainų reguliavimo klausimo
Antradienį Seime pateikus prezidento veto dėl galimybės Vyriausybei reguliuoti kainas, paskelbus ekstremaliąją padėtį, ir vėl įžiebė parlamentarų diskusijas. Galiausiai Seimo nariai pritarė pasiūlymui įstatymą svarstyti iš naujo.
Po alternatyvaus balsavimo 77 Seimo nariai pasisakė, kad projektas būtų svarstomas iš naujo. Prieš balsavęs 41 Seimo narys pasisakė už pasiūlymą, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu.
Seimas dar kartą šį pasiūlymą turėtų svarstyti kitą savaitę.
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta Seime tvirtino, kad, prezidento nuomone, kainų reguliavimas nėra suderinamas su efektyvia ekonomine politika ir šalies konstitucinėmis nuostatomis. Prezidento vertinimu, tai neleistų pasiekti ir pageidaujamo rezultato.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys paprašė įvardyti konkrečias valstybes, kuriose, pritaikius kainų reguliavimą, prekių, kurių kainos buvo reguliuojamas, rinkoje nebeliko.
„Negalėčiau įvardyti konkrečių valstybių, kurios karantino metu reguliuoja kainas. Aš tokių nesu girdėjęs. (...) Galiu tik iš istorijos papasakoti, kai buvo kainos reguliuojamas ir sovietiniu laikotarpiu, tų prekių paprasčiausiai nelikdavo“, – tvirtino S. Krėpšta.
Vėliau pasisakydamas „prieš“ P. Urbšys atkreipė dėmesį, kad tokią praktiką nuo balandžio 3 d. taiko Prancūzija.
E.Blaževič nuotr.
Skaitykite: https://www.lrt.lt