Naujienos

2020 m. Vasaris mėn. 07 d., Penktadienis

Laimutės Vološkevičienės paroda „Keturios patirtys“

Arunas Revotas nuotrauka.

Vasario 7 d. Bendruomenių rūmuose vyko Laimutės Vološkevičienės darbų paroda. Menininkė yra žinoma sertifikuota Iengar jogos mokytoja, ilgametė jogos studijos Panevėžyje vadovė, tarptautinių jogos seminarų organizatorė. Išleido knygą „Kelias: Iyengar joga“. Ją žavi Rytų kultūra. Mėnesį per dvejus metus panevėžietė gyvena Indijoje, kur tobulina jogos žinias. Šis sporto ir išskirtinės filosofijos derinys moterį lydi jau tris dešimtmečius. Laimutė didelė kelionių entuziastė, kandidatė į alpinizmo sporto meistro vardą. Lipimas į kalną, pasak užkietėjusių alpinistų, ne tik sportas. Toks užsiėmimas grūdina, formuoja asmenybę ir leidžia atrasti save.

Pirmasis L. Vološkevičienės susidūrimas su daile įvyko prieš aštuonerius metus Bistrampolio dvare vykusiame akvarelininkų plenere. Nuo to laiko menininkė ieško savito braižo. Ji intensyviai piešia įvairiomis technikomis (akvarelė, tapyba), nuolat išranda kažką savito ir įdomūs. Paskutiniu metu įspūdingi darbai gimsta piešiant žemėmis.

„Jūsų darbuose netrūksta estetikos ir filosofijos bet, svarbiausia, kad juose yra ramybė. Tame dabartinio gyvenimo skubėjime tikrai norisi ramybės. Ir tai, kad jūs sugebate perduoti tą ramybę kitiems, tai tikra Dievo dovana. Jūs net galite pavargusį angelą parnešti namo. Tai nesuvokiama protu, bet juntama širdimi.

Mūsų miestas gyvuos tol, kol jame gyvena žmonės norintys kurti, kurie perduoda mums tos kūrybinės dvasios dvelksmą. Ačiū jums už kuriamą mūsų miesto dvasinę aurą“, - kalbėjo Povilas Urbšys ir įteikė menininkei gėlių puokštę.

A.Revoto nuotr.

2020 m. Vasaris mėn. 05 d., Trečiadienis

Susitikimas su Liudvika Knizikevičiene

Vasario 5 d.  Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko Liudos Knizikevičienės naujos knygos ,,Bitės pėdsakais Panevėžyje. Lietuvos moterų lygos veiklai Panevėžyje 20 metų“ pristatymas.

Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus tikslai – skatinti visuomeninį ir politinį moterų ir kitų gyventojų aktyvumą, ugdyti visuomenės pilietiškumą ir demokratiškumą, gaivinti ir propaguoti tautos dvasines, dorovines, kultūrines, istorines ir šeimos vertybes. LML Panevėžio skyriaus darbui Liudvika Knizikevičienė vadovavo 20 metų. Knygos puslapiuose ir surašyta nuveiktų darbų istorija.

L. Knizikevičienė yra knygų ,,Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m.”, ,,Pirmųjų Panevėžio bažnyčių ir Senamiesčio gatvės istorija” knygos „Panevėžio medicinos istorija iki 1990 m.” „Panevėžys amžių sandūroje”, „Jie gydė ir mokė”, „Savanorio Juozo Bariso šeimos šviesa”, „Panevėžio medikai” bendraautorė ir sudarytoja.

Už nuveiktus darbus medicinos ir visuomeninės veiklos srityse Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2018 m. vasario 16 d. L. Knizikevičienę apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino riterio kryžiumi.

Povilo Urbšio padėjėja gėrėjosi autorės gyvybingumu, energija ir veiklos prasmingumu, kas yra neabejotinas pavyzdys jaunajai kartai. Įteikdama gėlių puokštę ji palinkėjo autorei subrandinti dar daug gražių idėjų ir jas įgyvendinti.

2020 m. Vasaris mėn. 05 d., Trečiadienis

Paroda „Juozo Lebednyko mažoji skulptūrinė plastika, pastelės, piešiniai“

Vasario 5 d. Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone vyko parodos  „Juozo Lebednyko mažoji skulptūrinė plastika, pastelės, piešiniai“ atidarymas, kurioje autorius pristato naujausius pastarųjų dvejų metų kūrinius – mažosios skulptūrinės plastikos (bronza, akmuo, medis) darbus, pasteles ir piešinius.   

Per savo kūrybinio darbo dešimtmečius J.Lebednykas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos meniniame gyvenime, įnešė svarų indėlį į lietuviškos skulptūros panoramos formavimą. Už ištikimybę kūrybai ir savito braižo puoselėjimą 2018 metais jis apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos „Auksiniu ženkliuku“, svarbiausiu Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) apdovanojimu.  Skulptorius buvo vienas iš nedidelio profesionalių dailininkų būrio, kurie 8-jame dešimtmetyje padėjo tvirtus pamatus, ant kurių išaugo dabartinė Panevėžio profesionalioji dailė. 1989–1993 metais skulptorius vadovavo LDS Panevėžio skyriui, prisidėjo prie jo plėtros ir stiprinimo. 1993 metais J. Lebednyko iniciatyva ir tuometinės miesto valdžios pagalba buvo įkurta LDS Panevėžio skyriaus parodinė erdvė „Galerija XX“. 1974–1987 metais jis dėstė Vaikų dailės mokykloje, jo mokiniais  buvo daugelis dabartinių viduriniosios kartos dailininkų.

Povilas Urbšys pasveikino menininką, linkėdamas jam įgyvendinti dar daug kūrybinių sumanymų ir įteikė suvenyrą. 

2020 m. Vasaris mėn. 04 d., Antradienis

Buvęs R. Karbauskio bendražygis įžvelgė manevrą, su kuriuo nebūtinai sutiks S. Skvernelis

P.Urbšio teigimu, R.Karbauskio pasitraukimas iš frakcijos seniūno ir Kultūros komiteto pirmininko postų bei kalbėjimas apie sąrašo vairo perdavimą S.Skverneliui tėra rinkiminė akcija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiui Ramūnui Karbauskiui praėjusią savaitę pasiūlius partijos sąrašą į rudenį vyksiančius Seimo rinkimus vesti premjerui Sauliui Skverneliui, šis tik padėkojo už įvertinimą ir pakartojo dar nežinantis, ar dalyvaus politikoje bei pridūrė, kad vietos sąraše – nėra svarbiausia.

Savo ruožtu dosniu pasiūlymu S.Skvernelio iškart nesuviliojęs R.Karbauskis pirmadienį rėžė, kad oficialus siūlymas premjerui esą apskritai nėra pateiktas ir žiniasklaida tik išpūtė jo pasvarstymus apie logiką, kokios LVŽS turėtų laikytis vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Valstiečių vedlys pabrėžė, kad po penktadienį Kaune vykusio partijos Tarybos posėdžio jis S.Skverneliui neva pateikė ne pasiūlymą, o paprasčiausiai pasamprotavo, žurnalistui uždavus konkretų klausimą apie partijos sąrašo lyderį artėjančiuose rinkimuose.

Seimo nario, buvusio valstiečių frakcijos atstovo Povilo Urbšio teigimu, R.Karbauskio pasitraukimas iš frakcijos seniūno ir Kultūros komiteto pirmininko postų bei kalbėjimas apie sąrašo vairo perdavimą S.Skverneliui tėra rinkiminė akcija, nes LVŽS pirmininkas niekuomet nesutiktų šalia savęs užsiauginti kitą lyderį ir norėtų partiją vairuoti nuo galinės sėdynės.

O S.Skvernelis, P.Urbšio įsitikinimu, tokiu atveju sąrašo vesti nesutiks, nes „nenorės būti R.Karbauskio pastumdėliu“.

 „Tai bus ne pasitraukimas, o persėdimas ant galinės sėdynės, kadangi R.Karbauskis tikrai nenorės, kad frakcijos vairą perimtų žmogus, kuris galėtų turėti savo nuomonę. Jeigu jis užleis tą vietą, tai nebent žmogui, kuris yra 100 proc. jam lojalus. Bet tas žmogus jokiais būdais nebus frakcijos lyderis, nes R.Karbauskis nenorės ir neduos galimybės sustiprėti kokiam nors kitam lyderiui“, – portalui lrytas.lt samprotavo P.Urbšys.

P.Urbšys tvirtino, kad pastarųjų dienų R.Karbauskio pareiškimai – tik reklaminis triukas, kuriuo jis siekia oficialiai partijos vairą perduoti S.Skverneliui, tačiau iš tiesų rinkimų sąrašą ir kitus reikalus pats tvarkyti nuo galinės sėdynės.  

„Jeigu R.Karbauskis būtų iš viso pasitraukęs, tai tikrai būtų stiprus ženklas, kad kažkas gali keistis. O dabar iš esmės jis sako, kad sėdės užpakalinėje sėdynėje, sudarinės sąrašą ir formuos rinkiminį traukinį, į kurio vagonus jis susidės keleivius, o garvežio mašinistu jis leis būti S.Skverneliui. Klausimas, ar pats S.Skvernelis norės būti tuo traukinio mašinistu, kuris neatsakys už savo bendrakeleivius. Aiškiai matosi tai, kad R.Karbauskis savo politinių galių formuoti sąrašą neatsisako, todėl tas jo pasitraukimas yra reklaminis triukas“, – kalbėjo politikas.

Nuotr. T. Bauro

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2020 m. Sausio mėn. 30 d., Ketvirtadienis

P. Urbšys: Visuomenės informavimo įstatymas yra nukreiptas į sa­vi­re­gu­lia­ci­jos prin­ci­po nai­ki­ni­mą

Screenshot_1.jpg

Seime buvo svarstomas Visuomenės informavimo įstatymas, kuriuo siūloma steigti naują žiniasklaidos rėmimo fondą ir tuo pačiu iš įstatymo išbraukiant šiuo metu valstybės paramą kultūros ir šviečiamiesiems projektams skirstantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Įstatymo svarstymo metu Povilas Urbšys teigė, kad Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja tar­si pa­gal di­ri­gen­to laz­de­lę pa­tei­kė Sei­mui įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ris da­bar yra nu­kreip­tas bū­tent į sa­vi­re­gu­lia­ci­jos prin­ci­po nai­ki­ni­mą, į ko­mer­ci­nio in­te­re­so su­stip­ri­ni­mą ir es­mės su­nai­ki­ni­mą fon­do, ku­rio mi­si­ja yra kul­tū­ros ir švie­ti­mo vie­ši­ni­mas ir vi­suo­me­nė­s ug­dy­mas.

Jis taip pat pateikė siūlymą iš­brauk­ti iš įsta­ty­mo imi­ta­ci­nes nuo­sta­tas dėl va­di­na­mo­jo fon­do se­na­to ir fon­do ta­ry­bos, nes da­bar lyg ir ban­do­ma su­kur­ti įvaiz­dį, kad nie­kas ne­si­kei­čia. Fon­do ta­ry­bo­je lyg ir su­da­ro­mas įspū­dis, kad vis­kas ge­rai, bet es­mi­nė nuo­sta­ta yra to­kia, kad tiek fon­do se­na­to su­dė­tį, tiek fon­do ta­ry­bos su­dė­tį tvir­ti­na ne kas ki­tas, o Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja. Atrodo, kad yra in­te­re­sas at­sto­vau­ti kaž­kie­no ko­mer­ci­niams sie­kiams ar po­li­ti­niam in­te­re­sui ir pa­ban­dy­ti per tai da­ry­ti įta­ką tu­ri­niui. 

 “Es­mė yra to­kia, mes kal­ba­me apie lais­vą žo­dį. Taip, daug ką fi­nan­suo­ja vals­ty­bė iš sa­vo biu­dže­to, bet tai ne­reiš­kia, kad vals­ty­bė tu­ri vis­ką uzur­puo­ti, de­monst­ruo­ti sa­vo ga­lias ir dik­tuo­ti, ką rei­kia da­ry­ti, ko ne”,- kalbėjo Seimo narys.

P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2020 m. Sausio mėn. 30 d., Ketvirtadienis

Bylą nutraukė net neapklausę P.Urbšio

Screenshot_5.jpgTik iš korespondento išgirdęs apie nutrauktą bylą Seimo narys dėl to nenustebo – kaip buvęs pareigūnas jis žinojo, kad tai pranešti jam nebūtina. Byla gi buvo iškelta po to, kai į prokuratūrą, jo žiniomis, kreipėsi net 40 teisiamo Panevėžio mero aplinkos žmonių.

Šiaulių apygardos teisme už korupcinius nusikaltimus teisiamas Panevėžio meras Rytis Račkauskas ir jo aplinka gali nusiraminti – vykstant ikiteisminiam tyrimui jokie šios bylos duomenys nebuvo atskleisti.

Šis tyrimas sietas su Seimo nariu Povilu Urbšiu.

Beveik prieš metus prokuratūra buvo sulaukusi grupės asmenų pasirašyto kreipimosi dėl politiko viešų komentarų apie R.Račkauskui iškeltą bylą. Grupei asmenų atrodė, kad du kartus liudytoju apklaustas P.Urbšys vėliau bendraudamas su spaudos atstovais paviešino draudžiamus dalykus.

Tačiau tyrėjai jokio nusikaltimo P.Urbšio pokalbiuose su žiniasklaida neįžvelgė.

Antradienį Panevėžio apylinkės prokuroras Tomas Dzikas patvirtino apie nutrauktą tyrimą.

„Byla nutraukta, nes užteko surinktų duomenų konstatuoti, jog nusikaltimas nepadarytas“, – glaustai pasakė jis.

Paskui prokuroras dar pridūrė, kad šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai niekam taip ir nebuvo pareikšti, o P.Urbšys net neapklaustas liudytoju.

Skaitykite: http://www.panskliautas.lt/

2020 m. Sausio mėn. 29 d., Trečiadienis

Urbšys: Karbauskis yra tiek prisimelavęs, kad kituose rinkimuose konservatoriai turi visas galimybes pramušti savo „lubas“

Nuo 2016 m. Seimo rinkimų iš Ramūno Karbauskio vadovaujamos frakcijos Seime pasitraukė apie penktadalis narių, ir tai daugiausiai – žmonės, labiausiai prisidėję vedant šią partiją į rinkimus. Kodėl iš frakcijos bėga jos nariai, ar tai galima vadinti tik politikų pavieniais sprendimais, ar tai – sisteminė problema, ir ar R. Karbauskis dar turi ką pasiūlyti prieš artėjančius rinkimus – pokalbis „DELFI Dėmesio centre“.

Laidoje – „valstiečių" frakciją palikę, dabar – mišrios Seimo narių grupės frakcijos nariai Vytautas Bakas, Virgilijus Poderys ir Povilas Urbšys.


– Studijoje turime dar du dezertyrus. Kaip jūs, pone Urbšy, aiškinate visa tai, kas vyksta „valstiečių" frakcijoje Seime – maždaug penktadalis frakcijos narių vienas po kito pasitraukė iš frakcijos, ir tai buvo žmonės, kurie tikrai lyderiavo „valstiečių" sąraše.

P. Urbšys: Norėčiau reaguoti į sąvoką dezertyrai. Dezertyras yra tas, kuris išduoda.

– Jūs manote, kad R. Karbauskis taip nemano?

P. Urbšys: Čia jau jo problemos, kad jis nesuvokia, ką jis išdavė, ir kiek jis yra primelavęs. Mus visus subūrė ne postai – iš tikrųjų net neplanavome užimti kažkokius postus, tapti ministrais ar komitetų pirmininkais. Mus suvienijo vertybės ir idėjos, kas mane skatino dalyvauti to darinio formavime. Tikrai buvome tos strateginės grupės nariai, toje strateginėje grupėje buvo apie 12 žmonių. Iš jų dabar yra likęs tik vienas trečdalis – visi kiti dėl kažkokių priežasčių pasitraukė.

Bet būtent ta strateginė grupė prisidėjo prie vertybinio pamato kūrimo ir strategijos kūrimo. Ir vienas iš svarbiausių dalykų buvo skaidrumas, sąžiningumas. Kalbėjome, kad prieš įstatymą visi yra lygūs, kad įstatymas ir moralė yra du skirtingi dalykai.

Kas atsitiko – buvo suklupta ties „Agrokoncerno" problemomis, ir kur buvo užduodami klausimai, bet Karbauskis padarė viską, kad nebūtų sudaryta komisija, kuri leistų atsakyti į šiuos klausimus, man buvo aišku, kad tai yra dvigubi standartai, ir mes traukiamės nuo savo vertybinių įsipareigojimų. Kalbėjome apie tai, kad nesudarinėsime koalicijos su teisiamomis partijomis. Po kiek laiko iš aritmetinio politinio išskaičiavimo buvo sudaryta koalicija su „Tvarka ir teisingumu", ir Vytautas Bakas sureagavo, kad jis nesutinka.

Labai gerai atsimenu, kaip atėjo Virgilijus Poderys. Pagrindinė problema, kai formavome naują tapatybę, buvo praplėsti ratą žmonių, kurie balsuotų už „valstiečių" sąrašą, įveikti tą „valstietišką" įvaizdį. Virgilijus Poderys buvo ta pirmoji kregždė, kuri prisidėjo prie naujo įvaizdžio kūrimo, kad tai nėra tik „valstiečiams" skirtas sąrašas. Bet aišku, tuo buvo pasinaudota. Virgilijus kalbėjo apie susijusias problemas, ar tai yra komanda, kokie šios komandos tikslai ir vertybės, ar tai yra toks, sakykime, žemės ūkio bendrovės darinys, kur yra bendrovės pirmininkas su akcijų paketu, ir visi kiti samdomi darbuotojai.

– Praėjusiuose rinkimuose „valstiečiams" labiausiai sekėsi vienmandatėse apygardose. Kaip manote, kaip bus šių metų rinkimuose?

P. Urbšys: Iš tiesų prieš ketverius metus antrame rinkimų ture žmonėms buvo dilema, ką rinktis – arba konservatoriai, arba „valstiečiai". „Valstiečiai" lyg ir sudarė įvaizdį, kad yra ta kita, trečioji jėga, kuri atnaujins politiką. Konservatoriai asocijavosi su praeitimi, tam tikra stagnacija. Ką dabar daro Gabrielius Landsbergis – kalba apie kitą požiūrį į sąrašą.

Iš esmės jis daro tą patį, ką darėme mes – būrėme „valstietišką" sąrašą, kur nesvarbu partinis bilietas, svarbu vertybės. Dabar matau, kad Landsbergis bando formuoti platųjį sąrašą ir pateikti kaip alternatyvą. Bijau, kad gali nutikti taip, jog antrame ture, kai bus vienmandatininkų, jei konservatoriams vis dėlto pavyks suburti sąrašą kaip alternatyvą ir pasakyti, kad jie nėra vakarykščiai konservatoriai, - tada rinkėjai gali mobilizuotis ir nukentėti būtent „valstiečiai".

– Konservatoriai turi labai aiškias „lubas", kurių negali perlipti.

P. Urbšys: Bet jie dabar tas lubas nori pramušti. Jei jiems pavyks, jie tikrai gali tikėtis gerų rezultatų antrame ture. Tas elektoratas, kuris yra nusivylęs „valstiečiais", gali būti toks suaktyvintas, kad net jei niekada nebalsavo už konservatorius, ar už juos balsavo labai seniai, sakys, kad vis tiek jie yra mažesnė blogybė nei „valstiečiai", kurie mus apgavo.

Nuotr. delfi.lt

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 29 d., Trečiadienis

P. Urbšys: Aplinkos monitoringo įstatymo pataisos suteikė vilties, kad situacija gali keistis iš esmės

Screenshot_1.jpg

Sausio 28 d. Seimo posėdyje svarstytos Aplinkos monitoringo įstatymo pataisos, kurios leistų sudaryti prielaidas gauti patikimesnius ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenis. Šiuo metu vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatomi ūkio subjektų išmetamų teršalų viršijimai, bet jų nerodo aplinkos monitoringo duomenys. Todėl numatoma griežtinti reikalavimus ėminius imančioms laboratorijoms.

Povilas Urbšys pasisakė už šio įstatymo priėmimą. Diskusijos metu politikas teigė, kad inicijuojamos pataisos yra gera pradžia, tik apmaudu, kad da­bar­ti­nia­me įsta­ty­me yra įtvir­tin­ta nuo­sta­ta, kad ap­lin­kos mi­nist­ras, at­si­žvelg­da­mas į ūki­nės veik­los rū­šių ir at­ski­rų tech­no­lo­gi­nių pro­ce­sų ga­li­mą nei­gia­mą po­vei­kį ap­lin­kai ar­ba grės­mę, kad bus pa­da­ry­ta ža­la ap­lin­kai, nu­sta­to kri­te­ri­jus, ku­riuos ati­tin­kan­tys ūkio sub­jek­tai pri­va­lo vyk­dy­ti ūkio sub­jek­to ap­lin­kos mo­ni­to­rin­gą. Vėl ap­si­ri­bo­ja­ma vie­nu as­me­niu, tai at­si­lie­ka tas sub­jek­ty­vu­sis veiks­nys. Vis dėl­to yra ge­ra pra­džia šios ini­ci­juo­ja­mos pa­tai­sos.

 

Povilo Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

Bal­sa­vo 99 Sei­mo na­riai: vien­bal­siai, už – 99, pri­ta­rė įsta­ty­mui.

2020 m. Sausio mėn. 29 d., Trečiadienis

Jeigu jus VSD darbuotojas pakvies puodelio kavos...

Screenshot_4.jpgPrezidentas pateikė Seimui Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios sukėlė diskusijas ir nerimą, ar didinamos slaptųjų tarnybų galios nekelia grėsmės žmogaus teisėms ir laisvėms, ar pataisos neprieštarauja prezidento deklaruojamam „gerovės valstybės“ idealui?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas URBŠYS, Seimo narys, advokatas Rimas ANDRIKIS, advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Remigijus MERKEVIČIUS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, advokatas Egidijus BIČKAUSKAS, buvęs VSD vadovas Gediminas GRINA. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 G.JAKAVONIS: Viešojoje erdvėje gana daug diskusijų sukėlė prezidento Gitano Nausėdos pateiktos įstatymo pataisos ir net ironijos apie prevencinius pokalbius prie kavos, kuria mūsų saugumo tarnybos vaišintų Lietuvos piliečius.
P.URBŠYS: Pats pateikimas tų pataisų yra susijęs su tam tikra motyvacija, kuri, manau, atitinka šios dienos iššūkius, nes, sutikime, ta tarptautinė padėtis nėra palanki Lietuvai, jos saugumui. Reaguojant į tuos iššūkius, reikia aštresnių įrankių. Tačiau, pradėjus gilintis, kyla daug klausimų. Pats prezidentas bando įtikinti, kad čia palies tik menką dalį visuomenės, kad tikrai nepakenks nei žmogaus teisėms, nei demokratijai. Atvirkščiai - sutvirtins demokratiją. Tačiau kelinti metai specialiųjų tarnybų skelbiamose ataskaitose kaip viena iš grėsmių akcentuojama - valdžios kritika. Ji gali būti susijusi su mūsų valstybės silpninimu ir kad ta kritika gali būti suinteresuotos valstybės, kurios yra priešiškai nusiteikusios mūsų nepriklausomybės atžvilgiu. Tame įstatyme turi būti nurodyta, su kuo tie prevenciniai pokalbiai turi būti vykdomi. Su asmenimis, kurie gali būti susiję su veikla, galinčia didinti riziką arba kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Tai yra labai plati sąvoka. Čia kalbama apie žmogaus veiklą arba jo požiūrį į esamą problemą ir būtent kritinį požiūrį. Norima įduoti tokį įrankį, kad pačios tarnybos spręstų, žmogus tą grėsmę kelia ar ne. Yra nemažai nacionalinės svarbos projektų, pavyzdžiui, energetinės nepriklausomybės, buvo ne viena diskusija ir keletas nuomonių, ar tas projektas yra pats pigiausias, ar tas pasirinktas kelias yra pats teisingiausias. Pagal šią traktuotę būtų galima vertinti, kad tie, kurie suabejojo pripažintu nacionaliniu prioritetu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Aš jau nekalbu, kad ne kartą švietimo profsąjungos buvo apkaltintos, kad jų aktyvumą inspiruoja ne kas kitas, o būtent jėgos iš Rytų. Galų gale, savo laiku tuos prevencinius pokalbius prisiėmė ne kas kitas, o būtent D.Grybauskaitės prezidentūros aplinka, nes kvietėsi profsąjungų lyderius ir bandė išaiškinti, kad jų protestai ir kritinės nuostatos mūsų valstybėje gali destabilizuoti situaciją. Vadinasi, žmogus, kuris nusprendžia kovoti už savo socialines teises, gali būti įrašytas į Lietuvos priešų sąrašą. Aš jau nekalbu apie tai, kad šiame įstatyme atsiranda nuostata - „gauti informaciją iš fizinių asmenų“. Vadinasi, atsiranda prievolė ją teikti, nes kyla klausimas, kodėl pilietis neteikė informacijos ir nenori padėti realizuoti saugumo jam suteiktų teisių. Valstybės saugumo departamentas nori inicijuoti pataisas, kurios šiuo atžvilgiu sumažintų kontrolę. Pagal dabartinį įstatymą, jeigu atsisakome teikti informaciją, kurią pagal įstatymą yra privalu teikti, turi apie tą atsisakymą informuoti atskaitingas institucijas. Dabar norima tą nuostatą panaikinti - jeigu neatsakėme, tai yra mūsų reikalas. Norima, kad būtų suteiktos teisės be sankcijų skverbtis į žmogaus asmeninį gyvenimą, kuris susijęs su jo finansine, ūkine veikla. Klaidinami aiškinamajame rašte Seimo nariai, kad neva mes norime, kad mums būtų suteiktos tokios teisės, kurios suteiktos kitiems subjektams. Tačiau Kriminalinės žvalgybos įstatyme aiškiai pasakyta, kad tokie veiksmai turi būti tik su teismų sankcija.

I.Sidarevičiaus nuotr.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

2020 m. Sausio mėn. 29 d., Trečiadienis

Prisimenant partizaną Bronių Krivicką-Vilnių

1.jpgSausio 29 d. Povilas Urbšys dalyvavo renginyje, skirtame poetui, partizanui Broniui Krivickui-Vilniui atminti, kuris vyko Panevėžio Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje.

Bronius Krivickas (1919–1952), vienas iš nedaugelio to laikotarpio pradedančių poetų ir rašytojų, dalyvavusių pokario rezistencijoje. Jis buvo vienas gabiausių literatų, kurio talentas tuo metu tik ėmė skleistis. Būdamas partizanų gretose, kūrė poeziją, rašė straipsnius, vertė J. V. Gėtės kūrybą, redagavo partizanų leidinius („Aukštaičių kova“, „Laisvės kova“). B. Krivicko ir jo kartos likimas buvo tragiškas, nulemtas sovietų okupacijos. 1952 m. jis žuvo partizaninėje kovoje. 

Renginyje dalyvavo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius. Jis pristatė B. Krivicko gyvenimo ir kovos kelią. Ištraukas iš B. Krivicko poezijos ir publicistikos skaitė muziejininkas Donatas Juzėnas.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 6 iš 324