Naujienos
Valdančiųjų planas pavyko: R. Žemaitaitis išverstas iš posto
Valdančiųjų planas iš Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pavaduotojo pareigų išversti neseniai dar koja kojon su valdančiaisiais ėjusį „Tvarkos ir teisingumo“ lyderį Remigijų Žemaitaitį pavyko.
Už R.Žemaitaičio atstatydinimą iš pareigų balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 5 parlamentarai, vienas biuletenis buvo sugadintas. Atstatydinti Seimo vicepirmininką reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“.
Dar prieš balsavimą Seimo tribūnoje R.Žemaitaitis dėkojo už garbę vadovauti Seimo vicepirmininko pozicijai. Tai, anot jo, padėjo jam įgauti daugiau patirties kaip jaunam politikui.
Labiausiai, kas mane supriešino – mano vidų ir mano, kaip teisininko, duotą priesaiką, kai buvo praeitais metais svarstomas politinių partijų kontrolės įstatymas, kada mes pažeisdami Seimo statutą, skyrėme finansavimą vienai politinei partijai, kuri net nelaimėjo Seimo rinkimų, o įkūrė frakciją.
Vėliau tas finansavimas buvo pripažintas neteisėtu“, – Seimo tribūnoje kalbėjo R.Žemaitaitis.
Tvarkietis teigė, kad nėra nurodyta jokios jo ar jo komandos kaltės. „Tai daugiau asmeniniai ginčai, asmeniniai konfliktai ir bandymas išspręsti asmenines problemas“, – kalbėjo parlamentaras. R.Žemaitaitis pats nesutiko trauktis iš Seimo vicepirmininko pareigų ir aiškino, kad politinės situacijos nėra apsvarsčiusi jį į pareigas delegavusi partijos taryba.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys teigė, kad reikia kalbėti apie tai, kuo pavirto valstiečiai. Seimo rinkimų metu, anot jo, jie sakė, kad yra kitokie, kad su teistomis partijomis niekada neis kartu.
„Praėjo du metai, raumenys sustiprėjo ir buvo pasakyta: „Žinote, politinė aritmetika, o vertybės gali palaukti“. Tada buvo sudarytas susitarimas, kurio metu atsirado tvarkiečiai.
Jūs padarėte tai, ko gyvenime nebuvo Seimo istorijoje – pradėjote pardavinėti savo frakcijos narius. Padarėte juos kaip lizinginius. Dar, kitaip tariant, jūsų lyderis pradėjo užsiiminėti politiniu savadavimu.
Neva gelbėdami tvarkiečius nuo byrėjimo, jūs ištiesėte visą Širinskienę“, – sakė P.Urbšys, o tuo tarpu Dainius Gaižauskas jam iš Seimo riktelėjo, kad šis galvotų, ką kalba. P.Urbšys teigė, kad yra už valstybės stabilumą. „Ar neatrodo mums visiems, kad keldami tas politines dulkes, paskandiname gerus darbus, kuriuos padarome? Kas tas žmogus, kuris čia tas visas politines dulkes kelia? Užsidarykite visi kambarėliuose ir kiekvienas sau pamąstykite“, – ragino P.Urbšys.
Nuotr. T. Bauro
Skaitykite: https://www.lrytas.lt
Visą P. Urbšio pasisakymą dėl
Seimo Pirmininko pavaduotojo Remigijaus Žemaitaičio atleidimas iš pareigų žiūrėkite čia.
„Būtų šaudžiusi“ virto provokacija
Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre skandalas veja skandalą. Imta nerimauti ir dėl artėjančio premjerinio spektaklio, neva bandysiančio toliau kiršinti visuomenę holokausto klausimu. Už bandymą sustabdyti įvykius teatre žinoma panevėžietė gavo smūgį į paširdžius ir rengiasi kreiptis į advokatus.
Kultūros ministerijos deleguota į Panevėžio teatro meno tarybą, K.Masiulytė-Paliulienė jau anksčiau neslėpė pasipiktinimo statomu spektakliu pagal Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“. Perskaičiusi gautą lenkų dramaturgo Michalo Valčako scenarijų spektakliui moteris pareiškė, kad tai yra provokacija, kad jis sukels didžiulį rezonansą ne tik Lietuvoje, įžeis žydų tautą.
„Jauni žmonės nesupranta, ką daro. Veiksmas vyksta IX forte, kuris paverstas pramogų centru. Lankytojus prie durų pasitinka klounas. Ten ateina pramogauti ir mokiniai su mokytoja, jie randa žmonių kaulus, žaidžia su jais. Tas tekstas per silpnas tokiai temai kaip Holokaustas atskleisti“, – pasakojo pašnekovė.
Seimo narys A.Anušauskas pagal scenarijaus braižą supratęs, kad prie jo rašymo bus prisidėjusi pati R.Vanagaitė. Scenarijus Seimo nariui irgi pasirodė per silpnas.
„Save ji įvardija kaip „persona non grata“, pasišaipo, kad dirba Putinui. Matosi, kad norėjo vystyti liniją „atkeršysiu visiems“. Vanagaitė mėgina pasinaudoti situacija, bet aš į tai nekreipčiau dėmesio. Po ankstesnių jos išsišokimų žinau: kad ir kokį šlamštą parašys, turės palaikymo komandą“, – teigė A.Anušauskas.
Būtent todėl jis manė, kad K.Masiulytė-Paliulienė per daug dramatizuoja.
Daug kritiškiau buvo nusiteikęs Seimo narys Povilas Urbšys. Jis netikėjo, kad jo bendražygė judėjime „Kartu“ K.Masiulytė-Paliulienė galėjo taip atsiliepti apie žydus.
Jau vien teatro vadovų pasirinkimas remtis R.Vanagaitės knyga, kurioje iškraipyta istorija, jam pasirodė neleistinas.
„Keista, kad teatro vadovai bando kurti teatrą per pigius skandalus. Jie nesuvokia, kad yra ne kas kita, o teatro duobkasiai. Bandoma bet kokia kaina šokiruoti žiūrovus primityviais išraiškos būdais, keiksmažodžiais, spjaudymais – tai rodo, kad Panevėžio teatras yra giliame dugne“, – sakė politikas.
Jis irgi įsitikinęs, kad scenarijus derintas su R.Vanagaite, jai tiko.
„Netgi Efraimas Zuroffas, Seime paprašytas pateikti įrodymus, jų nepateikė, o Vanagaitės kūrinys sukurptas pagal KGB archyvų medžiagą, bandoma įteigti, kad lietuvių tapatybėje žydšaudys neatsiejama savybė. Šituo pastatymu jie ieško supriešinimo tarp tautų“, – piktinosi P.Urbšys.
Skaitykite: http://panskliautas.lt/
2020-ųjų biudžetas: iš ko imsime, kam duosime
Pirmieji ateinančių metų valstybės biudžeto svarstymai Seime sujaukė optimistinius Vyriausybės planus. Aiškėja, jog valstybės piniginėje vėl veriasi skylės, kurias teks kamšyti. Ar įmanoma tvarkytis taip, kad surenkamų milijardų pakaktų?
Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo ekonomistas Povilas GYLYS, Seimo nariai Povilas URBŠYS ir Artūras SKARDŽIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.
G.JAKAVONIS: Tai, kad mes surenkame pinigus, yra vienas dalykas. Bet ar mes juos efektyviai panaudojame ir kaip atsiliepia kai kurie Seimo sprendimai? Kokia būtų jūsų, gerbiamas Povilai, nuomonė?P.URBŠYS: Kad ir kaip būtų, biudžetas atspindi didesnį ar mažesnį suvokimą, kas yra valstybė ir ką mes kuriame. Dabar yra madinga kalbėti, kad kuriame gerovės valstybę. Kalbėdami apie gerovės valstybę, vis dėlto daugiau ar mažiau kalbame, kaip reikia teisingai paskirstyti tai, ką valstybė gauna surinkusi mokesčius. Daugiau yra kalbama ne apie gerovės valstybę, o apie globos valstybę. Globos valstybėje daugiau kalbama apie institucines galias ir apie institucinius biudžetus, ir apie biudžeto padalinimus. Daugiau kalbama apie institucinį įgalinimą. Jeigu kalbame apie šį biudžetą, kuris yra pateiktas, tai nieko naujo čia nėra. Tos socialinės mūsų problemos yra spendžiamos taip - iš vieno paimk, kitam duok. Gerovės valstybė visų pirma yra susijusi su tuo, kad joje vyrauja ne institucijos įgalinimas, nėra viešosios ir administracinės galios suabsoliutinimo, o žmogaus galimybė dirbti ir oriai gyventi toje valstybėje. Pas mus žmogus, kuris gauna mažiausias pajamas, turi kreiptis į socialinį skyrių su ištiesta ranka, kad būtų užtikrintas jo egzistavimas šioje valstybėje. Kad jam liktų daugiau atskaičius mokesčius ir kad jis galėtų ne iš socialinio skyriaus parsinešti pinigų, o gauti normalų atlyginimą. Jeigu kalbėsime apie biudžetą, reikėtų mums atkreipti dėmesį į Valstybės kontrolės rekomendacijas, kuriose konstatuojama: „programinis biudžetas Lietuvoje iš esmės sukurtas, tačiau jis nėra tinkamai orientuojamas į rezultatus, kurie turėtų užtikrinti teigiamus pokyčius visuomenės gyvenime. Toks biudžetas nesuteikia pagrindo kalbėti apie rezultatus, pasiektus kasmet naudojant 9 mlrd. valstybės biudžeto lėšų, o atsiskaitymas nesuteikia naudingos informacijos sprendimams priimti“. Mes matome tai, kad Valstybės kontrolė konstatuoja, jog pas mus yra sukuriamas ydingas biudžetas ir mes tame ydingumo rate nuolat sukamės. Formuojant biudžetą, nėra keliami tokie tikslai, kurie vienaip ar kitaip išvestų mūsų valstybę į tam tikrą kitą kokybę. Ar šiandien tos rekomendacijos yra įvykdytos ir kiek neįvykdytos? Valstybės biudžeto valdysenos pertvarkoje yra fiksuojama, kad rekomendacijos vėluojamos įgyvendinti ir turime tokią problemą, kad mes savo biudžetinius pinigus administruojame blogiau. Valstybė su savo biudžeto pinigais elgiasi labai atsainiai. Negana to, pas mus viskas pastatyta aukštyn kojom. Įsivaizduokite, Vyriausybė atsiskaito už savo veiklą ne metų gale, ne tada, kai atsiskaito kitos institucijos, kaip jos panaudojo biudžetinius pinigus, bet atsiskaito pavasarį. Valstybės kontrolė atkreipė į tai dėmesį. Tam apibūdinti yra geras žodis - „bardakas“.
Skaitykite: https://www.respublika.lt/
Seimo posėdyje svarstytas Lietuvos Respublikos Seimo statuto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
Lapkričio 7 d. Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 47, 68, 81, 130 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 811 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-463(4). Dėl 2 straipsnio buvo pateikti Seimo narių P. Urbšio, S. Gentvilo, A. Navicko pasiūlymai.
Pristatydamas siūlymus P. Urbšys teigė, kad siūlymo esmė yra tokia – vis dėlto išsaugoti dabartinę Statuto nuostatą, kuri apibrėžia, kad tarpparlamentinių ryšių grupės sudaromos laisvu Seimo narių apsisprendimo principu. “Seimo Pirmininkas, gavęs iniciatorių teikimą, praneša Seimo nariams apie įsirašymo į tarpparlamentinių ryšių grupes pradžią ir pabaigą. Dabartinėje Seimo statuto redakcijoje vis dėlto yra siūloma panaikinti tą laisvą Seimo narių apsisprendimo principą ir nustatyti išskirtines teises ir privilegijas, sakyčiau, Užsienio reikalų komitetui spręsti, kokie čia Seimo nariai yra adekvatūs, neadekvatūs. Aš suprantu, tada tie lygesni virš lygiųjų tarp mūsų būtų tie, kurie yra Užsienio reikalų komitete, o visi kiti būtų antrarūšiai arba trečiarūšiai Seimo nariai, kurių neadekvačius galimus pasiūlymus kurti tarpparlamentines grupes būtinai reikėtų kontroliuoti. Man atrodo, nesumenkinkime ir taip menkėjančio Seimo nario prestižo ir pritarkime mūsų siūlymams”,- posėdyje kalbėjo P. Urbšys.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 72, prieš – 3, susilaikė 16, 2 straipsnis nepriimtas.
Po balsavimo Povilas Urbšys teigė, kad jam sudėtinga stebėti, į ką išvirto Seimas, nes praeitos kadencijos Seime iš tikrųjų buvo daugiau sveikos nuovokos ir Seimo narių savigarbos, pasitikėjimo vienas kitu ir šioms įstatymo pataisoms nebuvo pritarta. “Neleisti Seimo narių teises realizuoti, savo Seimo nario pareigas ir vienaip ar kitaip sustabdyti tą dabartinį buldozerį, kuris važiuoja būtent per Seimo nario laisvą mandatą. Kai kam, man atrodo, tikrai nebėra vertybė, kad Seimo narys turi laisvę atstovauti ir turi Seimas turėti nuomonių įvairovę. Jei mes įtvirtiname centralizavimą čia, Seime, mes faktiškai naikiname parlamentinės Tautos atstovybės esmę. Aš norėčiau, kad vis dėlto mes atsikvošėtume ir nepasiduotume tam bandos instinktui”,- komentavo P. Urbšys
Balsavime dėl Statuto pakeitimo balsavo 91 Seimo narys: už – 69, prieš – 7, susilaikė 15. Statutas nepriimtas.
Povilo Urbšio komentarą po balsavimo žiūrėkite čia.
XXVIII respublikinis liaudiškų šokių festivalis „Dar ratą ratelį 2019“
Lapkričio 9 d. Panevėžio bendruomenių rūmuose vyko jau 28-asis Respublikinis liaudiškų šokių festivalis „Dar ratą ratelį“. Šį festivalį nuo 1991- ųjų metų kasmet organizuoja Zita Rimkuvienė - baletmeisterė, „Aukso paukštės“ laimėtoja, pasaulio lietuvių folkloro „Oskaro“ nominantė už lietuviško šokio sklaidą Europoje.
„Šokis – tai sielos švytėjimas, kuriuo pasakome daugiau, nei gražiausiais žodžiais,“- sako Zita Rimkuvienė, kuri šokiui skyrė daugiau nei 40 metų.
Šiais metais festivalyje pasirodė 10 kolektyvų, kurie į Panevėžio sceną subūrė apie 200 šokėjų.
Seimo nario P.Urbšio padėjėja padėkojo Z.Rimkuvienei už energiją ir atsidavimą liaudies šokiui, o festivalio dalyviams už dovanojamą laimę ir geras emocijas.
Lenkų kūros festivalis „Auksinis ruduo”
Lenkijos nepriklausomybės dienos išvakarėse, lapkričio 9 d., Panevėžio Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė kvietė miesto bendruomenę į lenkų kultūros festivalį „Złota jesień“ (Auksinis ruduo). Lenkų kultūros festivalio idėjos autorės ir organizatorės D.Kriščiūnienė ir Kėdainių lenkų draugijos pirmininkė Irena Duchovska. Su lenkų bendruomene jų draugystė trunka jau daugiau nei dešimtmetį, daugiau nei dešimtmetį kartu organizuojami ir kultūros renginiai.
Kultūros festivaliui spalvų suteikė Panevėžio liaudiškos muzikos kapela „Pokūda“, kolektyvai iš Lenkijos, šokių studijos „Selevy“ šokėjos, Panevėžio moksleivių namų drabužių dizaino būrelio auklėtinės. Geriausias emocijas dovanojo mokyklos keturkojai draugai iš Panevėžio gyvūnų globos draugijos.
Sveikindamas dalyvius ir svečius Povilas Urbšys džiaugėsi, kad užsimezgusi mokyklos bendruomenės draugystė su kolektyvais Lenkijoje ir yra tikroji diplomatija, kuri sujungia tautas.
M.Druktenytės nuotr.
Seimūnai nerimsta - nori didesnių algų
Dabartinis Seimas jau pasiekė įžūlumo viršūnę: po pateikimo pritarė siūlymui sau didintis algas nuo sausio, nors statutas numato, kad atlyginimai gali būti keliami tik kitos kadencijos Seimui. Taip išėjo „netyčia“: gerieji parlamentarai esą tenorėjo, kad daugiau uždirbtų mažiausiai uždirbantieji. Tačiau jų pačių sprendimu nuo šios kadencijos pradžios politikų algos apskaičiuojamos naudojant tą patį bazinį dydį, kaip bibliotekininkams ar muziejininkams. „Įstatymas dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos“, - byloja Seimo statutas. Tačiau, pasirodo, visai nesvarbu, ką jis byloja. Bent jau šios kadencijos Seimui. Parlamentarai po pateikimo pritarė siūlymui bazinį dydį, pagal kurį apskaičiuojami biudžetininkų atlyginimai, padidinti nuo 173 iki 176 eurų. Atrodo, gražu: algos didės sunkiai gyvenantiems bibliotekininkams, socialinių įstaigų darbuotojams, kultūros darbuotojams ir t.t. Tačiau gražu gali atrodyti tik tiems rinkėjams, kurie nelabai žino, kaip apskaičiuojami visų biudžetininkų atlyginimai.
Iki šios Seimo kadencijos eiliniams biudžetininkams algos būdavo apskaičiuojamos pagal visai kitą bazinį dydį nei politikams, teisėjams, valdininkams, tačiau dabartinis Seimas nusprendė visus „pakišti“ po vienu įstatymu. Ir opa: didinant mažiausiai uždirbančiųjų algas jos didėja ir patiems seimūnams.
„Dabar, kai seimūnai nori užsidirbti politinių balų ir didina algas mažiausiai uždirbantiems bibliotekininkams ar kitiems biudžetininkams, savaime pasididina ir sau, tik gerokai daugiau. O to nebūdavo, kai baziniai dydžiai buvo tvirtinami atskirais įstatymais“, - pastebėjo Seimo narys Povilas Urbšys.
Todėl jis pasiūlė prisiminti Seimo statutą ir įregistravo pataisą, kad bazinis dydis nuo sausio didėtų visiems biudžetininkams, išskyrus Seimo narius. Seimo nariams jis didėtų nuo kitos kadencijos pradžios. Tačiau tiek Socialinių reikalų ir darbo, tiek Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai P.Urbšio pasiūlymą atmetė, o, pavyzdžiui, socialdemokratas Algirdas Sysas už tokį siūlymą politiką išvadino populistu.
Povilo Urbšio pristatymą Socialinių reikalų ir darbo komitete žiūrėkite čia.
Atsakymą į Algirdo Syso komentarą žiūrėkite čia.
Skaitykite: https://www.respublika.lt
Nuotr. Eltos
Savivaldybėje atidaryta moksleivių fotografijų paroda
Lapkričio 8 d. Panevėžio miesto savivaldybės I a. fojė atidaryta fotografijų konkurso „Panevėžys – mano miestas“ laimėtojų darbų paroda. Tai jau 13-asis Panevėžio miesto savivaldybės skelbiamas moksleivių fotografijų konkursas. Šiemet Savivaldybei 21 moksleivis pateikė 151 nuotrauką. Aktyviausia, kaip ir kasmet, buvo K. Paltaroko gimnazija – daugumą konkurso dalyvių sudarė jos auklėtiniai. Nuotraukų pateikė ir „Saulėtekio“ progimnazijos, 5-osios gimnazijos, M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos, R. Sargūno sporto gimnazijos, „Šviesos“ specialiojo ugdymo centro mokiniai. Geriausieji išrinkti atsižvelgus į temos suvokimą, atspindėjimą, įgyvendinimą, fotografijos originalumą, meninę raišką. Lyderiais tapusiems Dominykui Masiuliui (K. Paltaroko gimnazija) ir Martynui Stankevičiui (5-oji gimnazija) atiteko atitinkamai 100 Eur vertės dovanų kortelės. Konkurso laureatams Beatai Kuolaitytei („Saulėtekio“ progimnazija), Martynui Vasiliui, Vakarei Macijauskaitei, Andriui Čičirkai (K. Paltaroko gimnazija), Klaudijai Mackevičiūtei iš R. Sargūno gimnazijos – po 55 Eur, Viltei Masiokaitei, Jokūbui Palinauskui, Juliui Nauroniui ir Martynui Skrebei (K. Paltaroko gimnazija) – po 30 Eur dovanų kortelės, atminimo dovanos.
Seimo narys Povilas Urbšys pasveikino jauniausią konkurso laureatę “Saulėtekio” progimnazijos moksleivę Beatą Kuolaitytę, įteikdamas jai atminimo dovanėlę. Visiems laureatams padėkojo už jų pastangas įamžinti savo miestą ir įteikė visiems po rašiklį.
Po skandalo Neringoje Seime siūloma uždrausti pernuomoti savivaldybės būstus
Seimas priėmė svarstyti socialdemokratų pasiūlymą uždrausti savivaldybėms pernuomoti būstus. Toks sumanymas kilo išaiškėjus, kad Neringos savivaldybėje politikai ir tarnautojai gautus butus pernuomoja poilsiautojams. Tiesa, ne visi Seimo nariai liko sužavėti pataisomis ir pavadino jas perteklinėmis.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisą pasiūlė siūlo penki socialdemokratai: Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė, Dovilė Šakalienė, Bronius Bradauskas ir Linas Balsys. Įstatymo rengėjai nurodo, kad šiuo metu nėra uždrausta gautus būstus išnuomoti kitiems. „Projekte siūloma nustatyti, kad savivaldybės būsto fonde esantys būstai negali būti subnuomojami. Ši nuostata panaikina galimybę pasipelnyti asmenims (šeimoms) pernuomojant iš savivaldybės nuomojamą būstą ir padidina socialinio būsto prieinamumą“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Už įstatymo pakeitimą iš 69 balsavo 52, prieš – 1, susilaikė – 16 Seimo narių.
Socialdemokratas Algirdas Sysas pateikdamas įstatymo pataisą tikino reaguojantis į skandalą kilusį Neringoje. „Nutiko, kad aiškiai nebuvo fiksuota įstatyme, kad savivaldybinį būstą negalima pernuomoti ir kai kas savivaldybių būstą panaudojo pelno gavimui“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo jis.
„Sveikintinas pavyzdys, kai politinės partijos atstovai, dėl kurių buvo suabejota skaidrumu, inicijuoja įstatymo pataisas“, – kalbėjo P.Urbšys.
Tačiau keli Seimo nariai išsakė abejones ar nepritarimą tokioms pataisoms. Jie klausė, ar draudimas subnomuoti savivaldybių būstą nėra perteklinis. Artūras Skardžius tikino manantis, kad tai parlamentinės kontrolės klausimas ir nereikėtų „kaišioti“ saugiklių.
Nuotr. J. Kalinsko
Skaitykite: https://www.15min.lt
Seimas uždegė žalią šviesą privalomam vaikų skiepijimui
Ketvirtadienį po pateikimo Seimas vieno balso persvara pritarė socialdemokratų partijos frakcijos įstatymo projektui, kuriuo numatoma įpareigoti, kad būtų privalomi skiepijimai poliomielito, tymų, raudonukės, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas negali būti skiepijamas dėl kontraindikacijų. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, dar turės balsuoti Seimas ir Vyriausybė.
Savo ruožtu Povilas Urbšys pritardamas, kad reikia padaryti viską, kad vaikų sveikata būtų apsaugota, iškėlė ir finansavimo klausimą. „Visi žinome, kad ir pragaras grįstas gerais norais, už tų vakcinų stovi konkrečios farmacinės įmonės su konkrečia produkcija. Didžioji Britanija šiandien išleidžia procentaliai mažiau lėšų iš savo biudžeto skiepų kompensavimui. Tad jei šitas siūlomas variantas įveda skiepų privalomumą, tada turime pripažinti, kad tikrai taip galėtume elgtis, jei būtume turtingesni nei Didžioji Britanija. Akivaizdu, kad iš karto atsiras problemos su didesniu biudžeto asignavimų skyrimu tiems, kurie neįgali apmokėti skiepų. Švelniai tariant, tokie siūlymai neatrodo rimtai arba parodo, kad farmacinių įmonių interesai Seime yra stipriai įsišakniję“, – dėstė jis. Įstatymo projekto svarstymas numatytas gruodžio mėnesį Sveikatos reikalų komitete. Kaip papildomi komitetai numatyti – Žmogaus teisių ir Teisės ir teisėtvarkos.
Skaitykite: https://www.tv3.lt/
123rf.com nuotr.
Išsamų P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.