Naujienos

2019 m. Rugsėjis mėn. 21 d., Šeštadienis

Panevėžio Muzikiniam teatrui 25

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Panevėžio muzikinis teatras“Rugsėjo 21 d. Panevėžio muzikinis teatras minėjo savo įkūrimo 25-asias metines. Teatras įkurtas 1993 metais. Didžiausi nuopelnai dėl Panevėžio muzikinio teatro gimimo ir šiandieninės brandos skiriami penketui: chorvedžiui, kompozitoriui Vladui Paulauskui, žymiam krašto muzikui Mykolui Karkai, aktoriui, ilgamečiam liaudies operetės teatro telkėjui ir režisieriui Mykolui Valdui Jataučiui, režisieriui Nerijui Petrokui ir fleitininkui,  Panevėžio muzikinio teatro steigimo iniciatoriui, ilgamečiam teatro direktoriui, simfoninio orkestro telkėjui ir dirigentui, teatro meno vadovui Vidmantui Kapučinskui.

Praėję 25-eri  Panevėžio muzikinio teatro veiklos metai žymi esminį pokytį šioje kultūrinėje tradicijoje – mėgėjiški spektakliai išaugo į profesionalų lygmenį. Šiuo metu teatre koncertines programas ruošia keturių žanrų profesionalūs kolektyvai: mišrus kamerinis choras, styginių kvartetas, pučiamųjų instrumentų orkestras „Garsas“, simfoninis orkestras.

Povilas Urbšys pasveikino Muzikinio teatro kolektyvą su švente ir įteikė suvenyrą.

2019 m. Rugsėjis mėn. 21 d., Šeštadienis

Henriko Mazūro grafikos paroda „Jūrmalos etiudai“

Rugsėjo 20 d. Panevėžio Bendruomenių rūmuose vyko Henriko Mazūro darbų paroda „Jūrmalos etiudai“. Dailininkas grafikas, ekslibrisų kūrėjas ją skyrė Baltų vienybės dienai, mat dauguma parodoje eksponuojamų darbų buvo sukurta plenero metu, kuris vasarą vyko Jūrmaloje.

Dailininkas yra Krekenavos ir Karsakiškio miestelių herbų ir vėliavų autorius. Sukūrė apie 30 logotipų ir emblemų, per 200 ekslibrisų.

„Grafika reiškia rašyti ir piešti. Čia yra užkoduotas tam tikras raštas, kurio raktą žino dailininkas ir savo kūriniais pakviečia mus atrakinti užkoduotą mintį.

Apžiūrėjus šią parodą, susidaro įspūdis, kad čia tarsi kalbama apie tapatybę: medžio, asmenybių, jausmų. Jei kalbėsime apie žmogaus, tautos, šeimos, valstybės tapatybę, tai šis amžius yra jai tam tikras iššūkis. Henrikas yra tarsi dovana, kuri padeda suvesti koordinates. Taigi, sveikinu jus su gimtadieniu ir ačiū, kad padedate mus susigaudyti tapatybės paieškose“, - kalbėjo Povilas Urbšys ir įteikė dailininkui suvenyrą.

2019 m. Rugsėjis mėn. 19 d., Ketvirtadienis

Tyrime dėl Irinos Rozovos – dar vienas žingsnis

rozova.jpgKetvirtadienį į Seimo posėdžių salę ir vėl sugrįžo Irinos Rozovos klausimas – rytinio posėdžio metu buvo svarstomas tyrimo dėl galimai nuslėptų I.Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais tyrimo projektas. Svarstymui pritarė 94 parlamentarai.
Prieš pradedant tyrimą prireiks dar vieno balsavimo Seime.
Prieš balsavimą Seime vyko diskusija dėl svarstomo parlamentinio tyrimo, kurioje Povilas Urbšys negailėjo aštrios retorikos kolegų atžvilgiu. „Mūsų politinio sezono pradžią galima prilyginti arba teatrinio sezono pradžiai, o gal kai kas gali prilyginti medžioklės sezono pradžiai“, – sakė P.Urbšys. Anot jo, panašu, kad valdantieji dabar bando „nudrožti Viktorą Pranckietį ir Vytautą Baką pagal visus statuto reikalavimus“. Parlamentaras svarstė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) galimai yra Maskvos Trojos arklys, įstumtas į Seimą. 
Skaitykite:
https://www.lrytas.lt/

T.Bauro nuotr.

2019 m. Rugsėjis mėn. 18 d., Trečiadienis

Komiteto posėdyje pristatyta Viešojo sektoriaus ataskaitą už 2018 metus

f.jpg

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje Vidaus reikalų ministerijos atstovė  pristatė Viešojo sektoriaus ataskaitą už 2018 metus. Ataskaitos, kuri pateikiama jau devintą kartą, pristatyme  pateikta, kad Viešojo sektoriaus organizacijų skaičius mažėjo 171 organizacija. Pristatyme pateikti darbuotojų ir atlyginimų pokyčiai įvairiose ministerijose. Povilas Urbšys atkreipė dėmesį, kad reikia tiksliai apibrėžti, kiek yra darbuotojų viešajame sektoriuje, nes dėl netikslių duomenų manipuliuojama skaičiais, reikia daryti paslaugos kokybės analizę, o ne pateikti tik skaičiukus.

Povilo Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2019 m. Rugsėjis mėn. 18 d., Trečiadienis

Svarstytas Lietuvos regioninės politikos Baltosios knygos nuostatų suderinamumas

paveikslelis.jpg

Rugsėjo 18 d. vyko Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdis, kuriame buvo pristatytas klausimas dėl rengiamo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano ir Lietuvos regioninės politikos Baltosios knygos nuostatų suderinamumo. Seimo narys Povilas Urbšys išsakė pastabas Vidaus reikalų ministerijos atstovams dėl nerealių terminų, rengiant regioninės politikos teisės aktus, nes dabar regioninė politika palikta žodžiams, bet ne darbams.

P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia

P. Urbšys pasiūlė, kad spalio 15 d. Vidaus reikalų ministerija referuotų komitetui apie projekto tikslius derinimus ir eigą.

P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia

2019 m. Rugsėjis mėn. 17 d., Antradienis

Vieno šedevro tarptautinės parodos pristatymas

sedevras.jpg

Rugsėjo 17 d. Povilas Urbšys dalyvavo vieno šedevro tarptautinės parodos „Šlovingas, didis ir neregėtas įvykis: 1611 m. Maskvos caro priesaika“ pristatyme Valdovų rūmuose. Tai vieno įspūdingo, reikšmingus 400 metų senumo istorinius Lietuvos, Lenkijos ir Maskvos valstybių įvykius menančio, monumentaliais matmenimis (beveik 3,5 x 3,5 m) išsiskiriančio eksponato paroda.

Šis kūrinys – žinomo italų dailininko Tomaso Dolabelos (Tommaso Dolabella, ~1570–1650) ar jo aplinkos sukurtas paveikslas Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime (paveikslo pavadinimas nėra galutinai įsitvirtinęs, todėl šis kūrinys dar vadinamas Maskvos carų Šuiskių priesaika, Stanislovas Žulkevskis pristato valdovui Žygimantui Vazai ir karalaičiui Vladislovui sugautus carus Šuiskius 1611 m. Seime, taip pat – Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ir jo brolių Dmitrijaus bei Ivano pristatymas Respublikos valdovui ir Seimui Varšuvos karališkosios pilies Senato salėje ir pan.). Paveikslas primena tiek konkrečią pergalę, tiek ir visą Abiejų Tautų Respublikos karų prieš Maskvą XVII a. pradžioje istoriją. Paveikslo Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime siužetas liudija, kad Liublino unijos sukurta Abiejų Tautų Respublika, suvienijusi Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę bei jos tautas – lenkus, lietuvius, ukrainiečius, baltarusius, – ne tik sugebėjo atsispirti agresijai iš Rytų, bet ir suduoti itin skaudų ir žeminantį smūgį suirutę tuo metu išgyvenusiai Maskvos valstybei. Šio paveikslo paroda Valdovų rūmų muziejuje tarsi pratęsia čia pat veikiančios kitos parodos „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“ bei svarbiausio jos akcento – Jano Mateikos (Jan Matejko, 1838–1893) paveikslo „Liublino unija“ – istorinį pasakojimą, suaktualina meno kūriniuose vaizduojamų istorinių įvykių priežastinį ryšį, leidžia daryti platesnes ir nūdienai aktualias išvadas.

Skaitykite daugiau...

2019 m. Rugsėjis mėn. 17 d., Antradienis

Keršto valanda artėja – politikai nori tirti etikos sargus

VTEK vadovas E.Sakalauskas mano, jog G.Burokienei įrodys esąs nenusižengęs.

Pro didinamąjį stiklą kitus stebintiems Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariams artinasi išbandymų dienos – jų pačių elgesį užsimojo tirti politikai.

Seimas spręs, ar įjungti žalią šviesą dar vienam parlamentiniam tyrimui. Jo centre atsidurtų trys iš penkių VTEK narių.

 Jei Seimas pritars, etikos sargų imsis Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas. Tiesa, jam vadovaujanti valstietė Guoda Burokienė jau balsavimo išvakarėse abejojo, ar tyrimas būtinas: „Galbūt Seimas nuspręs jo nepradėti.“ Konstitucinis teismas anksčiau yra pasisakęs, kad laikinosios tyrimo komisijos Seime turėtų būti sudaromos ne bet kokiems, o tiktai ypatingos valstybinės svarbos klausimams ištirti. Ar Seime bandomas užkurti naujas parlamentinis tyrimas atitinka Konstitucinio teismo kriterijus? Į kokius klausimus Seimo tyrėjai gilinsis tris mėnesius? Aiškinsis, kodėl nedeklaravo

Pasirodo, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas nepradėjęs parlamentinio tyrimo negali atsakyti, ar VTEK nariai tinkamai deklaravo duomenis apie narystę kai kuriose organizacijoje.

 Pavyzdžiui, bus aiškinamasi, ar VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas tinkamai deklaravo narystę Mykolo Romerio universiteto „Alumni“ asociacijoje, taip pat priklausymą Nusikaltimo aukų rėmimo asociacijai.

Kitas šios komisijos narys Virginijus Kanapinskas deklaracijoje taip pat esą nenurodė priklausąs minėtos aukštosios įstaigos „Alumni“ asociacijai, o jo kolega Antanas Šenavičius neatskleidė narystės Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriuje bei Vilniaus krašto bajorų sąjungoje.

Seimo komiteto nariai turėtų aiškintis, ar atlikdami tarnybines pareigas E.Sakalauskas bei V.Kanapinskas neįsivėlė į interesų konfliktus su toms pačioms organizacijoms priklausančiais VTEK sekretoriauto darbuotojais ir taip nepažeidė įstatymo.

Įtarimų dėl etikos sargų kilo prieš dvejus metus iš VTEK atleistam Mindaugui Siauriui. Buvęs Prevencijos skyriaus vedėjas darbo komisijoje neteko parašęs buvusiai Seimo narei Gretai Kildišienei palankią rekomendaciją.

Vis dėlto pernai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad M.Siaurys buvo atleistas neteisėtai.

Buvęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys įsitikinęs, kad M.Siaurys šitaip bando suvesti sąskaitas su jį neteisėtai atleidusiais VTEK nariais.

Tačiau politikas abejojo, ar Seimas turėtų veltis į šį konfliktą: „Tai absurdas. Dar nėra buvę tokio atvejo, kad dėl vieno asmens skundo sudaroma tyrimo komisija.

Tokius formalius klausimus Seimo komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, turėtų išnagrinėti darbo tvarka. Tai tikrai nėra valstybinės svarbos ar išskirtinis klausimas.“

P.Urbšys priminė, jog nuo kitų metų įsigalios nauja tvarka, pagal kurią nebeliks prievolės deklaruoti narystės visose organizacijoje, užteks nurodyti tas, dėl kurių gali kilti interesų konfliktų.

Nuotr. lrytas.lt koliažas

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

2019 m. Rugsėjis mėn. 16 d., Pirmadienis

P.Urbšys: ar moka lietuviai juokauti?

lnk.jpg- Ar lietuviai moka juokauti?
- Mes pamiršome vieną labai unikalų mūsų tautos bruožą - subtilumą. Jį pakeitėme primityvumu. Savo pranašumo demonstravimu žeminant kitą. Ir ta patyčių kultūra iš tikro yra įgavusi skausmingus mastus, tapo neatsiejama mūsų kultūros dalimi. Žinoma, mes, politikai, turime nepamiršti, kad jeigu jau pasirinkome tą darbą, niekas per jėgą mūsų į tą galerą netempė. Todėl turime būti pasiruošę ir tokiems „juokams“.

- Kokių laidų trūksta nacionaliniam transliuotojui?

- Visuomeninio transliuotojo, kuris turi išskirtinę galimybę gauti finansavimą iš biudžeto, pagrindinė misija turėtų būti ne formuoti nuomonę, o informuoti visuomenę. Bet kai žiūri tam tikras laidas, nustembi, kad išankstinę nuostatą turinčio žurnalisto tikslas - bet kokiu atveju pateikti savo nuomonę. Ir jei tu nepritampi prie tos nuomonės, jei esi tos nuomonės kritikos objektu, praktiškai tampi savotiška bokso kriauše. Norėtųsi tokių diskusinių, poleminių laidų, kuriose nebūtų tie patys pašnekovai. Pvz., įvyksta koks politinis įvykis, žiūri laidą ir atrodo, kad Lietuvoje yra tik trys politologai. Jeigu kalbame, kas vyksta Seime, atrodo, kad Seimo narių yra koks dešimt, kurie gali komentuoti. Tarsi susidaro tokia išskirtinė žmonių grupė, kuri vienaip ar kitaip yra susijusi su nuomonės formavimu. Kitokios nuomonės paprasčiausiai nėra. O norėtųsi, kad kitokia nuomonė būtų, kad būtų leidžiama žiūrovui susidaryti nuomonę, o ne brukti jam iš anksto supakuotą požiūrį. 

Skaitykite: http://www.respublika.lt/

LNK nuotr.

2019 m. Rugsėjis mėn. 16 d., Pirmadienis

Nausėda pritaria šauktinių amžiaus ribos pokyčiams: pašauktųjų skaičius nesikeistų

Pirmadienį prezidentūroje susitikusi Valstybės gynimo taryba (VGT) aptarė, kokią karinę techniką turėtų įsigyti Lietuva bei įsipareigojimus gynybai skirti 2 proc. BVP. Nors posėdyje apie šauktinius kalbėta nebuvo, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas teigė, kad šalies vadovas pritaria šauktinių amžiaus ribų keitimui.

Kaip po VGT posėdžio kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Jonas Vytautas Žukas, pirmuoju klausimu buvo svarstoma krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtra ir finansavimas. Taryba nutarė siūlyti, kad 2019 metais būtų užtikrinti 2 proc. BVP gynybai, pasinaudojant biudžeto įstatymo numatyta galimybe papildomus 2019 metų asignavimus gynybai pasiskolinti: „Taip VGT pritarė asignavimams 2020 metams, kurie leis nuosekliai tęsti pajėgumų plėtrą.“

Kaip kalbėjo J. V. Žukas, planuojama įsigyti apie 200 šarvuotų visureigių, iki 6 daugiafunkcinių sraigtasparnių. Taip pat planuojama įsigyti du išminavimo laivus. VGT taip pat nutarė, kad Lietuva 2020-2021 turi tęsti dalyvavimą visose 11 tarptautinių operacijų ir misijų.

„Šiais metais skolintis, kad pasiektume 2 proc., reikia pasiskolinti papildomai apie 30 mln. eurų. Tam, kad būtų galima įvykdyti pažadą, kurį mes davėme tiek NATO, tiek kitiems savo sąjungininkams, kad pakliūtume į tą 2 proc. klubą iki Londono susitikimo“, – komentavo J. V. Žukas.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis kalbėjo, kad toliau bus stiprinamos sausumos pajėgos. Anot jo, kai kuri J. V. Žuko minėta technika turėtų būti įsigyta dar šiemet.

Kiek anksčiau Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma mažinti šauktinių amžiaus tarpą. Kiek anksčiau parlamentaras Povilas Urbšys įregistravo siūlymą, kad šauktinių amžius būtų nuo 19 iki 21 metų. Tiesa, yra ir kitų siūlymų. Visgi J. V. Žukas teigė, kad šalies vadovas pozityviai vertina siūlymus keisti šauktinių amžiaus ribas.

„Nuo 18 iki 23 metų – protingas pasiūlymas ir sprendimas atitinkamai. Metais pajauniname nuo 19 iki 18 metų ir sumažiname vyresnį amžių. Šaukiamųjų skaičius gausus panašus, kaip ir dabar“, – sakė prezidento patarėjas.

Skaitykite:https://www.lrt.lt

2019 m. Rugsėjis mėn. 12 d., Ketvirtadienis

Tarnauti Lietuvai vengiantys įrašomi į specialius sąrašus – trukdo gyventi

Kariai

Šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7 000 vyrų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Apie priežastis, kodėl jaunuoliai nebenori tarnauti Lietuvai, diskutuota buvo Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“. Laidos pašnekovų teigimu, kai kurie jaunuoliai nenori nieko bendro su valstybe, o kai kurie tiesiog nenori spręsti esamos problemos.

Lietuvos kariuomenės, karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas pripažino, kad nubaustų asmenų skaičius nėra mažas. Tačiau tarp vengiančių tarnybos yra ir tų, kurie paprasčiausiai apsižioplino. „Aš neklijuočiau etikečių, kad jie visi vengiantys, kad jie slapstosi ir įvairiais būdais vengia ateiti į tarnybą. Mūsų žiniomis, didelė dalis kaip pagrindinę vėlavimo priežastį įvardija, kad nepasižiūrėjo į sąrašą, ypač tie, kurie užsienyje. Gal pasižiūrėjo ir pamiršo nurodytą datą. Atvirai kalbant, yra ir tokių, kurie piktybiškai neateina, koks tai yra procentas, mums sunku pasakyti, mes ne visada turime kontaktą su jais“, – kalbėjo A.Balčiūnas.

Jis sakė, kad anksčiau apie įrašymą į šauktinių sąrašą buvo informuojama asmeniškai, bet nuo 2016 metų priimtas kitoks sprendimas.

„Anksčiau sudarius sąrašą, būdavo siunčiami ir popieriniai nurodymai paštu, tai užimdavo daug laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų. Bet 2016 metais buvo pakeistas karo prievolės įstatymas ir prieita prie tos nuomonės, kad sąrašas skelbiamas viešai, internete“, – kalbėjo pašnekovas.

Vytauto didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas Mindaugas Nefas laidoje svarstė, kad kuriems bet koks ryšys su pareiga valstybei nėra priimtinas.

„Vienu atveju yra konkrečios priežastys – yra jaunuolių, kurie nenori atlikti privalomos karinės tarnybos, jiems iš esmės privalomi dalykai yra atgrasūs ir nepriimtini. Yra žmonių, kuriems valstybė nekelia kažkokių malonių jausmų ir nenori jie daryti kažko vien dėl jos. Yra ir tokių priežasčių, kurie yra išimtys – į šitą registrą papuolą visi piliečiai, bet yra ir tokių, kurie ne tik, kad negyvena Lietuvoje, bet niekada ir negyveno“, – Žinių radijo eteryje sakė M.Nefas.

Seimo narys Povilas Urbšys pristatė prieš keletą metų atliktą tyrimą dėl valstybės gynimo karinio konflikto metu. Jo teigimu, skaičiai rodo, kad situacija šalyje su patriotizmu nėra tvarkoje.

„Kaip pačio patriotizmo išraiška nebūtinai yra susijusi su Tėvynės gynimu ir karinės prievolės atlikimu. Bet aš manau, kad tai yra vienas iš svarbesnių kriterijų – kiek mūsų piliečių yra pasirengę karinės agresijos metu priešintis“, – kalbėjo parlamentaras.

„2017 metais buvo atliktas tyrimas, ar Lietuvos piliečiai karinės agresijos atveju būtų linkę ginti savo šalį. Ir ką mes matome, 14 procentų apklaustųjų atvirai įvardijo, kad vienokia ar kitokia forma įsijungtų į ginkluotą pasipriešinimą, 5 procentai pirmiausia prisijungtų prie aktyvios pagalbos kolektyvinei gynybai – teiktų informaciją, slaugytų, ruoštų maistą, o 2 procentai lauktų valstybinių institucijų nurodymų. Tai mes iš viso turime turime tokių daugmaž aktyvių patriotų apie 20 procentų“, – tyrimo duomenis bėrė Seimo narys P.Urbšys.

Nuotr. I Budzeikaite

Skaitykite: https://www.delfi.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 5 iš 304