Naujienos

2019 m. Spalis mėn. 22 d., Antradienis

Lemiamo balsavimo laukiantis Pranckietis: natūraliai žmogiškai jaudinuosi


Povilas Urbšys

Antradienį Seime numatytas balsavimas dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atleidimo iš pareigų, nepaisant teisinių ginčų, neatšaukiamas. Pats parlamento vadovas teigia laukiantis lemiamo balsavimo su jauduliu.

„Natūraliai žmogiškai jaudinuosi ir viskas čia yra taip, kaip turi būti“, – žurnalistams antradienį Seime sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas teigė manantis, kad klausimas dėl jo atleidimo liks darbotvarkėje ir dėl to bus balsuojama.

„Manau, kad niekas darbotvarkės nekvestionuos. Klausimas įrašytas ir pasirašytas“, – tvirtino Seimo pirmininkas.

V. Pranckietis patvirtino, kad kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT), keldamas klausimą, ar galima Seime dėl pareigūno atleidimo balsuoti du kartus tos pačios sesijos metu.

„Bet kokiu atveju (kreipimasis į KT bus – LRT.lt), nes du kartus negalima svarstyti, palankus ar nepalankus. Vis tiek reikės kreiptis tam, kad sužinotume, ar kitą kartą tokie precedentai yra galimi“, – pažymėjo V. Pranckietis.

„Niekas nesivaiko posto. Visi nori turbūt sužinoti tiesą ir ar teisingai yra elgiamasi, ar eilinį kartą kas nors bando padaryti nebūtinai taip, kaip būtų teisėta ir teisinga“, – pridūrė Seimo pirmininkas.

„Valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad antradienį Seime balsavimas dėl nepasitikėjimo parlamento pirmininku V. Pranckiečiu tikrai įvyks. Tiesa, jis teigė nežinantis, ar valdantiesiems užteks balsų atleisti parlamento vadovą.

Antradienio parlamento posėdis vėl prasidėjo nuo ginčų dėl balsų skaičiavimo grupės, kuri turėtų skaičiuoti slapto balsavimo dėl Seimo pirmininko V. Pranckiečio rezultatus. Pirmiausia siūlyta, kad vienas iš balsų skaičiavimo grupės narių būtų buvęs „valstietis“, dabar Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys. Tačiau šis pats ironizuodamas pareiškė, kad nori būti pašalintas iš grupės narių.

„Prisipažįstu, kad neturiu tų stebuklingų galių, kad galėčiau padauginti balsų skaičių. Kiek suprantu, nepasitikėjimas balsų skaičiavimo komisija buvo išreikštas, nes jie neatliko evangelinio stebuklo ir trijų balsų „prieš“ nepadaugino iki 71. Aš tokių stebuklingų galių neturiu, prašau mane iš komisijos pašalinti“, – sakė P. Urbšys. Vietoje jo Mišri grupė į balsų skaičiavimo komisiją delegavo Vytautą Baką.

Skaitykite: https://www.lrt.lt

Nuotr. J. Stacevičiaus

2019 m. Spalis mėn. 21 d., Pirmadienis

Kodėl šlubuoja viešasis sektorius

am.jpgApie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Povilas URBŠYS, socialinių mokslų daktarė Jolanta SOLNYŠKINIENĖ, Lietuvos geležinkelių asociacijos vadovas Tomas KERŠIS, profesorius, ekonomistas Povilas GYLYS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Kai kalbama apie viešąjį sektorių, tai klausantis kalbų iš Seimo tribūnų, susidaro toks įspūdis, kad čia yra parazituojančių žmonių, kuriuos reikia optimizuoti, mažinti skaičių, didinti pelnų skaičių. Pažvelkime į mediciną, kur bet kokių lėšų mažinimas atsisuka prieš tą žemiausią grandį - atleidinėja sanitares ir pan. O jei dar pasako žodį „reforma“, tai išvis norisi bėgti nuo jų visų. Tad kas gi vyksta pas mus šiame visuotiname sektoriuje?

P.URBŠYS: Galbūt pirmiausia reikėtų pasakyti, kas tai yra tas viešasis sektorius. Nes jeigu mes kalbame apie valstybės ir žmogaus santykį, tai tas santykis reiškiasi per tam tikrų paslaugų teikimą žmogui, kurio mokesčiais yra išlaikoma valdžia. Jei mes dabar kalbame apie gerovės valstybę, tai labai daug priklauso nuo viešojo sektoriaus, ar viešasis sektorius yra socialiai teisingai orientuotas į žmogaus kasdienius poreikius. Į viešąjį sektorių įeina ir švietimas, ir socialinės srities darbuotojai, net ir kultūros darbuotojai ir, be abejo, su tuo yra susiję valstybės tarnautojai, statutinių pareigybių asmenys. Vidaus reikalų ministerija yra būtent ta institucija, kuri suskaičiuoja, kiek yra dirbančių viešajame sektoriuje. Pabandžiau pagal jų gautus duomenis susigaudyti, koks yra tas skaičius. 2016 m. Vidaus reikalų ministerija viešojo sektoriaus ataskaitoje nurodo, kad tame sektoriuje dirba daugiau kaip 379 tūkst. žmonių. 2017 m. nurodo, kad viešajame sektoriuje dirba per 286 tūkst. Matome, kad daugiau kaip 100 tūkst. žmonių kažkur dingo. Galima sakyti, kad buvo drastiškai sumažintas viešasis sektorius ir žmonėms sudaromas įspūdis, kad galų gale sumažėjo biurokratų. 2018 m. ta pati Vidaus reikalų ministerija pateikia, kad viešajame sektoriuje vidutiniškai dirba per 345 tūkst. žmonių. Nesuprantu, kaip gali būti svyravimas šimtais tūkstančių. Manau, kad viskas priklauso pagal poreikį. Jeigu yra poreikis parodyti, kad kažkas vyko sistemoje, dažniausiai yra rodoma, kiek sumažėjo žmonių viešajame sektoriuje. Kuriamas įvaizdis, kad kuo mažiau dirbs viešajame sektoriuje, tuo bus mažiau biurokratų. Kai tais skaičiais pradedama manipuliuoti, tai ta regimybė yra ir kuriama. Aišku yra problema, kad gyventojų skaičius yra drastiškai sumažėjęs. Tie, kurie turėtų gauti paslaugas iš valstybės, jų skaičius mažėja, o tų, dirbančių viešajame sektoriuje, kurie teikė paslaugas, tarsi nemažėja. Tai gal ir jojama „ant to arkliuko“, kad norima pasakyti, jog štai valstybėje pokyčiai vyksta, pažiūrėkite į skaičius. Tais atvejais, kai skaičiai nėra tikslūs, labai lengva pademonstruoti, kad skaičių mažėjimas yra kažkoks pozityvas. Tačiau kažkodėl niekas nekalba apie paslaugos kokybę. Man atrodo, kad apie tai reikia kalbėti. Jeigu sumažino dirbančiųjų skaičių, tuomet reikėtų kalbėti, kaip tos paslaugos kokybė pagerėjo. Dabar, kiek vyksta tų optimizacijų, tai jos pirmiausia yra paremtos instituciniu interesu. Jei paslauga buvo artimesnė žmogui, kurią jis galėjo gauti, pavyzdžiui, Panevėžyje arba Rokiškyje, optimizuojant yra padaroma taip, kad ta paslauga atitolsta nuo jo ir jam tada reikia važiuoti vos ne pusę šimto kilometrų, kad galėtų išspręsti savo problemas. Įdomiausia tai, kad optimizuojamo įstaigos administracinio aparato, kuris yra įtvirtintas Vilniuje ar kažkur Kaune, krėslai išlieka nepajudinti. Optimizavimas vyksta tos žemesnės grandies atžvilgiu. Dėl paties kuriamo įvaizdžio, kas yra viešasis sektorius, jau yra atskira kalba.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

2019 m. Spalis mėn. 20 d., Sekmadienis

Politiniai vaidai Panevėžyje su nacizmo dvelksmu: dėmesį patraukė politikės vyras

180308078-d6bf974d-8566-4418-86c0-9a16e878ccf2.jpg

Spalio pradžioje Vyriausybė nusprendė duoti dar mėnesį Panevėžio miesto savivaldybei, kad ši paskirtų etikos komisijos pirmininką ir tokiu būdu išvengtų tiesioginio valdymo įvedimo. Patvirtinti etikos komisijos pirmininką galimai trukdo ne vien kandidatės į šią poziciją savybės – kolegoms užkliūna jos gyvenimo draugas ir neva netinkamos jo pažiūros.
Tačiau panašu, kad problema, susijusi ne tik su etikos komisijos pirmininko pareigomis, bet ir su politinėmis kovomis tarp mero Ryčio Mykolo Račkausko ir buvusio jo konkurento, Seimo nario Povilo Urbšio. Bandė patvirtinti tris kartus Pavasarį įvykus savivaldybių tarybų rinkimams, buvo numatyta, kad audito, antikorupcijos ir etikos komisijų vadovų pozicijos Panevėžio mieste bus patikėtos opozicijai. Opoziciją sudaro konservatorių, valstiečių ir visuomeninio komiteto „Kurkime jaukų miestą KARTU“ frakcijos. Būtent šios frakcijos ir pasidalijo minėtų komisijų pirmininkų postus. Audito ir antikorupcijos komitetų pirmininkai buvo patvirtinti, tačiau patvirtinti etikos komisijos pirmininkės, į kurią komiteto „Kurkime jaukų miestą KARTU“ frakcija deleguoja P.Urbšio bendražygę ir padėjėją apygardoje Viktoriją Polzunovaitę, nepavyko jau tris kartus.
Anot P.Urbšio, problema yra ne kandidatė ar jos tinkamumas šiai pozicijai, o dabartinio miesto mero ambicijos ir nuoskaudos. „Susidarė įspūdis, kad dėl mero ambicijų buvo pradėti stabdyti klausimai, susiję su frakcija „Kurkime jaukų miestą KARTU“. Galima paaiškinti taip, kad būtent Rytis Mykolas Račkauskas, ko gero, nelabai gali atleisti tiems komiteto nariams, kurie yra judėjimo „KARTU“ nariai, kurie nepakluso jo norams išdraskyti judėjimą ir nenuėjo paskui jį. Būtent V.Polzunovaitė buvo vienas iš aktyviausių žmonių, kuris priešinosi judėjimo draskymui. Kita vertus, taip pat norima tarsi supriešinti opozicijoje esančias frakcijas – vieni yra geriečiai, kiti yra blogiečiai“, – portalui lrytas.lt sakė Seimo narys.
Susiklosčius esamai sitaucijai, Seimo narys P.Urbšys ragino atkreipė dėmesį į paties Panevėžio miesto mero reputaciją. „Meras, kuris turi kriminalinį šleifą, daugumai nekelia abejonių. O Lietuvos kariuomenės kariškis jiems kelia įtarimų“, – teigė P.Urbšys. Primename, kad šiuo metu vyksta teisminiai procesai, susiję su galimai korupcine R.M.Račkausko veikla, kai šis galimai piktnaudžiavo savo padėtimi.
Skaitykite:
https://www.lrytas.lt/

2019 m. Spalis mėn. 20 d., Sekmadienis

Pajutus korupcijos smirdalą – pirmiausia pranešti merui

380.3-sujungta_skliautui3.jpgPanevėžio valdantieji demonstruoja dvigubus standartus: kai jiems reikia, įveda komisijos pavaduotojo pareigybę, o kai nereikia – ją tiesiog išbraukia. Buvęs STT darbuotojas, seimūnas Povilas Urbšys teigia tik dabar sužinojęs, kad meras Rytis Račkauskas jį jau savo vadovavimo pradžioje apšovė taisydamas parengtas pavyzdines STT nuostatas. 

Savivaldybės rinkimus 2015 metais su visuomeniniu komitetu „Povilas Urbšys už sąrašą „Kartu“ laimėjęs dabartinis Seimo narys P.Urbšys labai nustebo išgirdęs, kad STT nuostatai buvo pataisyti. Jis teigė, kad tuo metu su juo niekas nesitarė.

„Vienur jie reikalauja tarybos narių skaidrumo, o, pasirodo, meras jau iš pradžių jau ruošėsi savo žygiams, kurie dabar narpliojami teisiamųjų suole. Jeigu būčiau žinojęs, būčiau paklausęs, ką jie daro. Juk tada ėjome į valdžią deklaruodami skaidrumą, o nuėjusi mero komanda jo bijo“, – kalbėjo buvęs STT Panevėžio skyriaus vadovas. 

Skaitykite: http://panskliautas.lt/

A.Švelnos nuotr.

2019 m. Spalis mėn. 17 d., Ketvirtadienis

Urbšys: Seimas diskreditavo save, nebeaišku, kas vadovauja „valstiečiams“

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „urbšys čachovskij“

Vis daugiau Seimo narių užsimena, kad kilusi įtampa ir pasimetimas Seime reikalauja rimtai apsvarstyti pirmalaikių rinkimų idėją. Apie tai ketvirtadienį kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen bei Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas. Jų teigimu, kilę ginčai dėl Seimo pirmininko kėdės kelią klausimą, ar vis dar įmanoma konstruktyviai dirbti parlamente.
Prie politikų, kalbančių apie pirmalaikius Seimo rinkimus, jungiasi ir buvęs „valstiečių“ frakcijos narys, šiuo metu mišriai Seimo grupei priklausantis Povilas Urbšys. Politikas kalba, kad šią savaitę pasiektas Seimo diskreditacijos dugnas kartu kelia dar vieną klausimą – kas iš tikrųjų kontroliuoja valdančiąją „valstiečių“ frakciją.„Faktas yra toks, kad dabartinė situacija reiškia, kad esama Seimo diskreditacija... kitaip tariant, žemiau mes nukristi nebegalime. Tad racionalus galvojimas apie tai, kad reikėtų pasileisti“, - sakė P. Urbšys, pabrėždamas ir dar vieną, jo nuomonę, pastaruoju metu išryškėjusį ydingą akcentą.„Kyla klausimas, kas turi vadžias „valstiečių“ frakcijoje. Ramūnas Karbauskis vakar įtikinėjo visus, kad jie nebus tokie, kaip opozicija, kad jie neskubės, kad jiems svarbus biudžetas, kad palauks Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio. Ir, šast, išeina Širinskienė ir faktiškai daro viską atvirkščiai ką sako Karbauskis. Jis nė žodžio nesako, tyli. Tad kyla klausimas, kad yra vadovas frakcijoje“, - kalbėjo P. Urbšys. 
Skaitykite:
https://www.delfi.lt/

K.Čachovskij nuotr.

2019 m. Spalis mėn. 17 d., Ketvirtadienis

Susitikimas su Kaziu Saja

kaz.pngSpalio 17 d. Panevėžio viešojoje G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoju Kaziu Saja ir jo naujosios knygos „Dar ne visos paslaptys“ pristatymas.

Ne vienas rašytojo kūrinys ilgus metus karaliavo teatrų scenose. „Devynbėdžiai“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo pastatyti net du kartus. Šįkart susitikimo dingstis – knygos „Dar ne visos paslaptys“ pristatymas. Ją išleido leidykla „Andrena“. Renginyje dalyvavo ir šios leidyklos vadovė Nijolė Urbšytė-Petrošienė.

Buvo parodytas rodomas dokumentinis filmas „Knygnešio duktė“ apie partizanų slaugytoją Mariją Žiliūtę. Kazys Saja — vienas iš šio filmo sumanytojų ir kūrėjų.

Knyga „Dar ne visos paslaptys“ – apsakymų rinkinys, pasakojantis apie vaikus, paauglius, jaunus žmones. Rašytojas tarsi sugrįžta į savo vaikystę ir jaunystę, čia persipina praeitis ir nūdiena, atgaivinama istorinė atmintis, susijusi su dvasiniu visuomenės diagnozavimu. Kazys Saja – ne tik puikus pasakotojas, bet ir gilus psichologas, atskleidžiantis painius tėvų ir vaikų santykius, paauglių išgyvenimus. Apsakymai ypač aktualūs šiandien, nes rašytojui, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarui, rūpi Lietuvos ateitis ir jos gerovė.

Povilas Urbšys pasveikino rašytoją įvardindamas jį Tautos gaivintoju: „Jūsų „Devynbėdžiai“ tuomet mums visiems buvo tarsi varpas. Mes eidavome į spektaklius, atgaivindavome savo dvasią ir nepamiršdavome, kad esme lietuviai“. Seimo narys įteikė Kaziui Sajai suvenyrą, o leidyklos „Andrena“ vadovei – gėlių puokštę.

2019 m. Spalis mėn. 17 d., Ketvirtadienis

Valdantiesiems pavyko: Pranckiečio klausimas gali grįžti į darbotvarkę


Ramūnas Karbauskis, Rima Baškienė

Seimo rytiniame posėdyje „valstiečiai“ paprašė balsuoti dėl nepasitikėjimo balsų skaičiavimo komisija, kuri skaičiavo balsus, balsuojant dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

Ir panašu, kad valdantiesiems tai pavyko. Po balsavimo Seimas tai ir padarė – už nepasitikėjimą balsų skaičiavimo komisija balsavo 60, prieš 8, susilaikė 2. Tačiau ką tai reiškia, ar balsavimas dėl V. Pranckiečio galioja, ar ne, Seimo nariai salėje taip ir nesuprato. Gali būti, kad bus rengiamas pakartotinis balsavimas dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

Kiek prieš vidurdienį, prie mikrofono stojo valstietė Agnė Širinskienė, ji priminė visos frakcijos vardu pateiktą prašymą. „Dar kartą frakcijos vardu prašome prie to klausimo grįžti. Nes Seimas turėtų balsuoti, ar yra pasitikima balsų skaičiavimo grupe. Pasitikėjimas yra asmeninis santykis, jis nepriklauso nuo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo. Ir jei Seimas nepasitiki, manyčiau, kad mes pagrįstai kviečiame gerbiamą Seimą balsuoti“, - posėdyje sakė A. Širinskienė.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis P. Urbšys parlamentarams priminė R. Karbauskio žodžius. „Gerbiami valstiečiai, jūsų lyderis paskelbė, kad jie nebus kaip opozicija, nebus einama į tas smulkmenas, Agne Širinskiene, įsiklausykite į R. Karbauskio argumentus“, - teigė politikas.

Nuotr. A. Ufarto

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2019 m. Spalis mėn. 16 d., Trečiadienis

Ar tikrai Seimas atstovauja visai tautai?

Screenshot_1.jpg

Spalio 16 d. laidoje „Atviras pokalbis“ su Raigardu Musnicku diskutuoja VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, MRU profesorius, konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius ir Seimo narys Povilas Urbšys.

 

R. Musnickas: „Povilai, jūs esate Seimo narys, rinkimuose jums sekėsi laimėti vienmandatėje, kaip manote, kuri sistema geresnė?“

 

P. Urbšys: „Aš dvi kadencijas esu išrinktas vienmandatėje, nors paskutiniuose rinkimuose aš buvau valstiečių sąraše kaip nepartinis, tačiau pats save kėliau, rinkau parašus apygardoje ir esu ten išrinktas. Būdamas sąraše dariau viską, kad užtikrinčiau savo kaip asmenybės nepriklausomybę: nenaudojau valstiečių finansų, rinkau parašus. Tikrai yra problema, stebint šių dienų Seimo peripetijas, neaišku kam atstovauja Seimas, nes Konstitucinio teismo pirmininkas iškėlė klausimą, ar toks atstovavimas yra kokybiškas, ar ne. Reikia pripažinti, kad yra tam tikras ydingumas mūsų bendros rinkimų sistemos. Kaip priėmimo metu pas Seimo narį ateina žmonės, jie ima kalbėti apie medžių nukirtimą, žolės nupjovimą. Manau, taip atsitinka todėl, kad jie neranda žmogaus savivaldoje, kuris juos atstovautų.“

Klausykite: https://www.ziniuradijas.lt

2019 m. Spalis mėn. 16 d., Trečiadienis

Apskritojo stalo diskusija „Laisvės gynimas ginklu ir plunksna“

LRS.LT__385_221.jpgSpalio 16 d., trečiadienį, Povilas Urbšys dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje „Laisvės gynimas ginklu ir plunksna“. Renginys vyko Seime, Konstitucijos salėje (I rūmai). 2019 metais Lietuva mini svarbias istorines sukaktis: Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos ir Lietuvių chartijos 70-mečius, 45-ių pabaltijiečių memorandumo 40-metį, Gotlando komunikato ir Baltijos kelio 30-mečius. Renginys skiriamas šioms sukaktims paminėti.

Diskusijai pirmininkavo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, pranešimus skaitė istorikai, politologai, įvykių dalyviai.

Daugiau informacijos...

2019 m. Spalis mėn. 16 d., Trečiadienis

Seimo nariai bus suvaržyti?

zumbio.jpgSeimas po svarstymo vakar pritarė siūlymui parlamentarams neleisti laisvai įkurti tarpparlamentinių ryšių grupių su įvairiomis valstybėmis. Tam reikėtų Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimo. Tokia nuostata ypač pasipiktino parlamentaras Povilas Urbšys, nes, pasak jo, būtų nurodinėjama, su kokiomis valstybėmis draugauti, o su kokiomis - ne, kad nesupykdytumėme galingų šalių. Pasak P.Urbšio, jei pataisai bus pritarta, Seimo nario mandatas nebus laisvas.

„Iniciatyva drausti Seimo nariams laisvai steigti tarpparlamentinių ryšių grupes atėjo iš Seimo Užsienio reikalų komiteto, kuriam vadovauja Juozas Bernatonis. Praėjusioje kadencijoje, kai Seimo nariai įsteigė tarpparlamentinių ryšių grupes su Kalnų Karabachu bei Tibetu, kilo didelis Azerbaidžano bei Kinijos pasipiktinimas. Pastarųjų valstybių spaudimas lėmė, kad J.Bernatonis pateikė projektą, kuriuo buvo bandoma suvaržyti Seimo narių valią steigti tokias grupes, kurios iškrenta iš dabartinės politinės konjunktūros konteksto. Tačiau projektas nebuvo priimtas. Dabar J.Bernatonis, pasinaudodamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke Agne Širinskiene, teikia analogiškas pataisas, kurioms Seimas vakar po svarstymo pritarė“, - piktinosi P.Urbšys.
Pasak parlamentaro, šiuo metu tarpparlamentinių ryšių grupes gali laisvai steigti bet koks Seimo narys, jei jam į grupę pavyksta įtraukti bent šešis kolegas. Kai susiburia mažiausiai 7 parlamentarai, per kitą plenarinį posėdį jam pirmininkaujantis vienas iš Seimo vadovų tiesiog praneša apie naujos grupės įkūrimą. O dabar siūloma nustatyti, kad bet kokios grupės įkūrimui turi pritarti Užsienio reikalų komitetas. Jei jis nepritaria, balsuoja visas Seimas. Pasak P.Urbšio, taip paneigiamas laisvo Seimo nario mandato principas.
 

Skaitykite: https://respublika.lt

S.Žumbio nuotr.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 5 iš 308