Naujienos
...
Neatlygintinos kraujo donorystės turas per Lietuvą 2019
Minint Pasaulinę kraujo donoro dieną, birželio 14-ąją, startavo tradicinė Nacionalinio kraujo centro iniciatyva – kraujo donorystės turas per Lietuvą. Šių metų turas jau dešimtasis, jubiliejinis. Jo metu Nacionalinio kraujo centro komanda ketina aplankyti 14 miestų.
Liepos 5 d. neatlygintinos kraujo donorystės turas vyko ir Panevėžyje. Visi norintieji turėjo galimybę duoti kraujo. Taip pat buvo pagerbti ir apdovanoti donorai davę kraujo 20 ir daugiau kartų. Seimo narys Povilas Urbšys pasveikino dalyvius su vykdoma kilnia misija, padėkojo donorams, o Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo gydytojai Linai Trokaj įteikė padėkos raštą ir gėlių.
Neatlygintina donorystė yra vienas iš Europos Sąjungos reikalavimų. Kasdien Lietuvoje kraujo reikia 200 žmonių. Kad užtikrinti kraujo ir jo komponentų poreikį būtina, kad į didžiuosiuose miestuose esančius kraujo centrus kasdien ateitų ir kraujo duotų per 400 donorų.
Karaliaus Mindaugo husarų batalione naujas vadas
Liepos 5 d. Seimo narys Povilas Urbšys dalyvavo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono tarnybą baigusių nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karių išleidimo į atsargą ir vadų pasikeitimo ceremonijose. Batalione šiemet tarnybą baigė 290 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos šaukimo kariai. Trejus metus batalionui vadovavusį pulkininką leitenantą Rolandą Putniką pakeitė majoras Vilius Zagurskis.
Naujasis Husarų bataliono vadas mjr. V. Zagurskis Lietuvos kariuomenėje tarnauja nuo 1996 metų. Tarnybos Lietuvos kariuomenėje metu jis ėjo vadovaujančias pareigas Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione, dirbęs Baltijos gynybos koledžo viršininko padėjėju, keletą kartų buvo išvykęs į operaciją Afganistane, Ukrainoje. Karininkas yra baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, įvairius kursus Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Švedijoje, Estijoje.
Grupė Seimo narių ragina nekeisti Škirpos alėjos pavadinimo
Seimo narių grupė raštu kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių prašydami nepervadinti sostinėje esančios Kazio Škirpos alėjos ir nepalaikyti tokios iniciatyvos miesto taryboje.
Raštą iniciavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas, ji pasirašė dar septyni skirtingų frakcijų nariai: Arūnas Gumuliauskas, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Stasys Šedbaras, Andrius Kupčinskas, Eugenijus Jovaiša, Povilas Urbšys.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/
V.Valiušaičio nuotr.
P. Urbšys: „Bendravimo antikultūra kultūros nesukursi“
Kaip vertinate padidėjusį politikų dėmesį socialiniams klausimams Seime?
Dėsninga, kad kuo arčiau rinkimų data, tuo politikų jautrumas socialiniams klausimams didesnis. Tą mes stebime ir šiandien Seime. Pradedant tuo, kad konservatoriai pasiūlė stabdyti neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą 2020-2021 metais. Vieną dieną sakome, nekurkime išlaikytinių visuomenės, o kitą dieną norime stabdyti NPD didinimą, atimant galimybę mažiau uždirbantiems žmonėms patiems pasirūpinti savo gerove. Konservatorių siūlymas nutraukti neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą ir sutaupytus milijonus skirti tiems, kurie administruoja paslaugų teikimą daugiau primena antklodės traukimą, bandant apkloti vienus, nuklojant kitus.
Šiandien Seime valdančiosios koalicijos būrėjai irgi vienas su kitu lenktyniauja norėdami pasirodyti jautresniais žmonių atžvilgiu. Girdime apie vaiko pinigus ir kitas didesnes socialines garantijas. Nors visi puikiausiai žino, kad papildomų pinigų biudžete gali atsirasti tik įvedus papildomus mokesčius. Todėl jau pradedama kalbėti apie nejudinamo turto ir senų automobilių apmokestinimą.
Kaip vertinate padidėjusį politikų dėmesį socialiniams klausimams Seime?
Dėsninga, kad kuo arčiau rinkimų data, tuo politikų jautrumas socialiniams klausimams didesnis. Tą mes stebime ir šiandien Seime. Pradedant tuo, kad konservatoriai pasiūlė stabdyti neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą 2020-2021 metais. Vieną dieną sakome, nekurkime išlaikytinių visuomenės, o kitą dieną norime stabdyti NPD didinimą, atimant galimybę mažiau uždirbantiems žmonėms patiems pasirūpinti savo gerove. Konservatorių siūlymas nutraukti neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą ir sutaupytus milijonus skirti tiems, kurie administruoja paslaugų teikimą daugiau primena antklodės traukimą, bandant apkloti vienus, nuklojant kitus.
Šiandien Seime valdančiosios koalicijos būrėjai irgi vienas su kitu lenktyniauja norėdami pasirodyti jautresniais žmonių atžvilgiu. Girdime apie vaiko pinigus ir kitas didesnes socialines garantijas. Nors visi puikiausiai žino, kad papildomų pinigų biudžete gali atsirasti tik įvedus papildomus mokesčius. Todėl jau pradedama kalbėti apie nejudinamo turto ir senų automobilių apmokestinimą.
Ar galite argumentuoti savo sprendimą dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“?
Esu katalikas. Niekada neneigiau ir neneigsiu senovės lietuvių ikikrikščioniškos religijos svarbos, formuojant mūsų tautos dvasinę tapatybę. Mūsų tautos etnogenezės šerdyje glūdi ikikrikščioniškos ir krikščioniškos pasaulėžiūros klodai, kurie vienas su kitu susilieję. Vertinu romuviečių indėlį, siekiant išsaugoti mūsų tautos tapatybę. Jie daugiau nei penkiasdešimt metų vykdo šią svarbią misiją.
Tačiau jeigu kalbame ne apie etnografinę, kraštotyrinę, bet apie valstybės remiamą religinę misiją, turime suvokti, kad mes visi prisiimame didelę atsakomybę, tiek už tos bendruomenės nuveiktą darbą, tiek už ikikrikščioniškos lietuvių tikėjimo sampratos išsaugojimą.
Mes kalbame apie tūkstantmetę ikikrikščionišką mūsų tautos religiją. Bet kažkodėl „Romuva“, norėdama tapti tos religijos atstove, mano, kad jos šventikais (vaidilomis) gali tapti bet kuris bendrijos narys 3 metus aktyviai dalyvaujantis jos veikloje. Kažkodėl oficialiame internetiniame puslapyje bendrija „Romuva“ apeigines kalendorines šventes nurodo tik keturias: žiemos saulėgrįžą, Kūčias, pusiau-žiemį ir Užgavėnes. Savo apeigose laiko svarbiausia: kryptį, laiką, žemynėliavimą ir palabinimą.
Ar toks supaprastintas pačios bendrijos „Romuva“ narių požiūris į mūsų protėvių ikikrikščionišką religinę patirtį sudaro svarų pagrindą „Romuvą“ pripažinti valstybės remiama senosios religijos atstove?
Belieka pacituoti mūsų garsaus pagoniškos kultūros ir religijos tyrinėtojo G. Beresnevičiaus mintis: „Pigu sakyti, kad naujieji pagonys yra sukreivėjusios sąmonės ar kvoštelėję. Ne viskas taip paprasta, nors tarp jų šarlatanų įsipainioję daugiau nei tarp katalikų, bet ne visi jie tokie. Objektyviai žiūrint, pavyzdžiui, Trinkūno vedama grupė yra religinė bendrija su visais religijai būdingais atributais.
Tik ar tai išties ta pagonybė, ar tai senoji religija? Atsakymas aiškus – ne, tos religijos prikelt nebeįmanoma, kaip negalima restauruoti ano meto mentaliteto, socialinių santykių… Jei koks nors senosios religijos inkliuzas būtų perdavinėjamas iš kartos į kartą, galėtume ją pripažinti. Iš kartos į kartą buvo perdavinėjama etnografinė tradicija, kaimo papročiai ir šventės, bet tai nebuvo senoji religija, tai buvo natūraliai susiklosčiusi kaimo gyvensena su ašinėm kalendorinėm šventėm.
Be abejo, su ypatinga pasaulėjauta, bet ji bent jau nuo jėzuitų misijų laikų stipriai koreliavo su krikščionybe. Dabar, iš kaimiškos etnografijos atėmę katalikiškus elementus, tariamės aptikę grynąją pagonybę, kas visiškai netiesa.“
Nors nesu tokios kategoriškos nuomonės apie romuviečius, bet manau, visi, kurie gerbiame savo istorines tapatybės šaknis, turime labai atsakingai žiūrėti į mūsų ikikrikščionišką religinę patirtį, todėl balsuodamas Seime dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ susilaikiau.
Skaitykite: https://jp.lt
Seimas balsavo dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“
Pirmas birželio 27 d. vakarinio Seimo posėdžio klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas.
Povilas Urbšys pasisakė už projektą, bet akcentavo ir tai, kas įstatymo projekte kelia abejonių. „Jeigu jus tenkina tai, kad dabar net savo oficialiame puslapyje jie kaip kalendorines šventes nurodo tik žiemos saulėgrįžą, Kūčias, pusiaužiemį ir Užgavėnes, ir tai yra visas mūsų ikikrikščioniško lietuvių tikėjimo paveldas, ir tai yra religinės bendruomenės pateikimas, rodo tai, kad mes savotiškai, balsuodami už, einame tuo keliu sumenkinti ir patį senovės lietuvių tikėjimą, ir patį „Romuvos“ bendruomenės nuveiktą darbą.”- sakė Seimo narys.
Pilną P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.
Svarstytas Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną“ projektas
Birželio 25 d. rytiniame Seimo posėdyje svarstytas Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną“ projektas. Už rezoliuciją, kuria siūlyta nekelti ministerijos į Kauną, balsavo 39 Seimo nariai, prieš – taip pat 39, susilaikė 23.
Povilas Urbšys teigė, kad regioninė politika yra labai svarbi Lietuvai ir vykdyti ją galima arba sistemiškai, arba vykdant tokias parodomąsias akcijas.
Išsamų P. Urbšio pasisakymą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną žiūrėkite čia.
DELFI tyrimas. Iš Pranckiečio – itin dosni dovana jo dviems patarėjams: ko niekas nepastebėjo mokytojams užėmus ministeriją
Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio įnirtingas laikymasis savo posto vykstant koalicinėms deryboms – jo asmeninė pozicija ar politikui Seime talkinančių patarėjų bandymas kuo ilgiau išsilaikyti itin gerai apmokamose pareigose?
Rengdama šią medžiagą DELFI žurnalistė stengėsi sužinoti nuomonę kuo platesnės politinių partijų dalies Seime atstovų. Tačiau kokia buvo nuostaba, kad dauguma iš jų nieko neprisiminė apie tai, jog Seime būtų vykusi diskusija – ar verta tiek didinti Seimo pirmininko patarėjų algas.
P. Urbšys teigė nematantis dėl tokio pakėlimo bėdos: „Sutikime, kad Seimo nario padėjėjas ir Seimo pirmininko padėjėjas – ne tas pats. Teisingiau sakant, ne tas pats yra Seimo narys ir Seimo pirmininkas, nes pirmininkas yra vienas iš valstybės vadovų, kaip sakant, vienas iš trijų. Ir jei ten nekilo diskusijų iš Finansų ministerijos, ar nebuvo kokių pastabų, tai tiesiog tas klausimas ir nuėjo rutiniškai, be diskusijų.“
A.Ufarto nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/
Panevėžio kolegijoje įteikti diplomai
Liepos 27 d. „Cido“ arenoje Panevėžio kolegijos absolventams buvo iškilmingai įteikti diplomai. Šiais metais mokslus čia baigė apie 250 profesinių bakalaurų pagal 15 studijų programų. Aukštosios mokslo įstaigos direktorius dr. Gediminas Sargūnas pasidžiaugė šių mokslo metų rezultatais ir būsimais mokslo metais Kolegijoje akredituotomis dvejomis naujomis studijų programomis. Kolegijos absolventus pasveikino pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“. Po to šventinė eisena pajudėjo link „Cido“ arenos, kur vyko iškilmingas diplomų teikimas.
Povilo Urbšio padėjėja Seimo nario vardu pasveikino absolventus įveikus dar vieną mokslo laiptelį, padėkojo dėstytojams už jų kantrybę, suteiktas galimybes bei perteiktas žinias ir, kartu su atminimo dovanėlėmis, įteikė padėkos raštus trims Socialinių mokslų fakulteto absolventams: Dianai Kazlauskaitei, Mindaugui Vėsului ir Rimantai Jarašūnaitei.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje pristatyta Valstybinio audito ataskaita
2019 m. birželio 26 d. vyko Valstybės ir savivaldybių komiteto posėdis, kuriam buvo pristatyta Valstybinio audito ataskaita "Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai? " Diskusijoje po pristatymo Valstybinio audito tarnybos specialistė kalbėjo, kad valstybėje pasiekėme lygį, kai yra didelis "išplaukimas" tarp valstybės ir savivaldybių funkcijų. Seimo narys Povilas Urbšys pabrėžė, kad kalbėdami apie savivaldą, mes kalbame apie decentralizavimo principą. Lietuvoje yra žemas decentralizacijos lygis. Lietuvoje savivaldybėms deleguota administruoti tik 16 proc. Europos sajungos lėšomis vykdomų projektų, kai tuo tarpu Lenkijoje deleguota administruoti virš 50 proc.
Povilo Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia
Posėdžio pabaigoje P. Urbšys kalbėjo, kad esame žemiau Europose sajungos decentralizavimo vidurkio. Video žiūrėkite čia.