Seime antradienį vyko galutinis balsavimas dėl prezidento Gitano Nausėdos siūlymo iki 400 eurų didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Seimas priėmė šią pataisą, kuri įsigalios nuo liepos 1 d. Priklausomai nuo gaunamo darbo užmokesčio, asmens „į rankas“ gaunamos pajamos šiemet didės iki 10 Eur. Seimas atmetė kitą prezidento siūlymą – mažinti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.

Už NPD didinimą pasisakė 111 Seimo narių, prieš – 0, susilaikė – 1.

Kad įsigaliotų įstatymas, jį dar turi pasirašyti prezidentas. Įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d. ir galios iki 2020 m. gruodžio 31 d.

50 eurų didesnis – 400 eurų NPD būtų taikomas už visus 2020 metus. Anksčiau toks didinimas buvo numatytas nuo 2021 metų.

50 eurų padidinti NPD biudžete šiems metams reikėtų rasti apie 84 mln. eurų.

Šalies vadovo teigimu, NPD kėlimas padės papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas.

Prieš balsavimą vykusios diskusijos metu Seimo narys Povilas Urbšys siūlė grįžti prie GPM mažinimo žmonėms, kurie gauna 1,5 vidutinį darbo užmokestį (VDU). Jis pažymi, kad kalbama apie atlyginimus nuo 600 eurų iki 2701 Eur.

„Šis siūlymas leistų vaduoti mūsų visuomenę nuo išlaikytinių santykių tarp valstybės ir žmonių. Ir leistų ateityje užbėgti blogėjančiai situacijai, kuri reikalaus iš biudžeto papildomų lėšų ir tai eilinį kartą bus sprendžiama vienkartinėmis išmokomis, kaip tai buvo padaryta dabar, prigaminant vienkartinių piniginių maišelių. Kviesčiau prieiti kompromisą“, – kalbėjo P. Urbšys.

BFK nepritarė šiam siūlymui, nes tai savivaldybių ir valstybės biudžetui kainuotų apie 280 mln. Eur.

Nuotr. A. Ufarto

Skaitykite: https://www.delfi.lt

Birželio 22 d. Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla atsisveikino su 10-aja dešimtokų laida. Šiemet mokyklą pabaigė penki vaikai. Jaukiame kiemelyje susirinkusius vaikus ir tėvelius sveikino mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė ir abiturientų auklėtoja Laimutė Beinarauskienė. Buvo įteikti pažymėjimai, daug padėkų ir dovanų.

Povilas Urbšys pasidžiaugė mokyklos veikla ir atsidavusių pedagogų meile savo darbui. Vaikams ir jų auklėtojai Seimo narys įteikė po atminimo dovanėlę, o direktorei, dėkodamas už nuoširdų darbą ir puikiai suvaldytus karantino iššūkius, - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui skirtą ženklelį ir gėlių.

Siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba būtų renkama ne vienoje visą savivaldybės teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o savivaldybės daugiamandatėse rinkimų apygardose. Tuo tikslu kiekviena savivaldybė būtų padalijama į daugiamandates rinkimų apygardas. Antradienį tai numatančias Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas Seimui ketina pateikti parlamentaras Povilas Urbšys, kurias Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu jis yra įregistravęs dar 2017 metų rugsėjį. Siūloma, kad savivaldybės daugiamandatės rinkimų apygardos būtų sudarytos iš esančių greta (turinčių bendras ribas) rinkimų apylinkių. Pagal siūlomą projektą, savivaldybės rinkimų apygardos sudaromos taip, kad kiekvienoje rinkimų apygardoje būtų renkami ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 nariai. Rinkimų apygardoje renkamų tarybos narių skaičius turi būti proporcingas rinkimų apygardos rinkėjų skaičiui ir visų savivaldybės tarybos narių skaičiui. Savivaldybės suskirstymą į daugiamandates rinkimų apygardas rengtų savivaldybės meras ir, pritarus savivaldybės tarybai, teiktų tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri priimtų galutinį sprendimą. Atskirai savivaldybės rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai nesudaromi. Laikoma, kad savivaldybės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašas yra šią rinkimų apygardą sudarančių rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų visuma.

P.Peleckio nuotr.

Skaitykite: https://kauno.diena.lt/

Atliekų tvarkymo organizavimą užsimota perimti iš savivaldybių. Pasisakymą žiūrėkite čia.

Valstybėje daugybė institucijų dubliuoja viena kitos veiklą. Nepaisant to, kad jų kontrolė biudžetui kasmet kainuoja šimtus milijonų, laukiamo efekto iš priežiūros institucijų nėra, nes ir pačią priežiūros sistemą yra apkrėtusi biurokratizmo bacila.

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo nariai Povilas URBŠYS ir Kęstutis MASIULIS, verslininkas Jonas VIESULAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: gegužės 12 d. Valstybės kontrolė (VK) paskelbė dvylikos Seimui atskaitingų institucijų veiklos auditą. 2019 m. šios veiklos priežiūrai buvo išleista beveik 300 mln. eurų biudžeto lėšų, tačiau, kaip rodo ataskaitos duomenys, institucijų veiklos kokybės gerinimas nebuvo tapęs prioritetu. Daugelis tikrintų institucijų atkartoja ministerijų funkcijas, o kai kurių institucijų veiklos apskritai nesimato. Kodėl mūsų valstybė nekontroliuoja lėšų institucijų priežiūrai panaudojimo?

P.URBŠYS: Visada labai madinga politikams kalbėti apie biurokratizmo mažinimą. Nėra tos politinės jėgos, kuri žmonėms nebūtų žadėjusi valstybėje sutramdyti biurokratinės hidros. Kad ir kaip būtų, viskas baigdavosi tam tikru vienokių ar kitokių prižiūrinčių institucijų skaičiaus mažinimu. Nieko nuostabaus, kad, pagal VK audito duomenis, nuo 2010 m. iki 2019 m. prižiūrinčių institucijų sumažėjo nuo nuo 75 iki 54. Tačiau tai buvo daugiau imitacinio pobūdžio judesiai, niekas į patį tų reformų turinį per daug nenorėjo gilintis. Paradoksas - nors prižiūrinčių įstaigų skaičius sumažėjo, bet 30-čia proc. išaugo valstybinės lėšos toms prižiūrinčioms institucijoms. Keisčiausia, kad iki 2017 m. niekas negalėjo suskaičiuoti, kiek mūsų valstybėje yra prižiūrinčių institucijų. Dar keisčiau, kad iki šios dienos nėra aišku, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja tas prižiūrėjimas, nes nė vienoje institucijoje nėra aiškiai išskirtos lėšos, kiek kainuoja vienos ar kitos institucijos vykdoma priežiūra. Žinoma, visuomet yra pateikiama statistika, kad, pavyzdžiui, mažėja šešėlis, kad daugiau mokesčių surenkame, bet ar žmonės patenkinti prižiūrinčių institucijų veikla, ar tos prižiūrinčios institucijos jų atžvilgiu yra partneriai ar prižiūrėtojai?

Nuotr. S. Žumbio

Skaitykite: https://www.respublika.lt