Garsioji aktyvistė Greta Thunberg Lietuvoje tikrai turėtų kam pateikti klausimą – kaip jūs drįstate? Atrodo, aplinkosauga mūsų šalyje patiria vieną krizę po kitos. Praeitą savaitę šalį sudrebino „Grigeo“ skandalas – nuostoliai gamtai skaičiuojami milijonais.

O „Lietuvos ryto“ televizija pasakoja istoriją, kaip savanaudiškai naudojamasi gamtos ištekliais, už tai nenorint mokėti ir dar bandant keisti įstatymus, kad būtų galima išsisukti ir nuo baudų.

Seime registruojamos įstatymo pataisos, kurios nuo 9 milijonų eurų baudų atleistų ūkininkus ir medžiotojus. Dalis jų jau sumokėjo, o penktadalis puolė bylinėtis ir net neslėpdami laukti įstatymo pokyčių.

Praeitų metų paskutinėmis dienomis Seime darbas vyko neįtikėtinai sparčiai. Daug sumaišties kėlė biudžeto priėmimo klausimas. Toje sumaištyje buvo bandyta, vaizdžiai sakant, prastumti vieno įstatymo pakeitimus. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, vadovaujamas Valiaus Ąžuolo, koregavo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą.

Tvarka tokia, kad įstatymą pakeisti be niekieno žinios Seimo nariai negali, bet pakeitimo projektus gali siūlyti su niekuo ir nesitarę. Kai jau įstatymo keitimo projektas pateikiamas, tada reikėtų jį parodyti suinteresuotoms ministerijoms, paskui Vyriausybei, kad šios institucijos pateiktų savo išvadas. O tada jau susėsti ir pasvarstyti dar kartą.

Seime pradėta šnabždėtis, kurio čia medžioti mėgstančio politiko ausys kyšo už noro lengva ranka nubraukti medžiotojų ir ūkininkų skolas. Dar lyg tyčia tuo metu „Lietuvos rytas“ paskelbė straipsnį, kuriame kalbintas Seimo nario Petro Nevulio draugas ūkininkas neslėpė, kad laukia jam palankesnio sprendimo dėl vandens naudojimo. Opozicija pasipiktino.

„Keisčiausia yra tai, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas V.Ąžuolas neriasi iš kailio, kad bet kokia kaina šitas įstatymas, amnestuojantis mokesčių nemokėtojus, būtų priimtas kuo greičiau. Manau, kad jis, viršydamas įgaliojimus, sąmoningai nesikreipė Vyriausybės išvadų. Bet atsitiko taip, kad tarp tų nemokėtojų pateko politikų draugai, pažįstami, nes kitaip aš negaliu paaiškinti, kodėl Seime atsirado iniciatyvos tam, kad amnestuoti būtent tuos asmenis, kurie nemokėjo mokesčių už gamtos išteklių naudojimą. Ten atsirado ir gerbiamo Seimo nario Broniaus Bradausko medžioklės būrelis, kuriam priskaičiavo nei daug nei mažai – 70 tūkst. eurų sumokėti. Ten atsirado Seimo nario P.Nevulio pažįstamo ūkininko problemos, kur jam reikia sumokėti apie 160 tūkst. eurų“, – sakė Seimo narys Povilas Urbšys.

P.Urbšys neslepia nuostabos – užkrovė gyventojams naujų mokesčių, kurių pagalba tikisi surinkti 9 mln. į biudžetą: 3 mln. iš nekilnojamojo turto, 6 mln. – už automobilio taršos mokestį. O čia lengva ranka nori atleisti pažeidėjus nuo 9 mln. baudų ir dar sukurti neregėtą teisinį precedentą.

„Įstatymas nustato minimalią ribą medžioklės plotų vienetui – ne mažiau kaip 1000 hektarų turi sudaryti medžioklės plotų vienetas. Yra kelios principinės išimtis. Bet esminė norma – ne mažiau 1000 hektarų. Dėl faunos valdymo priežasčių, įstatymas pabrėžia tą medžiotvarkos principus“, – teigė P.Urbšys.

Nuotr. lrytas.lt koliažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

Kiekvieną sausio 1-ąją minime Lietuvos vėliavos dieną, o didvyrius, prieš 101 metus ją pirmą kartą iškėlusius Gedimino pilies bokšte, slepiame. Parlamentaras Povilas Urbšys tai vadina paradoksu. Ir visa tai, kas pastaruoju metu vyksta, kai niekinamos istorinės asmenybės, jam primena hibridinio karo frontą, kuriame pasigenda tvirto istorikų žodžio. Politiko manymu, jeigu praeities tyrinėtojai tylės arba kalbės taip, kaip iki šiol, kažin, ar netrukus galėsime pasakyti, kad Lietuvos ateitis - mūsų rankose.

- Nesusipratimų ir susiskaldymo visuomenėje būtų mažiau, jeigu istorikai būtų vieningi. Prisiminkime, kokia buvo jų reakcija, kai Liudas Mažylis aptiko Vasario 16-osios aktą - rado „ne tas“. O dabar „ne tas“ pateikė naujų faktų apie Joną Noreiką-Generolą Vėtrą. Ir Trispalvę virš Vilniaus iškėlęs Kazys Škirpa nebe didvyris. Kodėl tai vyksta ir kur tai veda? - „Respublika“ paklausė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nario Povilo URBŠIO.

- Praėjusiais metais, Kūčių išvakarėse, prezidentas Gitanas Nausėda savo feisbuko paskyroje parašė: „Neleisime tiesos pakeisti butaforinėmis iškabomis“. Taip prezidentas reagavo į tai, kaip V.Putinas įvertino Europos Parlamento rezoliuciją, nusikalstamu pripažinusią Molotovo-Ribentropo paktą. Prezidento žodžiai skambūs, bet ar jie neaidi tyruose? Dar vasarą, reaguodamas į sostinės mero Remigijaus Šimašiaus siautėjimus, nukreiptus prieš Kazį Škirpą, Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, prezidentas kalbėjo, kad istorinė atmintis negali būti fragmentuota savivaldybių lygiu, nes tai yra nacionalinė problema. Todėl praėjusių metų rugsėjį prezidentas sušaukė kultūros forumą, į kurį pakvietė įvairių sričių atstovus. Tačiau prezidento iniciatyva atsimušė į sieną.

- Iš tiesų tuos klausimus, atrodo, bus užgožusios kitos aktualijos...

- Prieš keletą metų buvo parengtas Tautos istorinės atminties įstatymo projektas, kuriame buvo numatyta įteisinti Tautos istorinės atminties tarybą. Viena jos funkcijų būtų inicijuoti istorinės atminties puoselėjimą, sklaidą, koordinavimą. Bet istorikų bendruomenė šitai iniciatyvai kategoriškai pasipriešino, nes šiame įstatyme įžvelgė norą ideologizuoti istoriją, įtraukti ją į politinių įrankių sąrašą. Kol kas šis projektas yra numarintas. Todėl, susidurdami su šios dienos iššūkiais, turime suvokti, kad istorinės atminties klausimas mums yra ypač aktualus.

Pažiūrėkime į Lenkiją, ką ji daro, saugodama savo istorinę atmintį. Ten veikia Nacionalinio atminimo institutas. Būtent ten yra priimtas nusikalstamų veikų prieš lenkų tautą persekiojimo komisijos įstatymas. Jame aiškiai pasakyta: tam, kas viešai prieštarauja faktams ir priskiria lenkų tautos ir lenkų valstybės atsakomybei padarytus Trečiojo reicho nusikaltimus, taikoma bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Šio įstatymo nuostatos nedraudžia viešų debatų, neapriboja mokslinių tyrimų ar meninės kūrybos. Bet pasakoma - holokaustas Lenkijoje nebuvo lenkų tautos tapatybės dalis, tai buvo nacių. Dar daugiau, lenkai pasako, kad kai kalbama, jog koncentracijos stovyklos yra lenkų, tokiu būdu slepiamas pagrindinis holokausto organizatorius. Toks požiūris turi perspektyvą. Jis turi koncentruotis į tą iniciatyvą, kuri susijusi su istorine atmintimi, ir tuo, kaip mes matome savo istoriją.

Jeigu mes to nepadarysime, turėsime tokių absurdiškų situacijų, kaip šių metų sausio 1 -ąją, kada minėjome Vėliavos dieną. Prieš 101 metus, vadovaujant Kaziui Škirpai, lietuviška Trispalvė buvo iškelta Gedimino pilies bokšte, bet K. Škirpos alėja dabar jau pavadinta Trispalve. Jeigu mes einame tuo keliu nuasmenindami istoriją, tai mes ją turėsime su vėliavomis, bet be vėliavnešių. Čia ir bus ta butaforinė mūsų istorinė atmintis, apie kurią kalbėjo prezidentas.

Nuotr. S. Žumbio

Skaitykite: https://www.respublika.lt

Sausio 14 d. Seimo posėdyje buvo priimtas prezidento Gitano Nausėdos veto dėl Seimo rinkimų kartelės sumažinimo.

Povilas Urbšys pasisakydamas prieš prezidento veto teigė, kad “di­džiau­sia pro­ble­ma yra, kad žmo­gus, gy­ve­nan­tis ši­to­je vals­ty­bė­je, ne­pa­si­ti­ki sa­vo as­me­ni­nė­mis ga­lio­mis. Jis ne­ti­ki, kad jis ką nors le­mia ši­to­je vals­ty­bė­je. Tai yra pa­sek­mė tos glo­bos vals­ty­bės. Kai jūs sa­ko­te, ne­ga­li­ma su­teik­ti pa­pil­do­mų įga­lio­ji­mų pi­lie­čiui, nes ne­ži­nia, ką jis čia iš­rinks į ši­tą Sei­mą, tai jūs iš­reiš­kia­te ne­pa­si­ti­kė­ji­mą tau­ta.”

Pilną pasisakymą žiūrėkite čia.

Sausio 18 d. sukako 95-eri metai nuo Panevėžio muziejaus įkūrimo. Šio sumanymo iniciatorė – Panevėžio gimtajam kraštui tirti draugija, o jo įgyvendintojai – šios draugijos steigėjai: apskrities viršininkas Vladas Rozmanas, vėliau daug prisidėjęs prie Biržų ir Rokiškio muziejų įkūrimo, žymus gamtininkas Jurgis Elisonas, teisininkas ir visuomenės veikėjas Jonas Moigis, kalbininkas, pedagogas Petras Būtėnas ir mokytojas Petras Bliumas. Jų dovanotos asmeninės kolekcijos ir sudarė pirmuosius muziejaus rinkinius.

Iki 2020 metų Panevėžio kraštotyros muziejuje sukaupta per 116 tūkstančių eksponatų. Tačiau kad ir kokie unikalūs senovę liudijantys daiktai būtų sukaupti, daiktais jie ir liktų tol, kol nebūtų atskleista ir papasakota jų istorija. Todėl didžiausias muziejaus turtas – jame dirbantys žmonės. Be jų kūrybiškumo, užsidegimo, nuolatinio profesinio augimo, pasiaukojimo ir meilės savo darbui visi šių dienų iššūkiai nebūtų įgyvendinami. Nepaisant užsitęsusių rekonstrukcijos darbų, muziejininkai šiais jubiliejiniais metais lankytojų lauks atnaujintose ekspozicijose.

Povilas Urbšys apsilankė muziejuje ir pasveikino jo kolektyvą su jubiliejumi įteikdamas simbolinę J. Zikaro „Laisvę“, o muziejaus direktoriui Arųnui Astramskui, mininčiam savo 55 m. jubiliejų – suvenyrą.

Reaguodama į LRT tyrimą Liberalų sąjūdžio pirmininkė sako, kad liberalai išskirtinės sėkmės Trakuose neturi. Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, savivaldybės įmonių vadovais dirba įvairių partijų atstovai, finansavimą gauna skirtingos įmonės.

Kai kurių politikų teigimu, LRT tyrimas atskleidžia nedidelių savivaldybių kasdienybę, kur nepotizmas arba savų įdarbinimas vis dar didelis.

„MG Baltic“ korupcijos byloje teisiamo Liberalų sąjūdžio pirmininkė sako, po LRT tyrimo atidžiai stebinti partijos kolegų elgesį ir bandanti išsiaiškinti situaciją dėl Trakų rajono merės Editos Rudelienės, kuri tik po žurnalistų klausimų suskubo deklaruoti vyro verslų.

„Tenka apgailestauti, kad savivaldybės po truputėlį pas mus virto grynai klaninės uždaros struktūros. Kai kuriais atvejais savivaldybės primena todėl ar dvarus, ar uždarosios akcinės bendrovės, ir čia vien tik dėl to, kad, mano galva, partijos nesilaiko tų deklaruojamų vertybių ir savivaldybės lygmeny, vadovaujasi tiktai žemiškais, asmeniniais, buitiniais interesais“, – mano Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys.

D.Umbraso nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/