Naujienos

2020 m. Vasaris mėn. 26 d., Trečiadienis

„Vilties“ progimnazijos jubiliejus „Vilties žibintai“

vvv.pngVasario 26 d. „Vilties“ progimnazija minėjo mokyklos įkūrimo 75-metį, mišrios mokyklos ir „Vilties“ vardo suteikimo mokyklai 15-metį.

Direktorė Danutė Valiukienė pasakojo kaip rusų tautybės vaikams pageidavus mokytis rusakalbių mokykloje 1945 m. buvo įkurta 3-oji progimnazija. Augant mokinių skaičiui buvo nutarta įkurti 3-ąją vidurinę mokyklą ir pastatytas naujas mokyklos pastatas. 60 metų mokinius ugdžiusi rusų kalba, mokykla 2005 m. buvo reorganizuota į mišriąją ir pavadinta „Vilties“ vardu. Nuo 2015 m. „Viltis“ tapo progimnazija. Rusakalbiai mokiniai integruojami į lietuvių kalba ugdomas klases, jiems sudarant galimybę rusų kalbos mokytis kaip gimtosios. Reorganizavus mokyklą svarbu buvo teisingai pasirinkti judėjimo kryptį. Dabar mokykla netenkina visų norinčių joje mokytis poreikio. Nacionalinio pasiekimų patikrinimo testų rezultatai yra puikūs: klasių mokinių rezultatai viršija respublikos vidurkį. Mokykla, išsaugojusi senąsias ir sukūrusi naujas tradicijas nuolat organizuoja tradicinius renginius, vykdo projektus. Kasmet organizuojami du tarptautiniai dainų ir šokių festivaliai „Mes nupinsim šokių pynę“ ir „Draugai draugams“, kurie jau tapo ne tik mokyklos, bet viso miesto tradiciniais renginiais. Dabar progimnazijoje mokosi 770 mokinių.

Seimo narys Povilas Urbšys pasidžiaugė, kad mokykla ugdo kūrybingas, visapusiškas asmenybes, pavadindamas ją tikru Vilties žibintu ir įteikė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko prof. E. Jovaišos padėkas muzikos mokytojai ekspertei Irinai Gustienei, lietuvių kalbos mokytojai ekspertei Audronei Tichanavičienei ir direktorei Danutei Valiukienei. Seimo nario padėkomis buvo apdovanotos biologijos mokytoja metodininkė Žana Narevič, vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja Genovaitė Mažrimienė, anglų kalbos mokytoja metodininkė Jolanta Švegždienė ir valytoja Gražina Zakienė. Mokyklai Povilas Urbšys dovanojo reljefinės grafikos paveikslą “Laisvė”.

2020 m. Vasaris mėn. 24 d., Pirmadienis

Susitikimas su trečiojo amžiaus universiteto lankytojais

TAU.pngVasario 24 d. Panevėžio trečiojo amžiaus universitete Povilas Urbšys susitiko su lankytojais. Seimo narys kalbėjo apie dabartinę situaciją Seime ir mieste, atsakinėjo į užduotus klausimus. Seimo narys kalbėjo, kad kuriant gerovės valstybę reikia atsisakyti globos valstybės modelio, kur valdžia sprendžia kaip turime gyventi ir įgalinti žmogų pačiam dalyvauti valstybės kūrime, kontroliuoti savo atstovą ir iš jo pareikalauti. Buvo paliestos temos apie požeminių vandenų mokesčių problemas, apie dvigubų standartų taikymą politikoje, apie kultūros politikos trūkumus ir neteisingą finansavimo sistemą. Povilas Urbšys palietė skaudžias miesto temas apie S. Eidrigevičiaus menų centro statybas, kino centro „Garsas“ išsaugojimo ir kitų Panevėžio kultūros objektų atnaujinimo galimybes, opią baseino statybų temą, iš mirties taško nejudantį autobusų stoties projektą. 

„Ar miestas žmogui, ar žmogus miestui? Ar valdžia žmogui, ar žmogus valdžiai? Kai jūs atsakysite į šį klausimą ir nustosite teisinti valdžią, kuri viską verčia aukštyn kojomis, tada situacija keisis,“ – kalbėjo Povilas Urbšys.

 Stepono Kubecko nufilmuotas susitikimo įrašas: https://www.youtube.com/

2020 m. Vasaris mėn. 23 d., Sekmadienis

Seimo nariai atvirai sako, kad šitas darbas jiems patinka labiausiai: ką tarp sesijų iš tiesų veikia tautos išrinktieji

seimo-posedis-83267555.jpgPraėjusių metų rugsėjo 10 dieną pradėtą Seimo rudens sesiją, parlamentarai baigė sausio 14 dieną. Į neeilinę sesiją susirinko sausio 23, ją baigė sausio 28 dieną. Pagal Konstituciją kita Seimo sesija – tik kovo 10 dieną. Ką tuo metu veikia parlamentarai ir kodėl Seimo narių atostogų klausimas vis dar pakibęs ore?

Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys tikino, kad negalima galvoti, kad Seimo nario darbas vyksta tik posėdžių salėje.

„Dabar, kai sesijos nevyksta, kyla daug klausimų, ką tie Seimo nariai veikia. Jeigu įsivaizduojame, kad Seimo nario darbas yra tik sėdėti posėdžių salėje ir spausti mygtukus, tai taip nėra. Jeigu nori žmonės, kad Seimo narys visiškai neatitrūktų nuo realybės, jie turi džiaugtis, jeigu pamato jį tarp žmonių, gilinantis į tam tikras problemas“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis teigė, kad nuo paties parlamentaro priklauso, ką jis daro tarp sesijų.

„Seimo nario darbas daugiausiai priklauso nuo pačio Seimo nario, kaip jis pats organizuoja savo darbą, sugretindamas su medžiokle, išvažiavimu į šiltus kraštus, ar paslidinėjimu, tuo tarpsesijiniu metu, jis prisiima tam tikrą atsakomybę“, – Žinių radijo laidoje sakė P. Urbšys.

A.Ufarto nuotr.

Skaitykite: https://m.delfi.lt/

2020 m. Vasaris mėn. 20 d., Ketvirtadienis

Urbšiui dėl Bako informacijos kilo aibė klausimų: argumentai neįtikinami

A.Ufarto-delfi.jpgTrečiadienį Vytauto Bako paskelbta žinia apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų kelia daug įtarimų, tvirtina šiuo metu Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys. Pasak jo, V. Bakas neatskleisdamas daugiau informacijos, leidžia kitiems Seimo nariams kelti įtarimus, esą jis tokiomis žiniomis tik nori atkreipti žiniasklaidos dėmesį prieš artėjančius Seimo rinkimus.. Bakas trečiadienį Seimo valdybai teigė, kad 2019 metų pradžioje jam einant Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas gavo informacijos dėl galimai vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir jos naudojimo. P. Urbšys klausia, kodėl V. Bakas apie turimą informaciją prakalbo praėjus nemažai laiko, o ne tik gavus informaciją?„Kodėl jis būdamas komiteto pirmininku disponavo informacija, kuri jo manymu, yra labai svarbi, į kurios vertinimą netgi Seimas turi būti įtrauktas. Kodėl jis nereagavo tuo metu? Todėl jis tik sudaro prielaidas oponentams kalbėti, kad ta informacija, kuria jis disponuoja dabar, nėra tikra. O jos tikslas – auginti politinį dėmesį. Turėkime omenyje, kad šie metai yra rinkiminiai ir bet kokie politikų veiksmai bus vertinami per rinkimų prizmę. Tad toks veiksmas, kuomet pateikiama neva skandalinga informacija, tačiau ji pati nėra atskleidžiama... V. Bakas tokiu savo elgesiu pats sumenkina tos informacijos svarbumą, reikšmingumą“, – Eltai sakė P. Urbšys.

A.Ufarto nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

2020 m. Vasaris mėn. 19 d., Trečiadienis

Seime apsilankė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio filialo nariai

VIMG_20200219_095630.jpgasario 19 d. Povilo Urbšio kvietimu Seime lankėsi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio filialo nariai. Atvykusius pasitiko  Povilas Urbšys, kuris papasakojo apie savo patirtį, dirbant Seime, apie politiko galias, apie rinkėjų kontrolę išrinktiesiems, apie būtinybę stiprinti žmonių pilietines galias. Po to atvykusieji apžiūrėjo Seimo rūmus, posėdžių sales, Seime demonstruojamas parodas. Seimo Jono Pauliaus II auloje pagerbė žuvusius už Lietuvos laisvę giesme „Marija, Marija, skaisčiausia lelija“. 

2020 m. Vasaris mėn. 19 d., Trečiadienis

Reikalai tvarkomi uždaruose klubuose

Screenshot_1.jpgSausio pradžioje Panevėžio rajone vykusi medžioklė toliau kursto aistras visuomenėje. Ir ne tik todėl, kad jos metu nušauta stumbrė, bet ir todėl, kad aiškėja medžiotojų sąrašas. Tarp jų - žinomi teisininkai, įtakingi verslininkai ir politikai, kurie turi galią priimti pirmiesiems palankius sprendimus. „Vakaro žinios“ aiškinasi, kuo šaliai gali būti pavojingi pusiau slapti politikų ir kitų interesų grupių draugiški ryšiai, nežinomi visuomenei.

„Nuo senovės Lietuvoje medžioklės būdavo įžanga rimtiems susitarimams, o ir naujesniais laikais ši tradicija išliko. Nepamirškime garsiosios Algirdo Brazausko medžioklės su Latvijos premjeru, kuri mums vos nekainavo dalies Lietuvos valstybės jūros šelfo. Dabar irgi yra elitiniai medžiotojų būreliai. Medžioklės formatu yra galimybė sustiprinti ryšius ir aptarti valstybinius reikalus. To atmesti negalime.
Tai, kad žmonės pagal savo pomėgį susiburia į medžioklės būrelius ar kokius nors klubus, savaime nėra blogai. Tik tiek, kad tos grupių įtakos pradeda peraugti į politines įtakas. Per uždaras struktūras atsiranda klanų užuomazgos“, - „Vakaro žinioms“ sakė parlamentaras, buvęs vienas STT vadų Povilas Urbšys.
Pasak politiko, negalima žmonėms uždrausti medžioti, kaip ir bendrauti, priklausyti uždariems klubams ar organizacijoms, sakykim, „Rotary“, „Opus dei“, „Lions“ ar kiti. Visame pasaulyje įtakingi asmenys priklauso panašiems klubams, tačiau nieko tokio, jei viskas ir apsiriboja bendravimu klubuose be jokių užmačių ryšius paversti įtaka valstybės gyvenime.
„Tačiau kai tai pavirsta principu „tu - man, aš - tau“, tai yra nepriimtina. Kaip sakiau, net jei du žmonės priklauso tam pačiam klubui, o vienas po to įsidarbina kito vadovaujamoje valstybinėje tarnyboje, nieko blogo, jei tai daroma skaidraus konkurso būdu. Tačiau jei konkursas priderinamas prie žmogaus vien todėl, kad jis yra bendraklubis ar medžioklės draugas, tai jau yra problema. O įtarimų, kad taip dažnai būna Lietuvoje, tikrai yra“, - įvertino parlamentaras.

ELTA nuotr.

Skaitykite: https://www.respublika.lt

2020 m. Vasaris mėn. 19 d., Trečiadienis

Artėjant rinkimams – galvosūkis LRT: debatai privalomi, bet neįdomūs net politikams

lrt.lt-e.blaževič.jpgVis greičiau bėga mėnesiai, likę iki spalį vyksiančių Seimo rinkimų. Netrukus prasidės ir aktyvi rinkimų kampanija, kuomet gatves užpildys kandidatų nuotraukos, o televizijų eterius – kandidatų pasisakymai. Visuomeninis transliuotojas LRT visų vykstančių rinkimų metu transliuoja kandidatų debatus, tačiau ar būtent to tikisi rinkėjai ir ar tai geriausias kelias politikams parodyti save?

Kaip trečiadienį LRT surengtoje diskusijoje kalbėjo politologas Arvydas Grišinas, visuomeninio transliuotojo reikšmė rinkimų kampanijos metu tampa vis svarbesnė. Tai, anot jo, tarsi centrinė aikštė, kur susitinka įvairių miestų, kartų ir patirčių gyventojai.

„Bendrauju su jaunąja rinkėjų karta. Mano įspūdis, kad jiems svarbus nacionalinio transliuotojo vaidmuo. Daugiausia žinių jie susirenka iš socialinių medijų, todėl jiems svarbu pamatyti kitą demokratijos pusę“, – žurnalistės Ritos Miliūtės vestoje diskusijoje kalbėjo politologas.

Parlamentarė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad visuomeniniam transliuotojui, o ir kitiems kanalams, per brangu transliuoti vienmandatininkų debatus, kurie aktualūs ne tik vienai konkrečiai apygardai: „Vienmandatininkų debatuose turime skirtingus žmones, kurie, kai pradeda diskutuoti, kiekvienas išeina iš savo varpinės. Žmonės apygardose paprastai mėgsta klausinėti dalykų, kurie susiję su savivaldos kompetencija.“

Anot politikės, nacionaliniuose debatuose turėtų dalyvauti ne asmenybės, o partijos, juose turėtų būti kalbama apie programines nuostatas ir pan. Asmenybių, t. y. vienmandatininkų, debatus I. Šimonytė siūlytų vykdyti ten, kur kandidatai ir yra renkami.

Šią idėją diskusijoje kėlė ir Seimo narys Povilas Urbšys, jam pritarė ir „valstietė“ Guoda Burokienė: „Tai geriausias būdas prieiti arčiausiai prie žmonių. Vienmandatėms apygardoms tai – idealus sprendimas, kaip susipažinti su rinkėjais. O daugiamandatėje reikėtų galvoti, kaip įdomiau pristatyti programas.“

E.Blaževič nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

Žiūrėkite: https://www.lrt.lt

2020 m. Vasaris mėn. 18 d., Antradienis

Diskusija „Sostinės rotušės – svarbiausiojo valstybės laikrodžio atstatymo prielaidos“

2020-02-18_anonsas_mazas-66cb6134c7c669b9fb4a7deb80c0ac03.jpgVasario 18 d. (antradienį) Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyko diskusija „Sostinės rotušės – svarbiausiojo valstybės laikrodžio atstatymo prielaidos“ pasitinkant mokslo istoriko, etnologo prof. Liberto Klimkos knygą „Vilniaus rotušė ir jos laikrodis“. 

Renginyje dalyvavo: knygos autorius prof. Libertas Klimka, Lietuvos nacionalinės unesco komisijos narys, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos kultūros ministerijos vyriausiasis specialistas istorikas Romanas Senapėdis, Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Ričardas Krištapavičius ir Seimo narys Povilas Urbšys.

2020 m. Vasaris mėn. 18 d., Antradienis

Ar tarpsesijiniu laikotarpiu darbas tik imituojamas?

Capture.jpg

Nors šiuo metu Seimo sesija nevyksta, tačiau parlamentarai dar surengė keletą neeilinės sesijos posėdžių. Buvo priimti kai kurie aplinkosaugos paketai, įtraukti ir opozicijos siūlymai. Tačiau kai kurie parlamentarai piktinasi, kad tarpsesijinis laikotarpis nieko gero neduoda: darbai nevyksta, o ypač šiemet politikai daugiausia rūpinasi rinkimų reikalais.

Studijoje – Seimo nariai  – „valstietis“ Tomas Tomilinas, mišrios frakcijos narys Povilas Urbšys ir socialdemokratas Algirdas Sysas.

"Seimo nario darbas priklauso nuo pačio Seimo nario. Vienas savo darbą organizuoja jį sugretindamas su medžiokle, išvažiavimu į šiltus kraštus ar slidinėti. Seimo narys pats prisiima atsakomybę. Politiniai sezonai yra du: rudens ir pavasario sesija. Ruduo baigiasi su Kalėdomis ir pratęstos sesijos posėdžiai dažniausiai būna susiję su visuomeniniu rezonansu. Esu pastebėjas, kad tuo laiku priiminėjami įstatymai būna priimami ne racionaliu būdu, bet daugiau emocijomis. Žmonės, žinoma, kyla klausimų, ką veikia Seimo narys kol nevyksta sesija ir jis nesėdi posėdžių salėje, bet Seimo nario darbas apima daug daugiau ir jis turi būti tarp žmonių ir gilintis į vienas ar kitas problemas",-laidoje kalbėjo P. Urbšys

Žiūrėkite: https://www.ziniuradijas.lt

2020 m. Vasaris mėn. 17 d., Pirmadienis

Nepriklausomybės medalio likimas: ar deramai pagerbiame kuriančius mūsų valstybę?

Po mažiau nei mėnesio minėsime Kovo 11-ąją, tačiau Nepriklausomybės medalio atkurti nenorima.

Praėjusį ketvirtadienį buvo teikiamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Šiemet šis renginys buvo plačiau nušviestas žiniasklaidos, nes į iškilmingą ceremoniją Prezidentūroje nebuvo įleista aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Viktorija Kuodytė.

Prezidentūra ir Kultūros ministerija dėl incidento jos atsiprašė oficialiai ir asmeniškai.

Švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį, 2000 metais šalies prezidentas įteikė Nepriklausomybės medalius 350-čiai žmonių. Šis medalis buvo atkurtas pagal 1928-ųjų to paties pavadinimo apdovanojimą, tik tuomet šiuo medaliu buvo apdovanota dešimtys tūkstančių žmonių.

Po mažiau nei mėnesio minėsime Kovo 11-ąją, tačiau Nepriklausomybės medalio atkurti nenorima. Seime vis dar nesutariama, kokią formą turės padėkos tautai, kiek jų bus, ar tai bus medalis, ar į atlapą segamas ženkliukas.

„Šios dienos valdžios požiūris į žmones yra toks, kad reikia saikingai rodyti jiems pagarbą ir dėmesį, todėl Nepriklausomybės medalis praktiškai sunaikintas. Įstatyme toks medalis įtvirtintas, bet neva nebėra kam jį teikti“, – teigė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys Povilas Urbšys.

Parlamentarą nustebino tai, kad Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, atgaivintas po Kovo 11-osios, dabar nuvertintas iki žinybinio apdovanojimo, teikiamo ministerijos, o ne prezidento. Jo manymu, taip atsitiko dėl to, kad vis dar negalime apibrėžti, kas yra nepriklausomybės gynėjas.

 „Deramos pagarbos žmonėms, kurie kūrė mūsų valstybę, nėra. Daroma esminė klaida, kuri dar labiau atitolina žmones nuo valstybės. Mes dar pagiliname susvetimėjimą tarp žmogaus ir valstybės“, – įsitikinęs P.Urbšys.

Nuotr. J. Stacevičiaus

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 4 iš 324