Naujienos

2020 m. Sausio mėn. 29 d., Trečiadienis

Urbšys: Karbauskis yra tiek prisimelavęs, kad kituose rinkimuose konservatoriai turi visas galimybes pramušti savo „lubas“

Nuo 2016 m. Seimo rinkimų iš Ramūno Karbauskio vadovaujamos frakcijos Seime pasitraukė apie penktadalis narių, ir tai daugiausiai – žmonės, labiausiai prisidėję vedant šią partiją į rinkimus. Kodėl iš frakcijos bėga jos nariai, ar tai galima vadinti tik politikų pavieniais sprendimais, ar tai – sisteminė problema, ir ar R. Karbauskis dar turi ką pasiūlyti prieš artėjančius rinkimus – pokalbis „DELFI Dėmesio centre“.

Laidoje – „valstiečių" frakciją palikę, dabar – mišrios Seimo narių grupės frakcijos nariai Vytautas Bakas, Virgilijus Poderys ir Povilas Urbšys.


– Studijoje turime dar du dezertyrus. Kaip jūs, pone Urbšy, aiškinate visa tai, kas vyksta „valstiečių" frakcijoje Seime – maždaug penktadalis frakcijos narių vienas po kito pasitraukė iš frakcijos, ir tai buvo žmonės, kurie tikrai lyderiavo „valstiečių" sąraše.

P. Urbšys: Norėčiau reaguoti į sąvoką dezertyrai. Dezertyras yra tas, kuris išduoda.

– Jūs manote, kad R. Karbauskis taip nemano?

P. Urbšys: Čia jau jo problemos, kad jis nesuvokia, ką jis išdavė, ir kiek jis yra primelavęs. Mus visus subūrė ne postai – iš tikrųjų net neplanavome užimti kažkokius postus, tapti ministrais ar komitetų pirmininkais. Mus suvienijo vertybės ir idėjos, kas mane skatino dalyvauti to darinio formavime. Tikrai buvome tos strateginės grupės nariai, toje strateginėje grupėje buvo apie 12 žmonių. Iš jų dabar yra likęs tik vienas trečdalis – visi kiti dėl kažkokių priežasčių pasitraukė.

Bet būtent ta strateginė grupė prisidėjo prie vertybinio pamato kūrimo ir strategijos kūrimo. Ir vienas iš svarbiausių dalykų buvo skaidrumas, sąžiningumas. Kalbėjome, kad prieš įstatymą visi yra lygūs, kad įstatymas ir moralė yra du skirtingi dalykai.

Kas atsitiko – buvo suklupta ties „Agrokoncerno" problemomis, ir kur buvo užduodami klausimai, bet Karbauskis padarė viską, kad nebūtų sudaryta komisija, kuri leistų atsakyti į šiuos klausimus, man buvo aišku, kad tai yra dvigubi standartai, ir mes traukiamės nuo savo vertybinių įsipareigojimų. Kalbėjome apie tai, kad nesudarinėsime koalicijos su teisiamomis partijomis. Po kiek laiko iš aritmetinio politinio išskaičiavimo buvo sudaryta koalicija su „Tvarka ir teisingumu", ir Vytautas Bakas sureagavo, kad jis nesutinka.

Labai gerai atsimenu, kaip atėjo Virgilijus Poderys. Pagrindinė problema, kai formavome naują tapatybę, buvo praplėsti ratą žmonių, kurie balsuotų už „valstiečių" sąrašą, įveikti tą „valstietišką" įvaizdį. Virgilijus Poderys buvo ta pirmoji kregždė, kuri prisidėjo prie naujo įvaizdžio kūrimo, kad tai nėra tik „valstiečiams" skirtas sąrašas. Bet aišku, tuo buvo pasinaudota. Virgilijus kalbėjo apie susijusias problemas, ar tai yra komanda, kokie šios komandos tikslai ir vertybės, ar tai yra toks, sakykime, žemės ūkio bendrovės darinys, kur yra bendrovės pirmininkas su akcijų paketu, ir visi kiti samdomi darbuotojai.

– Praėjusiuose rinkimuose „valstiečiams" labiausiai sekėsi vienmandatėse apygardose. Kaip manote, kaip bus šių metų rinkimuose?

P. Urbšys: Iš tiesų prieš ketverius metus antrame rinkimų ture žmonėms buvo dilema, ką rinktis – arba konservatoriai, arba „valstiečiai". „Valstiečiai" lyg ir sudarė įvaizdį, kad yra ta kita, trečioji jėga, kuri atnaujins politiką. Konservatoriai asocijavosi su praeitimi, tam tikra stagnacija. Ką dabar daro Gabrielius Landsbergis – kalba apie kitą požiūrį į sąrašą.

Iš esmės jis daro tą patį, ką darėme mes – būrėme „valstietišką" sąrašą, kur nesvarbu partinis bilietas, svarbu vertybės. Dabar matau, kad Landsbergis bando formuoti platųjį sąrašą ir pateikti kaip alternatyvą. Bijau, kad gali nutikti taip, jog antrame ture, kai bus vienmandatininkų, jei konservatoriams vis dėlto pavyks suburti sąrašą kaip alternatyvą ir pasakyti, kad jie nėra vakarykščiai konservatoriai, - tada rinkėjai gali mobilizuotis ir nukentėti būtent „valstiečiai".

– Konservatoriai turi labai aiškias „lubas", kurių negali perlipti.

P. Urbšys: Bet jie dabar tas lubas nori pramušti. Jei jiems pavyks, jie tikrai gali tikėtis gerų rezultatų antrame ture. Tas elektoratas, kuris yra nusivylęs „valstiečiais", gali būti toks suaktyvintas, kad net jei niekada nebalsavo už konservatorius, ar už juos balsavo labai seniai, sakys, kad vis tiek jie yra mažesnė blogybė nei „valstiečiai", kurie mus apgavo.

Nuotr. delfi.lt

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 29 d., Trečiadienis

P. Urbšys: Aplinkos monitoringo įstatymo pataisos suteikė vilties, kad situacija gali keistis iš esmės

Screenshot_1.jpg

Sausio 28 d. Seimo posėdyje svarstytos Aplinkos monitoringo įstatymo pataisos, kurios leistų sudaryti prielaidas gauti patikimesnius ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenis. Šiuo metu vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatomi ūkio subjektų išmetamų teršalų viršijimai, bet jų nerodo aplinkos monitoringo duomenys. Todėl numatoma griežtinti reikalavimus ėminius imančioms laboratorijoms.

Povilas Urbšys pasisakė už šio įstatymo priėmimą. Diskusijos metu politikas teigė, kad inicijuojamos pataisos yra gera pradžia, tik apmaudu, kad da­bar­ti­nia­me įsta­ty­me yra įtvir­tin­ta nuo­sta­ta, kad ap­lin­kos mi­nist­ras, at­si­žvelg­da­mas į ūki­nės veik­los rū­šių ir at­ski­rų tech­no­lo­gi­nių pro­ce­sų ga­li­mą nei­gia­mą po­vei­kį ap­lin­kai ar­ba grės­mę, kad bus pa­da­ry­ta ža­la ap­lin­kai, nu­sta­to kri­te­ri­jus, ku­riuos ati­tin­kan­tys ūkio sub­jek­tai pri­va­lo vyk­dy­ti ūkio sub­jek­to ap­lin­kos mo­ni­to­rin­gą. Vėl ap­si­ri­bo­ja­ma vie­nu as­me­niu, tai at­si­lie­ka tas sub­jek­ty­vu­sis veiks­nys. Vis dėl­to yra ge­ra pra­džia šios ini­ci­juo­ja­mos pa­tai­sos.

 

Povilo Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

Bal­sa­vo 99 Sei­mo na­riai: vien­bal­siai, už – 99, pri­ta­rė įsta­ty­mui.

2020 m. Sausio mėn. 29 d., Trečiadienis

Jeigu jus VSD darbuotojas pakvies puodelio kavos...

Screenshot_4.jpgPrezidentas pateikė Seimui Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios sukėlė diskusijas ir nerimą, ar didinamos slaptųjų tarnybų galios nekelia grėsmės žmogaus teisėms ir laisvėms, ar pataisos neprieštarauja prezidento deklaruojamam „gerovės valstybės“ idealui?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas URBŠYS, Seimo narys, advokatas Rimas ANDRIKIS, advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Remigijus MERKEVIČIUS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, advokatas Egidijus BIČKAUSKAS, buvęs VSD vadovas Gediminas GRINA. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 G.JAKAVONIS: Viešojoje erdvėje gana daug diskusijų sukėlė prezidento Gitano Nausėdos pateiktos įstatymo pataisos ir net ironijos apie prevencinius pokalbius prie kavos, kuria mūsų saugumo tarnybos vaišintų Lietuvos piliečius.
P.URBŠYS: Pats pateikimas tų pataisų yra susijęs su tam tikra motyvacija, kuri, manau, atitinka šios dienos iššūkius, nes, sutikime, ta tarptautinė padėtis nėra palanki Lietuvai, jos saugumui. Reaguojant į tuos iššūkius, reikia aštresnių įrankių. Tačiau, pradėjus gilintis, kyla daug klausimų. Pats prezidentas bando įtikinti, kad čia palies tik menką dalį visuomenės, kad tikrai nepakenks nei žmogaus teisėms, nei demokratijai. Atvirkščiai - sutvirtins demokratiją. Tačiau kelinti metai specialiųjų tarnybų skelbiamose ataskaitose kaip viena iš grėsmių akcentuojama - valdžios kritika. Ji gali būti susijusi su mūsų valstybės silpninimu ir kad ta kritika gali būti suinteresuotos valstybės, kurios yra priešiškai nusiteikusios mūsų nepriklausomybės atžvilgiu. Tame įstatyme turi būti nurodyta, su kuo tie prevenciniai pokalbiai turi būti vykdomi. Su asmenimis, kurie gali būti susiję su veikla, galinčia didinti riziką arba kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Tai yra labai plati sąvoka. Čia kalbama apie žmogaus veiklą arba jo požiūrį į esamą problemą ir būtent kritinį požiūrį. Norima įduoti tokį įrankį, kad pačios tarnybos spręstų, žmogus tą grėsmę kelia ar ne. Yra nemažai nacionalinės svarbos projektų, pavyzdžiui, energetinės nepriklausomybės, buvo ne viena diskusija ir keletas nuomonių, ar tas projektas yra pats pigiausias, ar tas pasirinktas kelias yra pats teisingiausias. Pagal šią traktuotę būtų galima vertinti, kad tie, kurie suabejojo pripažintu nacionaliniu prioritetu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Aš jau nekalbu, kad ne kartą švietimo profsąjungos buvo apkaltintos, kad jų aktyvumą inspiruoja ne kas kitas, o būtent jėgos iš Rytų. Galų gale, savo laiku tuos prevencinius pokalbius prisiėmė ne kas kitas, o būtent D.Grybauskaitės prezidentūros aplinka, nes kvietėsi profsąjungų lyderius ir bandė išaiškinti, kad jų protestai ir kritinės nuostatos mūsų valstybėje gali destabilizuoti situaciją. Vadinasi, žmogus, kuris nusprendžia kovoti už savo socialines teises, gali būti įrašytas į Lietuvos priešų sąrašą. Aš jau nekalbu apie tai, kad šiame įstatyme atsiranda nuostata - „gauti informaciją iš fizinių asmenų“. Vadinasi, atsiranda prievolė ją teikti, nes kyla klausimas, kodėl pilietis neteikė informacijos ir nenori padėti realizuoti saugumo jam suteiktų teisių. Valstybės saugumo departamentas nori inicijuoti pataisas, kurios šiuo atžvilgiu sumažintų kontrolę. Pagal dabartinį įstatymą, jeigu atsisakome teikti informaciją, kurią pagal įstatymą yra privalu teikti, turi apie tą atsisakymą informuoti atskaitingas institucijas. Dabar norima tą nuostatą panaikinti - jeigu neatsakėme, tai yra mūsų reikalas. Norima, kad būtų suteiktos teisės be sankcijų skverbtis į žmogaus asmeninį gyvenimą, kuris susijęs su jo finansine, ūkine veikla. Klaidinami aiškinamajame rašte Seimo nariai, kad neva mes norime, kad mums būtų suteiktos tokios teisės, kurios suteiktos kitiems subjektams. Tačiau Kriminalinės žvalgybos įstatyme aiškiai pasakyta, kad tokie veiksmai turi būti tik su teismų sankcija.

I.Sidarevičiaus nuotr.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

2020 m. Sausio mėn. 29 d., Trečiadienis

Prisimenant partizaną Bronių Krivicką-Vilnių

1.jpgSausio 29 d. Povilas Urbšys dalyvavo renginyje, skirtame poetui, partizanui Broniui Krivickui-Vilniui atminti, kuris vyko Panevėžio Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje.

Bronius Krivickas (1919–1952), vienas iš nedaugelio to laikotarpio pradedančių poetų ir rašytojų, dalyvavusių pokario rezistencijoje. Jis buvo vienas gabiausių literatų, kurio talentas tuo metu tik ėmė skleistis. Būdamas partizanų gretose, kūrė poeziją, rašė straipsnius, vertė J. V. Gėtės kūrybą, redagavo partizanų leidinius („Aukštaičių kova“, „Laisvės kova“). B. Krivicko ir jo kartos likimas buvo tragiškas, nulemtas sovietų okupacijos. 1952 m. jis žuvo partizaninėje kovoje. 

Renginyje dalyvavo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius. Jis pristatė B. Krivicko gyvenimo ir kovos kelią. Ištraukas iš B. Krivicko poezijos ir publicistikos skaitė muziejininkas Donatas Juzėnas.

2020 m. Sausio mėn. 28 d., Antradienis

Urbšys: „Agrokoncernas“ išnaudoja Lietuvos valstybę, siekdamas sau palankaus sprendimo ES Teisingumo Teisme

Jonas Miškinis, Povilas Urbšys, Tadas Ignatavičius

Muitinės departamentas nustatė, kad Ramūno Karbauskio „Agrokoncernas“ įveža rusiškas trąšas, kurioms turi būti taikomas antidempingo muitas. Karbauskio įmonė jau sumokėjo 2,5 mln. eurų papildomų mokesčių, bet nesutinka su priskaičiuotais milijonais. Mokesčių byla jau pasiekė ES Teisingumo Teismą. Kodėl ilgus metus Karbauskio „Agrokoncernui“ pavyko įvežti trąšas nemokant antidempingo muitų ir kokią žalą šalies ekonomikai daro tinkamai neapmokestinamų rusiškų trąšų importas – diskusija „DELFI Dėmesio centre“.

Laidoje – Muitinės departamento generalinis direktorius Jonas Miškinis, „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius ir Seimo narys Povilas Urbšys.

P. Urbšys: Mane stebina tai, kad laboratorinius tyrimus tų įvežamų purvinų rusiškų trąšų pradėjo daryti tik 2018 m. Ir, kaip minėjo muitinės vadovas, gavus papildomos informacijos. Manau, kad ta papildoma informacija galėjo būti tai, kas pasirodė viešojoje erdvėje, kad galimai įvežamos antidempinginės prekės. Muitinė patikrino, ir pagal jos paskelbtą pirminę informaciją buvo paskaičiuota 8 mln. eurų suma, kurios galėjo nesumokėti įvežant antidempingines trąšas. Dabar ši suma šiek tiek sumažėjo – gal bus paaiškinta, kodėl ji sumažėjo? Bet faktas yra toks, kad iki tol niekas realiai nežiūrėdavo, koks tų maišų turinys.

Ir kas vyksta dabar, kai muitinė galų gale pradėjo žiūrėti, kas realiai yra tuose maišuose, ir pamatė, kad tai yra antidempinginės trąšos, savotiškai mokestinė komisija tampa įmonių, kurios antidempingines trąšas įvežinėjo į Lietuvą, advokatais. Nes retas atvejis, kad mokestinė ginčų komisija kreiptųsi į ES Teisingumo Teismą.

Iki šiol būtent rusų trąšų oligarchai bandė pramušti Europos komisijas ir bandė pakeisti jų nuostatas dėl antidempinginių trąšų. Dabar matome, kad oficiali valstybinė institucija prie Vyriausybės pradeda kvestionuoti, ar iš tikrųjų šios trąšos yra antidempinginės, ir tai yra naudinga visų pirma tiems tiekėjams ir „Agrokoncernui“, kadangi visos išieškojimo procedūros sustabdomos. Ir teismui daro įspūdį tai, kad ne privatūs ūkio subjektai į juos kreipiasi, o valstybinė institucija – man atrodo, kad bandoma išnaudoti valstybės administracinius resursus, kad būtų pasiektas ūkio subjektams palankus sprendimas. Tai daro ūkio subjektai, kurie turi tam tikrą politinį „stogą“.

 

Nuotr. A. Ufarto

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 28 d., Antradienis

Seime užstrigo naujo žiniasklaidos rėmimo modelio įteisinimas

Seime užstrigo naujo žiniasklaidos rėmimo modelio įteisinimas

Antradienį Seimui pritarus vienai opozicijos pataisai, įstrigo naujo žiniasklaidos rėmimo modelio svarstymas.

Parlamentarai nutarė daryti pertrauką, projektas grąžintas Kultūros komitetui sutvarkyti, kad įstatymo straipsniai neprieštarautų vienas kitam.

Prieš tai atmetę kelias opozicijos iniciatyvas, antradienį popiet Seimo nariai netikėtai pritarė socialdemokrato Juliaus Sabatausko siūlymui, kad Žiniasklaidos rėmimo fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija.

„Pritarimas mano siūlymui reikštų, kad pati taryba viską sprendžia, o nebe Kultūros ministerija“, – BNS sakė Seimo narys.

Tuo metu visas projektas remiasi sumanymu, kad fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė, tai yra Kultūros ministerija. Būtent ši nuostata ir kelia daugiausia diskusijų. Konservatorių frakcijos narys Mantas Adomėnas teigė, kad naujas žiniasklaidos rėmimo modelis kelia ir įtampų pačioje bendruomenėje, ir nerimą dėl galimų politinių manipuliacijų.

„Ar tas pataisymas nesukurs naujų problemų, naujų gilių įtampų, kurios gali supriešinti kultūros žiniasklaidos bendruomenę ir sukurti prielaidas politiniai manipuliacijai valstybės parama?“ – sakė jis. Seimo narys tvirtino, kad nauja fondo struktūra atrodo abejotina.

 „Sukurta visiškai nereikalinga dviejų rūmų fikcija. (...) Tame fonde yra ir senatas, ir taryba. Senatas suformuotas iš institucijų, kurios pavaldžios ministrams institucijų, tokių kaip Švietimo taryba, Kultūros taryba, kitaip tariant netiesiogiai sukuriami įrankiai politiniam fondo valdymui“, – teigė jis.


„Įstatymo projektas nukreiptas į savireguliacijos principo naikinimą, būtent komercinio intereso sustiprinimą ir iš esmės fondo, kuris dar vienaip ar kitaip bandė išsaugoti misiją, kuri skirta kultūros ir švietimo viešinimui, ugdymui, sugriovimą“, – prieš projektą kalbėjo ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys.


Nuotr. D. Pipas

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 28 d., Antradienis

Valdiški pinigai kišenes drasko

Screenshot_3.jpgKas mėnesį prie darbo užmokesčio dar gauti po beveik tūkstantį eurų su savo veikla susijusioms išlaidoms – išimtinai Seimo narių privilegija, nors pastarieji skųstis mažais atlyginimais ir negali. Panevėžyje rinkti seimūnai pasižymi „ūkiškumu“ – kai kurie parlamentinei veiklai skirtas lėšas išnaudoja iki paskutinio cento. Daugiausiai parlamentarai išleidžia automobilio remontui, kurui bei įvairiems suvenyrai – juk tokio rango politikams tuščiomis į renginius eiti esą negražu. Vis dėlto ir patys tautos išrinktieji pripažįsta, kad parlamentinei veiklai skirtos išlaidos – iki 11 960,46 euro per metus – savotiškas politikų gundymas, kuriam atsispiria ne visi.
Panevėžiečių į Seimą išrinktas Povilas Urbšys pernai parlamentinei veiklai iš valstybės iždo išleido 10 315,60 euro. Kaip pats pabrėžė – sutaupė 1644,86 euro mokesčių mokėtojų pinigų. „Svarbu, ar pats Seimo narys nusibrėžia raudoną liniją, kurios stengiasi neperžengti. Tik parlamentaras apsispręs, ar degalus pils į savo automobilį, ar ir į žmonos. Ar tarnybiniais telefonais naudosis tik pats ir jo padėjėjai, ar jie bus išdalyti šeimos nariams. Tenka pripažinti, kad visa tai sukontroliuoti sunku, parlamentinės lėšos yra savotiškas Seimo nario gundymas“, – neslepia P. Urbšys. Jis pats savo transporto priemonės priežiūrai ir eksploatacijai išleidęs 4 058,69 euro, dar 523,00 euro kainavo automobilio draudimas. Taip pat nemažą dalį atseikėjo suvenyrams – 1828,1 euro, o 738 eurus sumokėjo už gėles. „Stengiuosi visada būti aktyvus, bet reikia ir nusistatyti taisykles, kokios sumos reprezentacijai negalima peržengti“, – kalbėjo P. Urbšys.
Skaitykite: https://sekunde.lt/

2020 m. Sausio mėn. 26 d., Sekmadienis

Atleidimas pakvipo susidorojimu

380.laurinaitis_skliautui0.jpgFotografijos galerija Panevėžyje neuždaroma, tačiau vadovo jai staiga nebereikia, etatas naikinamas. Ar ne todėl, kad kažkaip reikėjo atkeršyti seimūno Povilo Urbšio šalininkui Sigitui Laurinavičiui? Ar viskas vyko ne vieno pono valia?

Nuo vasario nebelieka Panevėžio fotografijos galerijos vedėjo etato, todėl darbą palieka 4 metus vedėju dirbęs pedagogas ir dailėtyrininkas Sigitas Laurinavičius. Jis buvo pakeitęs ilgametę galerijos direktorę, fotomenininkę Mariją Čičirkienę.

Savivaldybių rinkimuose S.Laurinavičius buvo Seimo nario Povilo Urbšio visuomeninio rinkimų komiteto „Kurkime jaukų miestą Kartu“ sąraše. P.Urbšys mero rinkimus pralaimėjo Ryčiui Račkauskui, į miesto tarybą nepateko ir S.Laurinavičius.

Iškart po rinkimų buvo pradėta kalbėti apie tai, kad su miesto valdžios kuruojamose įstaigose dirbančiais P.Urbšio bendražygiais gali būti susidorota. 

Seimo narys P.Urbšys nenustebo išgirdęs, kad naikinamas S.Laurinavičiaus etatas.

„Kadangi savivaldybė funkcionuoja dvaro principu ir daug kas priklauso nuo vieno pono valios, matosi tendencija, kad tik lojalūs jam išsaugo darbo vietas. Čia ir prasideda gudravimai, kai vienas etatas keičiamas kitu, o iš tikrųjų iš pareigų patraukiami žmonės, turintys priešingą ponui nuomonę“, – kalbėjo P.Urbšys.

Ponu jis, kaip galima buvo suprasti, įvardijo už korupciją teisiamą merą Rytį Račkauską.

Taip pat S.Laurinavičiaus atleidimą seimūnas siejo su dirbtiniu S.Eidrigevičiaus menų centro statybų stūmimu ir dėl to pradedamomis naikinti jau veikiančiomis kultūrinėmis erdvėmis.

A.Švelnos nuotr.

Skaitykite: http://www.panskliautas.lt/

2020 m. Sausio mėn. 25 d., Šeštadienis

Karbauskis – apie pasitraukusius bendražygius: tikiuosi, kad į kitą Seimą nepateks

Ramūnas Karbauskis

Nuo šio Seimo kadencijos pradžios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sumenko dešimčia narių. Tačiau partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis situacijos nedramatizuoja ir savo kolegų prašo – jei norite išeiti, darykite tai dabar.

Ketvirtadienį LVŽS frakciją paliko Virgilijus Poderys. Paskutiniu metu buvo aiškiai matyti, kad parlamentaras palaiko toli gražu ne visus valdančiosios partijos pasiūlymus. Dėl to parlamentaras frakciją ir paliko, nuo ketvirtadienio dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.

Premjeras Saulius Skvernelis po V. Poderio pasitraukimo iš frakcijos išreiškė viltį, kad galbūt buvę bendražygiai persigalvos ir grįš atgal. O R. Karbauskis DELFI pasakojo, kad tokios vilties neturi, gal ir geriau, kad jie pasitraukė.

„Sauliaus pasisakymas nebuvo sarkazmas, bet kai šnekama apie žmones, su kuriais dirbome kurį laiką, kai kas nors išeina, nėra malonu. Saulius puikiai žino, kad niekas negrįš, kad to grįžimo net ir frakcijos nariai nenori. Praktiškai mes visus patys pašalinome, išskyrus kelis, kurie išėjo“, – kalbėjo R. Karbauskis.

„Tikiuosi, kad tie kolegos, kurie išėjo iš frakcijos, yra laimingi. Ir jiems sėkmės linkiu, tikiuosi, kad jie į kitą Seimą nebepateks, labai to tikiuosi“, – linkėjimą buvusiems kolegoms perdavė R. Karbauskis.

„Žmonės, kurie ateina su viena komanda, tada iš jos pasitraukia... Istorija tokia, kad nedaug jų ir patenka į Seimus po to, kiek man žinoma“, – teigė jis.

2018 metų pradžioje iš frakcijos triukšmingai pasitraukė ir įtakingas frakcijos atstovas Povilas Urbšys. Kritikos LVŽS lyderio atžvilgiu P. Urbšys nevengė, tačiau paskutinis lašas buvo valdančiosios daugumos sprendimas netirti R. Karbauskio verslo ryšių. Iki šiol jis dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.

Nuotr. K. Čachovskij

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 24 d., Penktadienis

Detektyvas Seime: politikai paslaptingu būdu patys atsisakė nemokamo TV eterio per rinkimus

Detektyvas Seime: politikai paslaptingu būdu patys atsisakė nemokamo TV eterio per rinkimus

Sausio 14-ąją visi aštuoniasdešimt du Seimo posėdyje dalyvavę parlamentarai vienbalsiai pritarė Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymui, kuriuo buvo pakeista visa eilė įstatymo straipsnių.

Vienas iš jų – įstatymo 51 straipsnio 1 dalies pakeitimas, reglamentuojantis kandidatų į Seimą politinės agitacijos galimybes Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje.

Šios transliacijos patiems kandidatams buvo nemokamos, o LRT privalėjo sudaryti sąlygas tokiems pristatymams ir juos transliuoti televizijoje ir radijuje.

Po naujojo parlamentarų balsavimo, įstatyme įtvirtinta nuostata, kad kandidatai į Seimą neturės galimybių už valstybės lėšas vykdyti politinės agitacijos LRT televizijoje.

 Priėmus rinkimų įstatatymo pataisas, tokia galimybė nemokamai politinei reklamai liko tik LRT radijuje ir interneto portale. Už tai papildomai bus sumokama iš biudžeto lėšų, nors anksčiau tokia politinė reklama būdavo skleidžiama už VšĮ “Lietuvos radijas ir televizija” skirtas biudžeto lėšas.

Tačiau minėtų lėšų, bent jau dabar patvirtintame biudžete, numatyta nėra.

Po DELFI žurnalistės klausimų susivokę, už ką nubalsavo, už galvų stvėrėsi net patys parlamento nariai, prabilę, kad naujoji tvarka yra grėsmė demokratijai Lietuvoje.

 Kalbinti parlamentarai ginasi balsavę ne už tai. Kiti atvirai prisipažino, kad svarstant itin didelį Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo straipsnių paketą, dėmesį koncentravo į kitus pataisymus – kaip balsavimo vietas pritaikyti neįgaliesiems, kaip padidinti darbo užmokestį rinkimų apylinkių komisijų nariams, laikotarpį, kiek laiko turi būti saugomi rinkimų duomenys apie kandidatus, ir minėtos pataisos net nematę, o jei ir matė – nesureikšminę ir nesupratę, kuo tai gresia būsimiems kandidatams į Seimą.

„Nesąmonė. Kai mes Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstėme šį klausimą, aš atvirkščiai – supratau, kad to kandidatų pristatymo bus dar daugiau – ir LRT televizijoje, ir LRT radijuje, ir dar jų LRT portale. Cirkas kažkoks! Juk dabar išeitų, kad mažesnės politinės partijos, kurios neturės lėšų politinei reklamai, prarado galimybę valstybės lėšomis save pristatyti rinkėjams. Manau, tai labai blogai ir turi būti taisytina“, - sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) atstovas parlamentaras Povilas Urbšys.

Nuotr. J. Elinsko

Skaitykite: https://www.delfi.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 3 iš 321