Naujienos

2019 m. Lapkritis mėn. 27 d., Trečiadienis

Estafečių šventė „Ąžuolo“ progimnazijoje

Lapkričio 26 d. Panevėžio "Ąžuolo" progimnazijoje jau 18-ą kartą vyko šeimų estafetės. Antradienio vakarą mokiniai, jų tėveliai ir net seneliai sportiškai pasipuošę rinkosi mokyklos sporto salėje. Visus pasitiko ir sveikino mokyklos direktorius Remigijus Glinskis, šventės organizatoriai: mokytojas Raimundas Povilonis ir būrys mokytojų - pagalbininkių. 

Mokiniai su tėveliais rungtyniavo smagiose estafetėse. Džiugu, jog šventė pritraukė 80 šeimų, iš jų net 14 rungtyse dalyvavo jau ketvirtą kartą.

Šventėje dalyvavusi Seimo nario padėjėja pasidžiaugė, kad tokiu metu, kai visi paprastai skuba namo, nori ilsėtis po darbų, šeimų nariai randa laiko susiburti ir pabūti kartu. Seimo nario vardu ji įteikė padėkas Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazijos fizinio ugdymo mokytojui metodininkui Raimundui Poviloniui ir pradinių klasių mokytojai metodininkei Miglei Ruzienei už kasmetinio renginio „Šeimų estafetės“ organizavimą, tėvų ir vaikų santykių stiprinimą sporto pagalba, mokyklos tradicijų puoselėjimą ir bendruomenės būrimą, o progimnazijos direktoriui Remigijui Glinskiui - už nuoširdų darbą 20 metų vadovaujant mokyklai, atsidavimą, skatinant šeimų bendrystę. Taip pat, Seimo nario Povilu Urbšio vardu buvo įteiktos dovanos - kamuoliai šeimoms, 1 - 3 vietų nugalėtojoms.

2019 m. Lapkritis mėn. 27 d., Trečiadienis

V. Bakas būgštauja dėl Rusijos ir Baltarusijos įmonių poveikio valstiečiams: siūlo plėsti NSGK tyrimą

V.Bakas anksčiau priklausė valstiečių frakcijai.

Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas ir valstiečių frakcijos Seime narys Vytautas Bakas būgštauja, kad Lietuvos politinės partijos gali atsidurti Rusijos įtakos orbitoje. Politikas užsimena, kad pavojus atsidurti su Kremliumi susijusių įmonių taikinyje kyla ir valstiečiams, jau anksčiau priėmusiems paramą iš įtartinų verslo subjektų. Todėl, akcentuoja politikas, NSGK atliekamą tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos reikėtų papildyti naujomis užduotimis.


„Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pasiūliau šiuo metu vykdomą parlamentinį tyrimą papildyti dar vienu klausimu – kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja, kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus“, – trečiadienį socialiniame „Facebook“ tinkle rašė V. Bakas, ragindamas įsivaizduoti situaciją, kuomet kurią nors iš Lietuvos partijų finansuotų grupės, susijusios su Rusijos ar Baltarusijos verslais.

 

„Įsivaizduokite situaciją, jei paaiškėtų, kad kurią nors Lietuvos partiją, pavyzdžiui, LLRA-KŠS arba konkretų politiką, finansuotų verslo grupės, susijusios su Baltarusijos ir Rusijos verslais ir šių šalių interesais regione?“, – teigė iš valdančiųjų gretų pasitraukęs politikas. V. Bakas pabrėžė, kad LVŽS jau yra gavusi paramą iš šiuo atžvilgiu įtartinų verslo subjektų.


Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys siūlo tirti, kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, susijusios su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei turi interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose.

Jie įregistravo nutarimo projektą, siūlantį praplėsti šių metų rugsėjo pabaigoje startavusį parlamentinį tyrimą. Parlamentarų grupė siūlo tirti, „kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios, turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus.“

Nuotr. T. Bauro

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 27 d., Trečiadienis

Valdiški butai Seimo viešbutyje: nuo audringų pasilinksminimų iki gūžtos suaugusiems vaikams

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Povilas Urbšys

Galimybe nemokamai ar padengiant komunalines išlaidas gyventi Seimo viešbutyje Vilniaus centre, Gedimino prospekte, naudojasi pusė parlamentarų – beveik visi valdiški butai čia yra užimti. Į viešumą iškilus istorijoms apie tai, kad valdišku būstu kaip savu galėjo naudotis kai kurių parlamentarų atžalos, dalis kitų Seimo viešbutyje apsistojusių politikų stebisi, kad kolegoms kyla pagundų dar labiau pasigerinti ir taip išskirtines gyvenimo sąlygas.

Seimo statutas numato, kad, pageidaujant, parlamentarams gyventi su šeimos nariais gali būti suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje.

Jame gyvenantiems Seimo nariams, kurie nuosavybės teise neturi gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybėje ir 25 km spinduliu nuo jos administracinės ribos, nereikia mokėti už komunalines išlaidas.


Kiti parlamentarai, gyvenantys Seimo viešbutyje, turi susimokėti už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Kaip informavo Seimo kanceliarija, parlamento viešbutyje užimti beveik visi butai – 70 iš 72. Už komunalines paslaugas šiuo metu moka trys viešbutyje gyvenantys parlamentarai.

Į viešumą iškilus istorijai, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius nuomojasi butą Seimo viešbutyje, kuriame nakvodavo jo dukra, kultūros ministro patarėja Karolina Narkevič, jis atsisakė nuomos.


Taip pat šią savaitę nuomos sutartį nutraukė Seimo „valstiečiams“ priklausanti Laimutė Matkevičienė.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys sakė, kad nėra seklys morka, kuris stebėtų viename pastate gyvenančius kolegas, kas apsistoję pas juos ir panašiai.

Jis prisiminė, kad praėjusios Seimo kadencijos pradžioje parlamento viešbutyje norinčių apsigyventi tautos išrinktųjų klausta, kiek yra šeimos narių. „Pas mane buvo sūnus, kuris tuo metu studijavo Vilniuje. Kur formaliai aš irgi galėjau paprašyti didesnio kambarių skaičiaus, bet aš atvirai pasakiau, kad mes tik su žmona būsime. Kiekvieną sykį į Seimą išrenkamas žmogus susiduria su tuo mažu skaidrumo testu. Jis prasideda nuo to, ar jis sako visą teisybę, ar ne, kas gyvens tame viešbutyje ir kiek jam tų kambarių priklauso. Tai kai kurie Seimo nariai galbūt sprendžia ne vien tik savo, bet ir šeimos narių problemas“, – pastebėjo P.Urbšys.

Nuotr. 15 min.lt

Skaitykite:https://www.15min.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 27 d., Trečiadienis

Seimas imasi pataisų, kurios leistų kredito unijoms teikti paslaugas ne savo pajininkams

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „luko balandžio nuotr seimas“"Seimas spręs, ar leisti kredito unijoms teikti finansines paslaugas neturintiems jų pajų. Centrinei kredito unijai siūloma leisti indėlius ar kitas grąžintinas lėšas priimti iš biudžetinių įstaigų, viešąsias paslaugas – pavyzdžiui, vandenį, elektrą, dujas, šilumą, komunalines ir elektroninių ryšių – teikiančių įmonių. Tokias pataisas Seimui pateikė valdantieji „valstietis“ Valius Ąžuolas ir socialdarbietis Andrius Palionis. Joms Seimas antradienį po pateikimo pritarė ir paprašė antikorupcinio vertinimo.
Tuo tarpu konservatorius Jurgis Razma ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys įtarė, kad su savo siūlymais dėl kredito unijų tam tikrų galimybių praplėtimo vienas pataisų iniciatorių V.Ąžuolas galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Pasak P.Urbšio, V.Ąžuolas yra vienos kredito unijos pajininkas, buvęs jos stebėtojų tarybos narys, o dabartinis unijos vadovas yra parlamentaro visuomeninis konsultantas ir buvo „valstiečių“ kandidatas į merus. 
Skaitykite: https://www.15min.lt/

L.Balandžio nuotr.

2019 m. Lapkritis mėn. 26 d., Antradienis

Svarstytas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas

Screenshot_2.jpg

Lapkričio 21 d. Seimo vakariniame posėdyje pasiūlymą dėl Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1316 1 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to pateikė Povilas Urbšys.

Pasiūlymą žiūrėkite čia.

Bal­sa­vo 86 Sei­mo na­riai: už – 44, prieš – 7, su­si­lai­kė 35. Pri­tar­ta siū­ly­mui.

Povilas Urbšys po balsavimo teigė, kad siū­ly­mas yra su­si­jęs su tuo, kad vie­nu ko­e­fi­cien­tu pa­di­din­tu­me ma­žiau­siai už­dir­ban­tiems vals­ty­bės tar­ny­bo­je, tai bū­tų spe­cia­lis­tai, vy­res­nie­ji spe­cia­lis­tai. Ar­gu­men­tai, nu­kreip­ti prieš ši­tą siū­ly­mą, skam­ba taip, kad pa­pil­do­mai rei­kė­tų 2,3 mln. eu­rų pa­rei­gy­bi­nėms al­goms di­din­ti. “Aš no­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį. Jei­gu ma­žiau­siai už­dir­ban­čių at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mas vie­nu ko­e­fi­cien­tu yra 2,35 mln., tai ta­da pa­žiū­rė­ki­te, koks yra at­ly­gi­ni­mų skir­tu­mas. Jei­gu bu­vo nu­ma­ty­ta vi­siems 6,5 mln. at­im­ki­me 2,35, ir jūs pa­ma­ty­si­te, ko­kią di­des­nę da­lį pi­ni­gų gau­na tie, ku­rių di­des­ni ko­e­fi­cien­tai. Ar tai yra nor­ma­lu? Nes čia, kur yra ma­no siū­ly­me, dau­giau­sia yra dir­ban­čių vals­ty­bės tar­ny­bo­je. Bet, pa­si­ro­do, jų at­ly­gi­ni­mams pi­ni­gų bū­tų nu­ma­ty­ta daug ma­žiau”,- teigė P. Urbšys

2019 m. Lapkritis mėn. 25 d., Pirmadienis

P. Urbšys: siūlau pri­si­min­ti Sta­tu­tą ir pri­si­min­ti so­cia­li­nį jaut­ru­mą

Screenshot_1.jpg

Praėjusio ketvirtadienio Seimo va­ka­ri­nės dar­bo­tvarkės 1 klau­si­mas – Vals­ty­bės po­li­ti­kų, tei­sė­jų, vals­ty­bės pa­rei­gū­nų, vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų pa­rei­gi­nės al­gos (at­ly­gi­ni­mo) ba­zi­nio dy­džio, tai­ko­mo 2020 me­tais, įsta­ty­mo pro­jek­tas.

Svars­ty­mo me­tu Povilas Urbšys iš­dės­tė ar­gu­men­tus, kad šiuo įsta­ty­mu nu­sta­ty­tas ba­zi­nis dy­dis Sei­mo Pir­mi­nin­kui, Sei­mo pa­rei­gū­nams ir Sei­mo na­riams tai­ko­mas nuo ki­to nau­jai iš­rink­to Sei­mo pir­mo­jo po­sė­džio die­nos.

Pilną pasisakymą svarstymo metu žiūrėkite čia

Po P. Urbšio išsakyto pasiūlymo Seimo narys P. Gražulis teigė, kad ji no­ri pa­dė­ti tiems Sei­mo na­riams, ypač Po­vi­lui, ku­ris toks jaut­rus, ku­ris da­bar dva­si­nė­se kan­čio­se, ne­ži­no, kaip čia bus su­si­ti­kus su žmo­nė­mis, kaip pa­žiū­rė­ti į akis, nes pa­si­di­di­no at­ly­gi­ni­mą 61 eu­ru ar kiek. “Aš ma­nau, Po­vi­lui yra ga­li­my­bė ati­duo­ti – pa­au­kok sa­vo at­ly­gi­ni­mą vai­kų na­mams, se­ne­lių na­mams ir tik­rai ta­ve žmo­nės iš­rinks pir­ma­me tu­re už to­kį kil­nia­šir­diš­ku­mą. Bet jei­gu mes pa­žiū­rė­si­me da­bar, koks yra Sei­mo na­rio at­ly­gi­ni­mas šian­dien ben­dro­je ska­lė­je vals­ty­bės tar­nau­to­jų, tai tik­rai čia mes nie­ko ne­pik­ti­na­me. Šian­dien sta­ty­bo­se dir­ban­tis žmo­gus, bent kur, už­dir­ba dvi­gu­bai dau­giau nei Sei­mo na­rys. Aš ma­ny­čiau, kas yra čia, kad mū­sų at­ly­gi­ni­mai bū­tų ke­li tūks­tan­čiai, 5 tūkst. ar 4 tūkst., su­tin­ku, bet 60 eu­rų nė­ra di­de­lė pro­ble­ma. Ma­nau, kad mes jau ne­per­gy­ven­ki­me. Ir čia, Po­vi­lai, ne­si­kan­kink la­bai”,- kalbėjo P. Gražulis

Povilo Urbšio atsakymą į P. Gražulio komentarą žiūrėkite čia.

Bal­savime dėl P. Urb­šio siū­ly­mo bal­sa­vo 85 Sei­mo na­riai: už – 21, prieš – 9, su­si­lai­kė 55. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

2019 m. Lapkritis mėn. 25 d., Pirmadienis

Tik kitos kadencijos Seimo nariams siūloma taikyti didesnį pareiginės algos bazinį dydį

Tik nuo kitos Seimo kadencijos Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys siūlo taikyti planuojamą padidinti valstybės politikų pareiginės algos bazinį dydį.

Tik nuo kitos Seimo kadencijos Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys siūlo taikyti planuojamą padidinti valstybės politikų pareiginės algos bazinį dydį.

Jis įregistravo tokį pasiūlymą Seime svarstomam įstatymų projektui, kuriuo planuojama padidinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį.

 Jei Seimas pritartų P. Urbšio siūlymui, padidintas pareiginės algos bazinis dydis Seimo nariams būtų pradėtas taikyti „nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos.“

P. Urbšys savo pasiūlymą argumentuoja tuo, kad tokia nuostata šiuo metu yra numatyta Seimo Statute.

 „Seimo Statute nustatyta, kad įstatymas dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. Siūlau nustatyti analogišką teisinį reguliavimą ir bazinio dydžio patvirtinimo įstatyme“, – sako P. Urbšys. 2019 m. pareiginės algos bazinis dydis siekia 173 eurus.


Lapkričio 21 d. Seimas po svarstymo yra pritaręs siūlymui 3 eurais (iki 176 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Nuotr. D. Umbraso

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

 

2019 m. Lapkritis mėn. 24 d., Sekmadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstytas Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektas

Screenshot_1.jpg

Lapkričio 13 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstytas Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektas  Nr. 3890.

Šiame įstatymo projekte Seimo narys J. Bernatonis pasiūlė, kad laisvą Seimo nario vietą tiek vienmandatėje, tiek daugiamandatėje rinkimų apygardose galėtų užimti kitas asmuo pagal visuotinų rinkimų rezultatus, nerengiant Seimo kadencijos laikotarpiu naujų rinkimų. Povilas Urbšys nepritaria šiam projektui.

Povilo Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2019 m. Lapkritis mėn. 23 d., Šeštadienis

...

Lietuvos_kariuomenės_diena_2019.jpg

2019 m. Lapkritis mėn. 22 d., Penktadienis

Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijai 75

ala.pngLapkričio 22 d. V. Mikalausko menų gimnazijoje paminėtas gimnazijos 75-ių metų jubiliejus. Koncertavo gabiausi moksleiviai, savo buvusią mokyklą pagerbė buvę mokiniai, kurie jau sėkmingai eina savo muzikiniu keliu.

1940 m. Mykolas Karka Panevėžyje įkūrė muzikos kursus, kurie 1944 m. reorganizuoti į Muzikos mokyklą. Vėliau ją sujungus su Pedagogikos mokykla įkurta Panevėžio pedagoginė muzikos mokykla, kuriai 1973 m. suteiktas J. Švedo vardas. Nuo 1991 m. mokykla, išlaikydama aukštesniosios statusą, kelis kartus buvo reorganizuojama ir keitė pavadinimą 1993 m. įkurta mokykla, kurioje vaikai nuo pirmos klasės mokėsi pagal bendrojo lavinimo ir muzikinio ugdymo programas. 2004 m. šiai mokyklai suteiktas Vytauto Mikalausko vardas.

2006 m. mokykla tapo menų mokykla, kuri tęsia bendrąjį vidurinį ir muzikinį ugdymą 1 – 12 klasėse.

Vytauto Mikalausko menų gimnazija ugdo menui gabų jaunimą, norintį susieti savo gyvenimą su profesionalia muzika, daile bei kitais menais. Institucija puoselėja mokytojų ir mokinių gerus santykius, kūrybingumą, atsižvelgiant į kiekvieno jaunuolio individualius gebėjimus ir siekius. Gimnazijai nuo 2006 m. vadovauja chorvedė ir pedagogė Emilija Kriščiūnaitė.

Povilo Urbšio padėjėja perdavė Seimo nario šilčiausius sveikinimus, padėkojo už ugdomas talentingas asmenybes, garsinančias Lietuvos bei Panevėžio vardą ir įteikė Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko akademiko Eugenijaus Jovaišos padėką dailės mokytojui Henrikui Mazūrui ir Povilo Urbšio padėkas mokytojams Daivai Laurinavičienei, Jūratei Vilienei, Liudmilai Golubevai ir Sauliui Buitvydui. Gimnazijai buvo įteikta puošni Lietuvos respublikos nepriklausomybės akto kopija, o direktorei Emilijai Kriščiūnaitei - gėlės, kurias, atskubėjęs, įteikė Povilas Urbšys.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 3 iš 312