Naujienos

2020 m. kovas mėn. 10 d., Antradienis

...

Sveikinimas_su_11aja_2020.jpg

2020 m. kovas mėn. 10 d., Antradienis

Eglės Zubienės foto paroda „Daili darna. Japonija“

Maurikijus Grėbliūnas nuotrauka.Kovo 10 d. Panevėžio bendruomenių rūmuose vyko Eglės Žeromskaitės-Zubienės fotografijų parodos „Daili darna Japonija“ atidarymas.

Eglė Zubienė - psichologė-psichoterapeutė pamėgus fotografiją. Panevėžyje gimusi ir po studijų Vilniaus universitete į gimtąjį miestą grįžusi dirbti ir gyventi Eglė sako , kad labai myli savo miestą ir jaučiasi tikra Panevėžietė. Nenorėjusi švęsti savo gimtadienio Eglė sugalvojo pakeliauti. Tikslas buvo Japonija. Be galo daug įspūdžių savo fotoaparatu užfiksavusi Eglė, nutarė jais pasidalinti su panevėžiečiais ir skyrė parodą Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui.

Povilo Urbšio padėjėja Seimo nario vardu padėkojo fotomenininkei, kad aktyviai dalyvauja Panevėžio kultūriniame gyvenime ir už dovaną - dalelę Japonijos. Įteikdama gėlių kompoziciją, palinkėjo gražių kūrybinių sumanymų.

2020 m. kovas mėn. 09 d., Pirmadienis

Papildomas tyrimas dėl VSD veiksmų – būtinas ar tai tik noras politikuoti prieš rinkimus?

Povilas Urbšys

„Taip jau stebuklingai atsitinka, kad kuo arčiau rinkimai, tuo Seimo nariams norisi kažką daryti, nes ta viešoji erdvė yra tikrai įdomi, priviliojanti rinkėjus. Norą politikuoti taip pat įrodo specialios komisijos reikalavimas“, – LRT RADIJUI sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė.

Ar Seimas turėtų atlikti parlamentinį tyrimą dėl galbūt neteisėtų Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų, apie kuriuos prakalbo Seimo narys Vytautas Bakas? Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė A. Širinskienė įsitikinusi, kad papildomų tyrimų šiuo klausimu tikrai nereikia. Anot jos, šiam reikalui spręsti pakaktų būsimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio.

„Šią savaitę šis komitetas renkasi į nenumatytą posėdį, kur bus išklausyti tiek VSD atstovai, tiek ir, matyt, ponas Bakas. Manyčiau, kad šis komitetas yra tikrai pajėgus atlikti visą įmanomą parlamentinę kontrolę, nes turime suprasti, kad ir informacija yra jautri, o ir pati institucija yra pakankamai jautri. Esame tokioje situacijoje, kad dėl neatsakingo politikavimo, praktiškai kovo 11-osios išvakarėse, yra bandoma diskredituoti jau ne atskirus VSD žmones, bet visą departamentą“, – sako LVŽS narė.

Prieš porą savaičių nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jau nagrinėjo V. Bako klausimą. Tuomet komiteto nariai nieko dramatiško neįžvelgė.

Tuo tarpu mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys pasisako už parlamentinį tyrimą. Pasak jo, jeigu V. Bakas „tą informaciją būtų paviešinęs 2019-ųjų balandį, kuomet buvo startuojama prezidento rinkiminė kampanija, ir jo santykiai su Širinskiene ir Karbauskiu buvo visai kitokie, tai, ko gero, vertinimas būtų kitas“.

Anot jo, kalba eina apie tai, kad „VSD pareigūnas, einantis gan aukštas pareigas, galėtų būti netgi valdybos viršininkas, praneša apie galimai neteisėtus veiksmus, kurie buvo atlikti VSD“.

„Viešojoje erdvėje mes matome prieštaringus vertinimus ir pačio VSD vadovo, – pastebi P. Urbšys. – Jis vienu metu teigia, kad tai būtų absoliučiai neteisėta, jeigu kandidatas prašytų tokios informacijos. O po kelių dienų, jis jau neneigia pačio principo, kad VSD gali rinkti informaciją ir, paklaustas, kieno prašymu, atsakė trumpai: šaltinių gali būti daug, prašymų taip pat.“

P. Urbšys sako, kad „situacija yra nestandartinė“, tačiau tai, kad VSD darbuotojas informavo instituciją 2019-ųjų balandį, anot jo, yra logiškas veiksmas. „2018 metų liepos mėnesį jam duodamas nurodymas surinkti informaciją. Jis ją surenka. Po to, pakartotinai 2019 m. sausio mėnesį, vėl jo pavaldumo darbuotojai gauna tokį pat nurodymą ištirti arba surinkti informaciją, pagal papildomus žmonių sąrašus. Pats prezidentas ir jo aplinka kategoriškai neigia, kad jie gali būti susiję su tuo patikrinimu. Tada kyla klausimas, kam VSD teikia šitą informaciją? Ar ši praktika yra nuolatinė? Ar gali visi kandidatai kreiptis į VSD pasitikrinti ar ne?“, – kylančiais klausimais dalinasi buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas.

 

P. Urbšys sako, kad jei yra trečias asmuo-šaltinis, kuris prašė saugumiečių žvalgybininkų parinkti tam tikros informacijos apie vieną ar kitą kandidatą, parlamentinį tyrimą atlikti reiktų. Apie tyrimo būtinybę kalba ir V. Bakas. Pasak jo, tokiu būdu būtų galima išsiaiškinti, kas yra tas užsakovas.

 

Nuotr.E. Genio

Skaitykite:https://www.lrt.lt

2020 m. kovas mėn. 07 d., Šeštadienis

Rinkimų šachmatuose – pėstininkų dėlionė

Screenshot_5.jpgIki naujų Seimo rinkimų likus septyniems mėnesiams, politinės jėgos jau telkia artileriją svarbiausiam, kas ketvertą metų pasikartojančiam politiniam mūšiui.

Panevėžyje jis, regis, turėtų būti ir aršus, ir įdomus. Po pernykščių savivaldos rinkimų Aukštaitijos sostinėje į antraeiles pozicijas nušluotos tradicinės partijos turėtų degti ambicijomis lenktynėse į Seimą susigrąžinti prarastąją jėgą. Kaip elgsis vietos valdžios rinkimuose daugiausia rinkėjų balsų susišlavusios mero Ryčio Račkausko ir seimūno Povilo Urbšio komandos – galvosūkis, keliantis bene didžiausią intrigą. Pastarųjų kortas maišo teisėsauga: vienas tebesisuka įtarimų karuselėje, antrasis vis teisinasi neturintis nieko bendro su jo didžiausiam politiniam konkurentui prokurorų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos rodomu dėmesiu.

Rinkimų kampanijos taškus Panevėžyje pirmieji sudėliojo socialdemokratai. Ketvirtadienį vykusiame skyriaus visuotiniame susirinkime patvirtinti kandidatai į dvi iš trijų vienmandačių apygardų Panevėžyje. Vakarinėje dėl Seimo nario mandato siunčiamas rungtis miesto Tarybos narys Ramūnas Vyžintas, Aukštaitijos – kairiųjų atstovė rajono Taryboje Modesta Petrauskaitė.

Kol partijos dėlioja savo pėstininkus politinių šachmatų lentoje, visgi bene didžiausią intrigą kelia klausimas, kaip elgsis savivaldos rinkimuose Panevėžyje daugiausia balsų gavusios nepartinių politikų komandos.

Jau du kartus Seimo rinkimus Vakarinėje apygardoje laimėjęs, bet pernai dvikovoje dėl Panevėžio mero kėdės prieš Rytį Račkauską kritęs parlamentaras Povilas Urbšys prasitaria, kad jo vedamas pilietinis judėjimas „Kartu“ šįmet gali padaryti staigmeną.

„Yra nuomonių, ar nereikėtų pagalvoti padėti kandidatams, kurie savarankiškai kelia patys save, ne vien tik Vakarinėje apygardoje. Mūsų paramos gali sulaukti nebūtinai judėjimo nariai“, – teigė P. Urbšys.

Kol kas dėl paramos rinkimuose, anot seimūno, niekas nesikreipė. Visgi politikas teigia sulaukęs kvietimų ateiti į vieną ar kitą partijos sąrašą.

 „Kategoriškai sakau ne, nes praeituose rinkimuose, nors buvau išrinktas vienmandatėje apygardoje, mano buvimas valstiečių sąraše iki šios dienos kai kuriuos žmones klaidina. Net ir patys kai kurie valstiečiai bando sureikšminti mano buvimą jų sąraše, neva tas užtikrino mano išrinkimą į Seimą, nors aš vienintelis iš kandidatų nenaudojau nei jų pinigų, nei logotipų, nei S. Skvernelio ar R. Karbauskio portretų“, – aiškino P. Urbšys.

Nepriklausomu politiku prisistatantis P. Urbšys prieš ketvertą metų rinkimuose į Seimą su valstiečiais draugavo itin artimai: dalyvavo jų sąrašo lyderių susitikimuose su rinkėjais ir nė neslepia, jog pats buvo valstiečių rinkimų sąrašo krikštatėviu. „Mano idėja buvo padaryti politinės sistemos pravėdinimą. Ar valstiečių atsiradimas neprivertė partijų pasižiūrėti, kodėl jos pralaimėjo? Vieni man neatleis, kad buvau pas valstiečius, kiti neatleis, kodėl juos palikau. Dėl to atsisakau pereidinėti į kitą sąrašą“, – sako P. Urbšys.

Tiesa, parlamentaras griebiasi politinio flirto tvirtindamas neturintis tiesmuko atsakymo, ar pats kandidatuos į Seimą trečiajai kadencijai. „Asmeniškai mano apsisprendimas bus tada, kai judėjimo dauguma narių nuspręs, ar aš dalyvauju kaip save išsikėlęs, nes jų parama ir pagalba gali užtikrinti rezultatą rinkimuose“, – kalbėjo P. Urbšys.

Nuotr. Sekundės

Skaitykite: https://sekunde.lt

2020 m. kovas mėn. 07 d., Šeštadienis

"Garse" atidarytas filmų festivalis

IMG_20200306_180420_1.jpg

Kovo 6 d. Panevėžio kino centre „Garsas“ atidarytas XVI tarptautinis filmų festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“. Kovo 6 – 12 dienomis bus parodyti 22 prestižiniuose filmų festivaliuose įvertinti filmai iš 18 šalių. Pagrindinis renginio tikslas – pristatyti žiūrovams aukštos meninės ir socialinės vertės išskirtinius europinius filmus bei sukurti nepamirštamos kino šventės atmosferą mieste. Festivalio atidaryme apsilankiusi Povilo Urbšio padėjėja Seimo nario vardu pasveikino kino centro "Garsas" direktorę G.Pučinskienę su gražia pavasarine kino švente ir įteikė puokštę gėlių. Šventės atidarymo metu žiūrovus sveikino Kroatijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius K. Kedmenec, Liūneno miesto  kino festivalio atstovai, svečiai iš Prancūzijos instituto Lietuvoje.

2020 m. kovas mėn. 06 d., Penktadienis

Atidaryta Ramūno Grikevičiaus paroda „Ištraukos“

plakatas-grikevicius.jpg

Kovo 6 d. (penktadienį)  Panevėžyje, „Galerijoje XX“ (Laisvės a. 7), atidaryta tapytojo Ramūno Grikevičiaus kūrybos paroda „Ištraukos“. Parodoje eksponuojami tapybos darbai, sukurti 2019–2020 metais.

Šioje parodoje Ramūnas Grikevičius toliau plėtoja savo meninę viziją, naujais darbais grynindamas netikėtos formos žmogaus būties viziją, be cinizmo ir be moralizavimo, tačiau su visais nerealiam pasauliui būdingais niuansais. Kaip parodos pristatyme sakė pats autorius, jo darbai tarsi gilūs ir nebilūs dienoraščiai.

Darbai kuriami koliažo principu, o tapyboje naudojama spalvinga rimtojo meno ir popkultūros sandūra trikdo bei kelia klausimų. Grubi ekspresija ir senosios flamandiškos tapybos technikos, perregimi ir susiliejantys veidai, figūros, siluetai – tarsi viskas sudėta į vieną gyvastį, kurioje glūdi kokia nors intymi ir kartu visuotinė, bendra archetipinė tiesa: kad kūnas yra mirtingas, kad viskas tarpusavyje susiję painiausiais labirintų koridoriais, kad yra pradžia ir yra pabaiga.

Renginyje dalyvavusi Povilo Urbšio padėjėja parodos autoriui perdavė Seimo nario linkėjimus ir palinkėjo nuoširdaus bei atviro žiūrovo.

Parodą „Ištraukos“ „Galerijoje XX“ galite aplankyti iki balandžio 2 d.

2020 m. kovas mėn. 06 d., Penktadienis

Vytauto Žemkalnio gimnazijai 115

IMG_20200306_131715.jpgKovo 6 d. Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija minėjo įkūrimo 115-ąsias metines. Gimnazijos ištakos sietinos su 1905-ųjų rudeniu - Mergaičių mokymo Panevėžyje pradžia, kada duris atvėrė keturklasė mergaičių Marijos mokykla. 1908 m. pradėjo mokymą Valstybinė mergaičių gimnazija, kuri 1932 m. persikėlė į architekto V. Žemkalnio suprojektuotus naujuosius Mergaičių gimnazijos rūmus. Per ilgą 115 metų laikotarpį gimnazija nuo 1915 m. buvo bendra berniukų ir mergaičių gimnazija, nuo 1932 m. - mergaičių gimnazija, nuo 1949 m. - II vidurinė, nuo 1975 m. - sustiprinto lietuvių kalbos mokymo mokykla, nuo 1995 m. - sugrąžinto gimnazijos statuso ugdymo įstaiga, nuo 2002 m. - keturklasė gimnazija, nuo 2018 m. tapo humanistinės kultūros ugdymo meninės veiklos gimnazija. Per visą šį istorijos tarpsnį Vytauto Žemkalnio gimnazija išliko atvira humanitarinėms, lituanistinėms, tautinėms, pilietinėms ir patriotinėms vertybėms, humanistinei pasaulėjautai ir pasaulėžiūrai, atvira menui, tradicijoms, etninei kultūrai. V. Žemkalnio gimnazijoje veikia vienintelė Panevėžyje išlyginamoji grupė užsieniečių vaikams.

Povilo Urbšio padėjėja Seimo nario vardu pasveikino gimnazijos bendruomenę su švente: „Kiek daug visko nutiko per tuos 115 metų. Kiek darbų nudirbta, kiek įvykių pergyventa, kiek mokinių išleista į gyvenimą. Tik viena aišku, kad tai nepaprasta vieta, nes ne kiekvienas gali didžiuotis, kad vaikšto tais pačiais koridoriais, mokosi tose pačiose klasėse, kur vaikščiojo tokie tautos šviesuliai, kaip Juozas Balčikonis, Julijonas Lindė-Dobilas, Jonas Yčas, Salomėja Nėris. Bet kartu tai įpareigoja pasitempti. Tai lyg savotiška atsakomybė už savo mokyklą.

Povilo Urbšio vardu, jums, gimnazijos žmonės, noriu palinkėti darnos, santarvės, aukštų pasiekimų, kad ir ateities katros galėtų didžiuotis šia gimnazija“.

Padėjėja įteikė Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko prof. E. Jovaišos padėką matematikos mokytojai Janei Masilionienei, Seimo nario padėką - direktoriaus pavaduotojai Danguolei Tamošiūnienei ir Juozo Zikaro „Laisvės“ bareljefą gimnazijos direktoriui Artūrui Totilui.

2020 m. kovas mėn. 03 d., Antradienis

Ar gresia antrasis lietuviškos spaudos draudimas?

photo_for_homepage_1_67744584.jpgLietuvos atgimimą visuomet lydėdavo laisvo spausdinto lietuviško žodžio atgimimas: taip buvo 1904 m., panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, taip buvo ir 1988-1990 m., kai išsivadavus iš cenzūros pančių pasirodė „Sąjūdžio žinios“, „Atgimimas“, „Respublika“.

Tačiau lietuviškas spausdintas žodis sparčiai stumiamas iš viešojo gyvenimo. Ne tik dėl naujų informacijos technologijų sukeltos visuotinės popierinės žiniasklaidos krizės. Šią krizę pagilino ir sustiprino ir Lietuvos valdžia, kai A.Kubiliaus Vyriausybė „naktinės reformos“ metu panaikino PVM lengvatą laikraščiams ir žurnalams, vėliau dar surado klastingų būdų, kaip apsunkinti nepriklausomos lietuviškos spaudos gyvenimą, pavyzdžiui, už etikos pažeidimus leidinys praranda galimybę dalyvauti viešuose pirkimuose ir teisę į mokestines lengvatas (tokios bausmės nėra nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje). Lietuviški laikraščiai, ankstenių kartų su tokia meile ir pasišventimu leisti, puoselėti, šiandien yra nuvertinti. Ir sykiu dėl didelių pardavimo ir prenumeratos kainų virtę prabangos preke.

Apie tai, taip pat apie reformuojamą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas URBŠYS, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas RUDZINSKAS ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Gražina ŠMIGELSKIENĖ. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Šiais metais netekome seniausio mūsų dienraščio „Lietuvos žinios“, laikraštis „Lietuvos rytas“ išeina tris kartus per savaitę, „Respublika“ jau keleri metai yra savaitraštis. Politinės cenzūros jau nebereikia, jos vaidmenį Lietuvoje atlieka finansinės-ekonominės sąlygos, taip pat demografija - Lietuva sumažėjo vienu milijonu, taigi visu milijonu sumažėjo ir potencialių skaitytojų.

P.URBŠYS: Reikėtų klausti, kokie iššūkiai nepriklausomoje Lietuvoje yra susiję su laisvu žodžiu. Prisiminkime, kai buvo Atgimimo, Sąjūdžio banga, laisvas žodis pasidarė pagrindinis ginklas, siekiant nepriklausomybės. Per Sausio įvykius agresorius aiškiai pademonstravo, koks yra jo pagrindinis tikslas, nes jis užėmė mūsų Spaudos rūmus, mūsų radiją ir televiziją. Taikinys buvo laisvas žodis. Prieš tankus mes atsilaikėme be ginklų - laisvu žodžiu.
Atėjo toks laikas, kai išorės pavojai atsitraukė, bet iškilo vidiniai pavojai. Tuo laukinio kapitalizmo laikotarpiu iškilo labai elementarus klausimas: ar laisvas žodis gali išlikti nepriklausomas? Rezistencijos metais pagrindinis uždavinys buvo išlikti laisvai spaudai ir išsaugoti jos nepriklausomumą. Atgavus nepriklausomybę spaudos finansavimas ne didėjo, o tik mažėjo. O politinių jėgų noras užvaldyti ar daryti įtaką žiniasklaidai nepranyko. Ta sovietinė refleksija - kontroliuoti laisvą žodį - niekur neišnyko, ji tik transformavosi į naują pavidalą. Gal todėl 1996 m. buvo įkurtas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, kad bent kiek apsaugotų žiniasklaidą nuo komercinių įtakų, skiriant finansavimą tiems leidiniams, kurie būtų susiję su kultūrine ir švietėjiška leidyba. Šis fondas nemažai prisidėjo prie regioninės spaudos išlikimo. Prasidėjus ekonominei krizei, Andriaus Kubiliaus Vyriausybės buvo priimti tokie drakoniški įstatymai, kad regioninė spauda, norėdama išgyventi, klaupėsi prieš vietines valdžias ar verslo struktūras ir sutiko mainais į laisvą žodį gauti tą komercinę paramą. Niekas nedidino šio fondo finansavimo.

Skaitykite: https://www.respublika.lt

2020 m. Vasaris mėn. 27 d., Ketvirtadienis

Verslas ginasi nuo politikų

Panevėžyje įmonės, prieš priimdamos vidaus sprendimus, turėtų pirmiausia pasikonsultuoti su vietos politikais, ypač jei jie – konkuruojančios firmos savininkai. Tokią pamoką sako iš Tarybos narių gavęs kultūros žurnalo privatus leidėjas.

Frakcijos „Kartu“ atstovai Savivaldybės tarybos posėdyje perskaitė pareiškimą, kuriame išsakė apgailestavimą dėl redaktorės pareigų netekusios panevėžietės rašytojos.

Vienas iš tokio pareiškimo autorių Tarybos narys Rimantas Ridikas yra su žurnalo leidėjais konkuruojančios reklamos agentūros savininkas.

Kilus abejonių, ar R. Ridikas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, šis teigė neprisimenantis, ar tokį pareiškimą išties pasirašęs. Judėjimo „Kartu“ lyderis Povilas Urbšys politinį bendražygį pateisina nežinojus, kas penketą metų Panevėžyje leido vienintelį kultūros žurnalą.

„Amalkeros“ savininkas ir vadovas Alvydas Ivoškus sako esąs apstulbęs, kad Panevėžyje politinė konkurencija pasiekė tokį tašką, kai Tarybos nariai sau leidžia daryti spaudimą netgi ne Savivaldybės įmonėms.

„Tokiame pareiškime nereikia net paminėti mūsų bendrovės, kad jai būtų padaryta žala. Panevėžyje visi, o juo labiau vieši asmenys, žino, kas yra „Senvagės“ leidėjai. Pakanka paminėti žurnalo pavadinimą ir aišku, kad už jo stovi „Amalkera“. Man sunku suvokti, nuo kada privačiam verslui politikai diktuoja sprendimus – ką priimti į darbą, kieno paslaugų atsisakyti, kaip dirbti. Ir kodėl mūsų sprendimus kažkas leidžia sau vertinti kaip mums daromą spaudimą. Pasakyčiau kitaip – būtent tokiu pareiškimu Tarybos nariai įmonei daro spaudimą“, – kalbėjo A. Ivoškus.
Seimo narys Povilas Urbšys tvirtina su judėjimo atstovų pareiškimu susipažinęs vos prieš porą dienų.

 „Dėl bendrų tendencijų, kad kultūra politizuojama, tiesos tikrai yra. Bet dėl „Senvagės“… Kiek po to kalbėjau su leidėjais, su „Amalkeros“ savininku, supratau, kad buvo būtent jo sprendimas apsaugoti, jo manymu, „Senvagę“ nuo politizavimo ir tam nebuvo daryta įtaka iš šalies. Taip, būna, kad kai kuriais klausimais nuomonės gali sutapti. Gali sutapti žurnalo leidėjo ir mero. Bet tai nereiškia, kad tai gali daryti įtaką leidėjui. Kiekvienas žmogus turi teisę į asmeninę nuomonę. Šiuo atveju pareiškimas buvo priimtas vadovaujantis informacija, kuria disponavo Tarybos nariai“, – teigė P. Urbšys.

Judėjimo „Kartu“ lyderis svarsto R. Ridiką tiesiog nežinojus, kas leidžia kultūros žurnalą.

„Manau, jei R. Ridikas būtų žinojęs, jog su žurnalo leidyba susijusi konkuruojanti įmonė, tikrai nebūtų pasirašęs to pareiškimo. Kai su juo kalbėjau, paklausiau, ar nemano, kad gali kilti prielaidos dėl viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo. Klausiau, ar pačiam buvo žinoma, kad L. Jonušienės atleidimas iš „Senvagės“ nebuvo inspiruojamas iš šalies, bet paties leidėjo apsisprendimas, o tas leidėjas ne kas kitas, o „Amalkera“. Vis dėlto ji yra konkuruojanti įmonė R. Ridiko verslui. Supratau, kad jis tikrai į šitą dalyką nebuvo įsigilinęs“, – aiškino P. Urbšys.

Nuotr.Sekunde.lt

Skaitykite:https://sekunde.lt

2020 m. Vasaris mėn. 27 d., Ketvirtadienis

Neįgaliųjų draugijos „AVE VITA“ konferencija

av.pngVasario 27d. vyko Panevėžio neįgaliųjų draugijos „AVE VITA“ ataskaitinė konferencija.

Pirmininkas Antanas Šukys perskaitė metinę draugijos ataskaitą, supažindindamas su nuveiktais darbais. Vyko rinkimai, kurių metu A. Šukys buvo perrinktas draugijos pirmininku ateinančių dviejų metų kadencijai. Konferencijai pasibaigus vyko koncertas. Neįgaliųjų draugija „AVE VITA“ skaičiuoja jau 28 savo gyvavimo metus ir vienija apie 300 narių su įvairiomis negaliomis. Dauguma jų - garbaus amžiaus žmonės. Per gyvavimo metus draugija tapo darnia draugiška bendruomene, kuri renkasi pabendrauti, pasidalinti rūpesčiais, organizuoja sveikatinimo užsiėmimus, paskaitas, rengia vakarones, kartu vyksta į ekskursijas. Draugija turi savo meno kolektyvą.

„Dabar jaučiamas susvetimėjimas tarp žmonių. Volteras yra pasakęs, kad geriausias palinkėjimas žmogui yra išlikti žmogumi. O aš norėčiau perfrazuoti, kad geriausias palinkėjimas žmonėms yra turėti žmonišką valdžią“,- kalbėjo susirinkusiems Povilas Urbšys ir įteikė pirmininkui Antanui Šukiui suvenyrą.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 3 iš 324