Naujienos

2019 m. Lapkritis mėn. 11 d., Pirmadienis

2020-ųjų biudžetas: iš ko imsime, kam duosime

Pirmieji ateinančių metų valstybės biudžeto svarstymai Seime sujaukė optimistinius Vyriausybės planus. Aiškėja, jog valstybės piniginėje vėl veriasi skylės, kurias teks kamšyti. Ar įmanoma tvarkytis taip, kad surenkamų milijardų pakaktų?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo ekonomistas Povilas GYLYS, Seimo nariai Povilas URBŠYS ir Artūras SKARDŽIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Tai, kad mes surenkame pinigus, yra vienas dalykas. Bet ar mes juos efektyviai panaudojame ir kaip atsiliepia kai kurie Seimo sprendimai? Kokia būtų jūsų, gerbiamas Povilai, nuomonė?

P.URBŠYS: Kad ir kaip būtų, biudžetas atspindi didesnį ar mažesnį suvokimą, kas yra valstybė ir ką mes kuriame. Dabar yra madinga kalbėti, kad kuriame gerovės valstybę. Kalbėdami apie gerovės valstybę, vis dėlto daugiau ar mažiau kalbame, kaip reikia teisingai paskirstyti tai, ką valstybė gauna surinkusi mokesčius. Daugiau yra kalbama ne apie gerovės valstybę, o apie globos valstybę. Globos valstybėje daugiau kalbama apie institucines galias ir apie institucinius biudžetus, ir apie biudžeto padalinimus. Daugiau kalbama apie institucinį įgalinimą. Jeigu kalbame apie šį biudžetą, kuris yra pateiktas, tai nieko naujo čia nėra. Tos socialinės mūsų problemos yra spendžiamos taip - iš vieno paimk, kitam duok. Gerovės valstybė visų pirma yra susijusi su tuo, kad joje vyrauja ne institucijos įgalinimas, nėra viešosios ir administracinės galios suabsoliutinimo, o žmogaus galimybė dirbti ir oriai gyventi toje valstybėje. Pas mus žmogus, kuris gauna mažiausias pajamas, turi kreiptis į socialinį skyrių su ištiesta ranka, kad būtų užtikrintas jo egzistavimas šioje valstybėje. Kad jam liktų daugiau atskaičius mokesčius ir kad jis galėtų ne iš socialinio skyriaus parsinešti pinigų, o gauti normalų atlyginimą. Jeigu kalbėsime apie biudžetą, reikėtų mums atkreipti dėmesį į Valstybės kontrolės rekomendacijas, kuriose konstatuojama: „programinis biudžetas Lietuvoje iš esmės sukurtas, tačiau jis nėra tinkamai orientuojamas į rezultatus, kurie turėtų užtikrinti teigiamus pokyčius visuomenės gyvenime. Toks biudžetas nesuteikia pagrindo kalbėti apie rezultatus, pasiektus kasmet naudojant 9 mlrd. valstybės biudžeto lėšų, o atsiskaitymas nesuteikia naudingos informacijos sprendimams priimti“. Mes matome tai, kad Valstybės kontrolė konstatuoja, jog pas mus yra sukuriamas ydingas biudžetas ir mes tame ydingumo rate nuolat sukamės. Formuojant biudžetą, nėra keliami tokie tikslai, kurie vienaip ar kitaip išvestų mūsų valstybę į tam tikrą kitą kokybę. Ar šiandien tos rekomendacijos yra įvykdytos ir kiek neįvykdytos? Valstybės biudžeto valdysenos pertvarkoje yra fiksuojama, kad rekomendacijos vėluojamos įgyvendinti ir turime tokią problemą, kad mes savo biudžetinius pinigus administruojame blogiau. Valstybė su savo biudžeto pinigais elgiasi labai atsainiai. Negana to, pas mus viskas pastatyta aukštyn kojom. Įsivaizduokite, Vyriausybė atsiskaito už savo veiklą ne metų gale, ne tada, kai atsiskaito kitos institucijos, kaip jos panaudojo biudžetinius pinigus, bet atsiskaito pavasarį. Valstybės kontrolė atkreipė į tai dėmesį. Tam apibūdinti yra geras žodis - „bardakas“.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

2019 m. Lapkritis mėn. 10 d., Sekmadienis

Seimo posėdyje svarstytas Lietuvos Respublikos Seimo statuto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

statutas.jpg

Lapkričio 7 d. Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 47, 68, 81, 130 strai­ps­nių ir dvy­lik­to­jo skir­snio pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo ir Sta­tu­to pa­pil­dy­mo 811 straips­niu“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-463(4). Dėl 2 straips­nio buvo pateikti Sei­mo na­rių P. Urb­šio, S. Gent­vi­lo, A. Na­vic­ko pa­siū­ly­mai. 

Pristatydamas siūlymus P. Urbšys teigė, kad siū­ly­mo es­mė yra to­kia – vis dėl­to iš­sau­go­ti da­bar­ti­nę Sta­tu­to nuo­sta­tą, ku­ri api­brė­žia, kad tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių gru­pės su­da­ro­mos lais­vu Sei­mo na­rių ap­si­spren­di­mo prin­ci­pu. “Sei­mo Pir­mi­nin­kas, ga­vęs ini­cia­to­rių tei­ki­mą, pra­ne­ša Sei­mo na­riams apie įsi­ra­šy­mo į tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių gru­pes pra­džią ir pa­bai­gą. Da­bar­ti­nė­je Sei­mo sta­tu­to re­dak­ci­jo­je vis dėl­to yra siū­lo­ma pa­nai­kin­ti tą lais­vą Sei­mo na­rių ap­si­spren­di­mo prin­ci­pą ir nu­sta­ty­ti iš­skir­ti­nes tei­ses ir pri­vi­le­gi­jas, sa­ky­čiau, Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tui spręs­ti, ko­kie čia Sei­mo na­riai yra adek­va­tūs, ne­adek­va­tūs. Aš su­pran­tu, ta­da tie ly­ges­ni virš ly­gių­jų tarp mū­sų bū­tų tie, ku­rie yra Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te, o vi­si ki­ti bū­tų ant­ra­rū­šiai ar­ba tre­čia­rū­šiai Sei­mo na­riai, ku­rių ne­adek­va­čius ga­li­mus pa­siū­ly­mus kur­ti tarp­par­la­men­ti­nes gru­pes bū­ti­nai rei­kė­tų kon­tro­liuo­ti. Man at­ro­do, ne­su­men­kin­ki­me ir taip men­kė­jan­čio Sei­mo na­rio pres­ti­žo ir pri­tar­ki­me mū­sų siū­ly­mams”,- posėdyje kalbėjo P. Urbšys.

Bal­sa­vo 91 Sei­mo na­rys: už – 72, prieš – 3, su­si­lai­kė 16, 2 straipsnis nepriimtas.

Po balsavimo Povilas Urbšys teigė, kad jam su­dė­tin­ga ste­bė­ti, į ką iš­vir­to Sei­mas, nes pra­ei­tos ka­den­ci­jos Sei­me iš tik­rų­jų bu­vo dau­giau svei­kos nuo­vo­kos ir Sei­mo na­rių sa­vi­gar­bos, pa­si­ti­kė­ji­mo vie­nas ki­tu ir šioms įsta­ty­mo pa­tai­soms ne­bu­vo pri­tar­ta. “Ne­leis­ti Sei­mo na­rių tei­ses re­a­li­zuo­ti, sa­vo Sei­mo na­rio pa­rei­gas ir vie­naip ar ki­taip su­stab­dy­ti tą da­bar­ti­nį bul­do­ze­rį, ku­ris va­žiuo­ja bū­tent per Sei­mo na­rio lais­vą man­da­tą. Kai kam, man at­ro­do, tik­rai ne­bė­ra ver­ty­bė, kad Sei­mo na­rys tu­ri lais­vę at­sto­vau­ti ir tu­ri Sei­mas tu­rė­ti nuo­mo­nių įvai­ro­vę. Jei mes įtvir­ti­na­me cen­tra­li­za­vi­mą čia, Sei­me, mes fak­tiš­kai nai­ki­na­me par­la­men­ti­nės Tau­tos at­sto­vy­bės es­mę. Aš no­rė­čiau, kad vis dėl­to mes at­si­kvo­šė­tu­me ir ne­pa­si­duo­tu­me tam ban­dos ins­tink­tui”,- komentavo P. Urbšys

Bal­savime dėl Sta­tu­to pa­kei­ti­mo bal­sa­vo 91 Sei­mo na­rys: už – 69, prieš – 7, su­si­lai­kė 15. Sta­tu­tas ne­pri­im­tas.

Povilo Urbšio komentarą po balsavimo žiūrėkite čia.

2019 m. Lapkritis mėn. 09 d., Šeštadienis

XXVIII respublikinis liaudiškų šokių festivalis „Dar ratą ratelį 2019“

Viktorija Polzunovaitė nuotrauka.Lapkričio 9 d. Panevėžio bendruomenių rūmuose vyko jau 28-asis Respublikinis liaudiškų šokių festivalis „Dar ratą ratelį“. Šį festivalį nuo 1991- ųjų metų kasmet organizuoja Zita Rimkuvienė - baletmeisterė, „Aukso paukštės“ laimėtoja, pasaulio lietuvių folkloro „Oskaro“ nominantė už lietuviško šokio sklaidą Europoje. 

„Šokis – tai sielos švytėjimas, kuriuo pasakome daugiau, nei gražiausiais žodžiais,“- sako Zita Rimkuvienė, kuri šokiui skyrė daugiau nei 40 metų. 

Šiais metais festivalyje pasirodė 10 kolektyvų, kurie į Panevėžio sceną subūrė apie 200 šokėjų.

Seimo nario P.Urbšio padėjėja padėkojo Z.Rimkuvienei už energiją ir atsidavimą liaudies šokiui, o festivalio dalyviams už dovanojamą laimę ir geras emocijas.

2019 m. Lapkritis mėn. 09 d., Šeštadienis

Lenkų kūros festivalis „Auksinis ruduo”

Lenkijos nepriklausomybės dienos išvakarėse, lapkričio 9 d., Panevėžio Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė kvietė miesto bendruomenę į  lenkų kultūros festivalį „Złota jesień“ (Auksinis ruduo). Lenkų kultūros festivalio idėjos autorės ir organizatorės D.Kriščiūnienė ir Kėdainių lenkų draugijos pirmininkė Irena Duchovska. Su lenkų bendruomene jų draugystė trunka jau daugiau nei dešimtmetį, daugiau nei dešimtmetį kartu organizuojami ir kultūros renginiai.

Kultūros festivaliui spalvų suteikė  Panevėžio liaudiškos muzikos kapela „Pokūda“, kolektyvai iš Lenkijos, šokių studijos „Selevy“ šokėjos, Panevėžio moksleivių namų drabužių dizaino būrelio auklėtinės. Geriausias emocijas dovanojo mokyklos keturkojai draugai iš Panevėžio gyvūnų globos draugijos.

Sveikindamas dalyvius ir svečius Povilas Urbšys džiaugėsi, kad užsimezgusi mokyklos bendruomenės draugystė su kolektyvais Lenkijoje ir yra tikroji diplomatija, kuri sujungia tautas.

M.Druktenytės nuotr.

2019 m. Lapkritis mėn. 09 d., Šeštadienis

Seimūnai nerimsta - nori didesnių algų

seimas.jpgDabartinis Seimas jau pasiekė įžūlumo viršūnę: po pateikimo pritarė siūlymui sau didintis algas nuo sausio, nors statutas numato, kad atlyginimai gali būti keliami tik kitos kadencijos Seimui. Taip išėjo „netyčia“: gerieji parlamentarai esą tenorėjo, kad daugiau uždirbtų mažiausiai uždirbantieji. Tačiau jų pačių sprendimu nuo šios kadencijos pradžios politikų algos apskaičiuojamos naudojant tą patį bazinį dydį, kaip bibliotekininkams ar muziejininkams. „Įstatymas dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos“, - byloja Seimo statutas. Tačiau, pasirodo, visai nesvarbu, ką jis byloja. Bent jau šios kadencijos Seimui. Parlamentarai po pateikimo pritarė siūlymui bazinį dydį, pagal kurį apskaičiuojami biudžetininkų atlyginimai, padidinti nuo 173 iki 176 eurų. Atrodo, gražu: algos didės sunkiai gyvenantiems bibliotekininkams, socialinių įstaigų darbuotojams, kultūros darbuotojams ir t.t. Tačiau gražu gali atrodyti tik tiems rinkėjams, kurie nelabai žino, kaip apskaičiuojami visų biudžetininkų atlyginimai.

Iki šios Seimo kadencijos eiliniams biudžetininkams algos būdavo apskaičiuojamos pagal visai kitą bazinį dydį nei politikams, teisėjams, valdininkams, tačiau dabartinis Seimas nusprendė visus „pakišti“ po vienu įstatymu. Ir opa: didinant mažiausiai uždirbančiųjų algas jos didėja ir patiems seimūnams.

„Dabar, kai seimūnai nori užsidirbti politinių balų ir didina algas mažiausiai uždirbantiems bibliotekininkams ar kitiems biudžetininkams, savaime pasididina ir sau, tik gerokai daugiau. O to nebūdavo, kai baziniai dydžiai buvo tvirtinami atskirais įstatymais“, - pastebėjo Seimo narys Povilas Urbšys.

Todėl jis pasiūlė prisiminti Seimo statutą ir įregistravo pataisą, kad bazinis dydis nuo sausio didėtų visiems biudžetininkams, išskyrus Seimo narius. Seimo nariams jis didėtų nuo kitos kadencijos pradžios. Tačiau tiek Socialinių reikalų ir darbo, tiek Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai P.Urbšio pasiūlymą atmetė, o, pavyzdžiui, socialdemokratas Algirdas Sysas už tokį siūlymą politiką išvadino populistu.

Povilo Urbšio pristatymą Socialinių reikalų ir darbo komitete žiūrėkite čia.

Atsakymą į Algirdo Syso komentarą žiūrėkite čia.

Skaitykite: https://www.respublika.lt

Nuotr. Eltos

2019 m. Lapkritis mėn. 08 d., Penktadienis

Savivaldybėje atidaryta moksleivių fotografijų paroda

download.jpg

Lapkričio 8 d.  Panevėžio miesto savivaldybės I a. fojė atidaryta  fotografijų konkurso „Panevėžys – mano miestas“ laimėtojų darbų paroda. Tai jau 13-asis Panevėžio miesto savivaldybės skelbiamas moksleivių fotografijų konkursas. Šiemet Savivaldybei 21 moksleivis pateikė 151 nuotrauką. Aktyviausia,  kaip ir kasmet, buvo K. Paltaroko gimnazija – daugumą konkurso dalyvių sudarė jos auklėtiniai. Nuotraukų pateikė ir „Saulėtekio“ progimnazijos, 5-osios gimnazijos, M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos, R. Sargūno sporto gimnazijos, „Šviesos“ specialiojo ugdymo centro mokiniai. Geriausieji išrinkti atsižvelgus į temos suvokimą, atspindėjimą, įgyvendinimą, fotografijos originalumą, meninę raišką. Lyderiais tapusiems Dominykui Masiuliui (K. Paltaroko gimnazija) ir Martynui Stankevičiui (5-oji gimnazija) atiteko atitinkamai 100 Eur vertės dovanų kortelės. Konkurso laureatams Beatai Kuolaitytei („Saulėtekio“ progimnazija), Martynui Vasiliui, Vakarei Macijauskaitei, Andriui Čičirkai (K. Paltaroko gimnazija), Klaudijai Mackevičiūtei iš R. Sargūno gimnazijos – po 55 Eur, Viltei Masiokaitei, Jokūbui Palinauskui, Juliui Nauroniui ir Martynui Skrebei (K. Paltaroko gimnazija) – po 30 Eur dovanų kortelės, atminimo dovanos.

Seimo narys Povilas Urbšys pasveikino jauniausią konkurso laureatę “Saulėtekio” progimnazijos moksleivę Beatą Kuolaitytę, įteikdamas jai atminimo dovanėlę. Visiems laureatams padėkojo už jų pastangas įamžinti savo miestą ir įteikė visiems  po rašiklį.

2019 m. Lapkritis mėn. 08 d., Penktadienis

Po skandalo Neringoje Seime siūloma uždrausti pernuomoti savivaldybės būstus

Palanga laukia ilgojo savaitgalio

Seimas priėmė svarstyti socialdemokratų pasiūlymą uždrausti savivaldybėms pernuomoti būstus. Toks sumanymas kilo išaiškėjus, kad Neringos savivaldybėje politikai ir tarnautojai gautus butus pernuomoja poilsiautojams. Tiesa, ne visi Seimo nariai liko sužavėti pataisomis ir pavadino jas perteklinėmis.

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisą pasiūlė siūlo penki socialdemokratai: Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė, Dovilė Šakalienė, Bronius Bradauskas ir Linas Balsys. Įstatymo rengėjai nurodo, kad šiuo metu nėra uždrausta gautus būstus išnuomoti kitiems. „Projekte siūloma nustatyti, kad savivaldybės būsto fonde esantys būstai negali būti subnuomojami. Ši nuostata panaikina galimybę pasipelnyti asmenims (šeimoms) pernuomojant iš savivaldybės nuomojamą būstą ir padidina socialinio būsto prieinamumą“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Už įstatymo pakeitimą iš 69 balsavo 52, prieš – 1, susilaikė – 16 Seimo narių.

Socialdemokratas Algirdas Sysas pateikdamas įstatymo pataisą tikino reaguojantis į skandalą kilusį Neringoje. „Nutiko, kad aiškiai nebuvo fiksuota įstatyme, kad savivaldybinį būstą negalima pernuomoti ir kai kas savivaldybių būstą panaudojo pelno gavimui“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo jis.


„Sveikintinas pavyzdys, kai politinės partijos atstovai, dėl kurių buvo suabejota skaidrumu, inicijuoja įstatymo pataisas“, – kalbėjo P.Urbšys.

Tačiau keli Seimo nariai išsakė abejones ar nepritarimą tokioms pataisoms. Jie klausė, ar draudimas subnomuoti savivaldybių būstą nėra perteklinis. Artūras Skardžius tikino manantis, kad tai parlamentinės kontrolės klausimas ir nereikėtų „kaišioti“ saugiklių.

Nuotr. J. Kalinsko

Skaitykite: https://www.15min.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 07 d., Ketvirtadienis

Seimas uždegė žalią šviesą privalomam vaikų skiepijimui

skiepai.jpgKetvirtadienį po pateikimo Seimas vieno balso persvara pritarė socialdemokratų partijos frakcijos įstatymo projektui, kuriuo numatoma įpareigoti, kad būtų privalomi skiepijimai poliomielito, tymų, raudonukės, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas negali būti skiepijamas dėl kontraindikacijų. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, dar turės balsuoti Seimas ir Vyriausybė.
Savo ruožtu Povilas Urbšys pritardamas, kad reikia padaryti viską, kad vaikų sveikata būtų apsaugota, iškėlė ir finansavimo klausimą. „Visi žinome, kad ir pragaras grįstas gerais norais, už tų vakcinų stovi konkrečios farmacinės įmonės su konkrečia produkcija. Didžioji Britanija šiandien išleidžia procentaliai mažiau lėšų iš savo biudžeto skiepų kompensavimui. Tad jei šitas siūlomas variantas įveda skiepų privalomumą, tada turime pripažinti, kad tikrai taip galėtume elgtis, jei būtume turtingesni nei Didžioji Britanija. Akivaizdu, kad iš karto atsiras problemos su didesniu biudžeto asignavimų skyrimu tiems, kurie neįgali apmokėti skiepų. Švelniai tariant, tokie siūlymai neatrodo rimtai arba parodo, kad farmacinių įmonių interesai Seime yra stipriai įsišakniję“, – dėstė jis. Įstatymo projekto svarstymas numatytas gruodžio mėnesį Sveikatos reikalų komitete. Kaip papildomi komitetai numatyti – Žmogaus teisių ir Teisės ir teisėtvarkos.
Skaitykite:
https://www.tv3.lt/

123rf.com nuotr.

Išsamų P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2019 m. Lapkritis mėn. 07 d., Ketvirtadienis

Privalomoji karo tarnyba: daug norinčių, bet netinkančių, nemažai tinkamų, bet vengiančių

kariai.jpg

Šiemet dėl vengimo atlikti karinę tarnybą adminstracine tvarka gali būti nubausti apie 7 tūkstančiai karo prievolininkų. Dalis jų teigia nenorintys metams atsitraukti nuo mokslų, darbų, karjeros bei prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Ką tai sako apie mūsų jaunimo nuostatas ir kiek situaciją pakeistų planai mažinti šaukiamąjį amžių? Laidoje dalyvauja Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas pulkininkas leitenantas Virginijus Kirvaitis, advokatas Šarūnas Jazukevičius, Seimo narys Povilas Urbšys. Ved. Artūras Matusas.

"Įstatymo nuostata, kuri yra dabar, ji praktiškai diskredituoja karo prievolę. Kokią žinutę mes siunčiame savo ir užsienio piliečiams - kas pas mus darosi? Jei yra tiek piliečių dingusių be žinios,  vengiančių karo prievolės. [...] Akivaizdu, kad dabar esantį įstatymą reikia koreguoti,"- kalbėjo P.Urbšys.

Klausykitės: https://www.lrt.lt/

2019 m. Lapkritis mėn. 07 d., Ketvirtadienis

Mero bylą konservuos „amžinas ligonis“?

teismui.jpgSukčiumi pripažintas teisiamasis vėl susirgo, tik šįkart jau taip iš teismo nebesityčiojo – pateikė medikų pažymą. Kai kas jau klausia, ar tik neprasidėjo pasaka be galo – Panevėžio vadovui Ryčiui Račkauskui naudingas bylos vilkinimas? 

Panevėžio merui Ryčiui Račkauskui pirmadienį vėl neprireikė prašytis laisvadienio ir vykti į Šiaulius. Korupcijos byla vėl sustabdyta.

Šiaulių apygardos teisme R.Račkausko ir kitų teisiamųjų bylos posėdis neįvyko dėl nuolat sergančio teisiamojo – viešųjų ryšių specialisto Mariaus Vaupšo naujo sunegalavimo.

Kaip vakar sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas, dar praėjusios savaitės pabaigoje buvo pranešta, kad teisiamasis serga.

Šioje byloje liudijęs buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžyje viršininkas, Seimo narys Povilas Urbšys neatmetė galimybės, kad tokiu būdu siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą, o tai būtų naudinga teisiamam merui R.Račkauskui. Nuteistas jis netektų pareigų.

„Toje byloje ant kortos pastatyta labai daug“, – sakė seimūnas.

Skaitykite: http://panskliautas.lt/mero-byla-konservuos-amzinas-ligonis

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 3 iš 308