Naujienos

2019 m. Sausio mėn. 12 d., Šeštadienis

Seimo pelkėje – vis didesni verpetai dėl vaikų

 ŠeÅ¡tadienio Seimo posėdis.Politinė sumaištis Seime dėl vaiko teisių apsaugos plečiasi toliau. Prieš savo paties ministerijos nosį su savo įstatymų pataisomis iššokęs valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis prastūmė jas į Seimo darbotvarkę, tačiau čia pat gavo per nosį – opozicijai pavyko atidėti jų pateikimą iki artimiausio posėdžio. Procedūrinėmis gudrybėmis vienas kitą skandinę politikai apsikeitė ir žodinėmis malonybėmis – vieni kitus labiausiai kaltino tuo, kad rūpi tik politiniai išskaičiavimai, o ne vaikų gerovė.

Diskusijose R.Karbauskį rėmęs buvęs jo bendražygis, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys bendrą politinę padėtį apibrėžė taip – ministerijos pataisos esą atstovauja tai blogai koncepcijai, kad vaikas „yra atskirai nuo šeimos“, o R.Karbauskio pataisos atstovauja požiūriui, jog vaikas – neatskiriama šeimos dalis.

Skaitykite:https://www.lrytas.lt/

Nuotr. T. Bauro

2019 m. Sausio mėn. 12 d., Šeštadienis

Po pateikimo Seimas pritarė valdžios kritiką ribojančioms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms

Ramūnas Karbauskis, Gediminas Kirkilas

Seimui teikiamos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma uždrausti „skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekti stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę“. Tokį projektą sukritikavo ne tik žurnalistų bendruomenė, bet ir Seimo teisininkai, premjeras Saulius Skvernelis, prezidentė Dalia Grybauskaitė. Po pateikimo pataisoms pritarta.

Pataisas, kurios, kaip skelbiama, įgyvendina Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvą, pasirašė Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir komiteto nariai – konservatorius Vytautas Kernagis, socialdemokratė Raminta Popovienė, „valstietis“ Stasys Tumėnas ir „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė. Po pateikimo pataisoms buvo pritarta. Už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 20, susilaikė – 18 parlamentarų. „Man atrodo, kad tas triukšmas, kuris kilo dėl papildomų formuluočių, yra maža dalis reakcijos, kuri bus į pačią direktyvą, nes ten yra labai daug klausimų, pavyzdžiui, dėl reklamos draudimų. Todėl kviečiu tuos, kurie domisi, skaityti direktyvą“, – šeštadienį sakė Ramūnas Karbauskis.

„Kai lietė išmokas žemdirbiams, jūs kalbėjote, kad blogai padaryta, kad nereikėjo pataikauti Europos Komisijai. Kai kalba eina apie žodžio laisvę, tada viskas tvarkoj, pasidarote akli vykdytojai. Tai tikrai simboliška Sausio 13-osios minėjimo dienomis“, – stebėjosi Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys.

Prie klausimo svarstymo bus grįžta Seimo pavasario sesijoje.

Skaitykite: https://www.15min.lt

Nuotr. L. Balandžio

2019 m. Sausio mėn. 12 d., Šeštadienis

Merais siekia tapti 14 Seimo narių

Screenshot_1.pngPrieš porą metų į Seimą išrinkti kai kurie parlamentarai, daugiausia išrinkti vienmandatėse apygardose, siekia dalyvauti ir merų rinkimuose. Iškovojus šį postą, vietoj jų į parlamentą būtų rengiami nauji rinkimai. Politologai teigia, kad parlamentarai taip elgiasi dėl įvairių išskaičiavimų.

Jau mažiau nei po 2 mėnesių vyksiančių savivaldos rinkimų 60 šalies savivaldybių prisieks išrinkti tarybos nariai ir bus inauguruoti merai. Sostinėje pirmasis iškilmingas savivaldybės tarybos posėdis paprastai rengiamas miesto rotušėje. Joje išskirtinės progos laukiančios mero regalijos – pagarbos ženklas. Visoje Lietuvoje šiuose rinkimuose tokios garbės siekia apie 500 kandidatų į merus, tarp jų – ir 14 parlamentarų. Iš jų net 10 rinkti vienmandatėse apygardose.

Mero posto siekia net 5 vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo Valstiečių žaliųjų frakcijos nariai: Bronius Markauskas, Kęstutis Mažeika, Naglis Puteikis, Valerijus Simulikas ir Virginijus Sinkevičius. 3 Liberalų sąjūdžio parlamentarai, iš jų Ričardas Juška ir Vitalijus Gailius išrinkti vienmandatėse apygardose. Iš 2 merais norinčių būti Tėvynės sąjungos parlamentarų vienmandatininkas – Dainius Kreivys. Į merus pretenduoja 2 Lenkų rinkimų akcijos parlamentarai. Tvarkos ir teisingumo – Remigijus Žemaitaitis, bei mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys – išrinkti vienmandatėse apygardose.

Jeigu visose 10 vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai iškovotų pergalę mero rinkimuose, tose apygardose turėtų būti organizuojami rinkimai į Seimą.

Skaitykite: https://www.lrt.lt

2019 m. Sausio mėn. 11 d., Penktadienis

Seimas linkęs susieti savivaldos įmonių paramos dydį su uždirbtu pelnu

Diskusijos dėl savivaldybių įmonių paramai skiriamų lėšų parlamente vyksta ne vienerius metus.

Seimas neuždraudė savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms bei jų antrinėms bendrovėms teikti paramą bei labdarą. Tokio draudimo siekė parlamentinis Audito komitetas. Parlamentarai pritarė kai kurių valstiečių siūlymui leisti tokioms įmonėms paramą ir labdarą teikti ir toliau, tačiau pagal kitas taisykles.

Parlamentarai Povilas Urbšys ir valstiečiai Zenonas Streikus bei Guoda Burokienė pasiūlė diferencijuoti paramai skiriamą tokių savivaldos įmonių grynojo pelno dalį – kuo daugiau pelno uždirbtų įmonė, tuo mažesnę jo procentinę dalį galėtų skirti paramai, o vienam gavėjui per metus būtų galima skirti ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų.

Valstybės ir savivaldybės įmonės, uždirbusios iki 0,5 mln. eurų pelno, paramai galėtų numatyti iki 10 proc. pelno (iki 50 tūkst. eurų) per metus, uždirbusios nuo 0,5 mln. iki 2 mln. eurų pelno – iki 5 proc. (iki 100 tūkst. eurų), o virš 2 mln. eurų – iki 3 proc., bet ne daugiau kaip 0,5 mln. eurų. Tokiai tvarkai priešinosi Audito komitetas, tačiau Seimas 45 balsais už, 17 – prieš ir 20 parlamentarų susilaikius pritarė naujai paramos ir labdaros skirstymo tvarkai.

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

Nuotr. M. Patašiaus

2019 m. Sausio mėn. 11 d., Penktadienis

Referendumo šalininkų mobilizacija

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „lietuvos zinios“

Negalėdamas pasitikėti rinkėjų valia, „valstiečių“ lyderis nusprendė dvigubai sustiprinti agitatorių už dvigubą pilietybę pajėgas. Taip politikos ekspertė įvertino vieną naujausių Ramūno Karbauskio įstatymų leidybos iniciatyvų.

Šiandien rengiamame Seimo posėdyje numatoma ypatingos skubos tvarka svarstyti R. Karbauskio teikiamas Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo bei Referendumo įstatymo pataisas. Jomis siekiama įtvirtinti naują referendumo šalininkų sąvoką.

R. Karbauskis siūlo referendumo šalininkais pripažinti įstatymų nustatyta tvarka Vyriausiojoje rinkimų komisijoje įregistruotus asmenis – Lietuvos piliečius, ne mažiau kaip 15 piliečių grupes, Lietuvoje įregistruotas nevyriausybines organizacijas, taip pat politines partijas, palaikančias referendumo idėją.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis tikisi, kad pakeitus įstatymus būtų sudarytos geresnės galimybės veikti tiems žmonėms ar jų grupėms, kurios palaiko referendumą, bet nėra jo iniciatoriai. Esą dabartinis reguliavimas, kai įstatymai numato tik referendumo iniciatorių ir referendumo oponentų kategorijas, pažeidžia nuo kampanijos atribotų referendumo šalininkų teises.

Beveik prieš metus „valstiečių“ frakciją palikęs Seimo narys Povilas Urbšys laikėsi nuomonės, kad R. Karbauskio pasiūlymas įteisinti referendumo šalininkų sąvoką turėtų būti vertinamas bendrame referendumo dėl dvigubos pilietybės kontekste. Jo nuomone, bet kokia kaina siekti politinio tikslo – dvigubos pilietybės įteisinimo – ydinga praktika. Tautos valia šiuo klausimu, pasak politiko, toli gražu nėra akivaizdi.


Skaitykite: https://www.lzinios.lt

2019 m. Sausio mėn. 10 d., Ketvirtadienis

Algirdo Jonušio piešinių paroda „Mūsų senolių palėpių lobiai“

j.pngSausio 20 d. Viešojoje bibliotekoje bibliotekoje keramikas, kraštotyrininkas Algirdas Jonušis pristatė savo piešinių parodą „Mūsų senolių palėpių lobiai“. Jis pasakojo susirinkusiems piešiniuose pavaizduotų sendaikčių, kurie nugulę muziejaus archyvuose, istorijas ir sąsajas su mūsų kraštu ir dabartimi. Istorija ir mitologija besidomintis menininkas išleido knygą „Aviečių medis. Panevėžio mitai, legendos, tikrovė”, kurioje pateikiama daug įdomių faktų apie Panevėžio vardo kilmę, buvusius šventus statinius ir mįslingas vietas, prisidėjo prie Birutės gatvės senojo autentiško grindinio išsaugojimo.

Povilo Urbšio padėjėja pasveikino autorių su puikia paroda ir palinkėjo ateityje nestokoti idėjų, naujų atradimų ir kūrybinio polėkio bei perdavė Seimo nario dovanėlę.

2019 m. Sausio mėn. 08 d., Antradienis

Carai ir lyderiai: daugeliui savivaldybių liks vadovauti tie patys merai

 Prieš ketverius metus pirmą kartą tiesiogiai išrinkti savivaldybių merai 2019-aisiais laikys rinkėjų pasitikėjimo egzaminą, kuriame daugelis neabejotinai vėl dalyvaus. Kai kurių net nekamuos varžybų jaudulys, nes jie įsitikinę savo pergale.

Daugelis postuose išsilaikys. Nors merai tiesiogiai pradėti rinkti tik prieš ketverius metus, daug naujų politikos lyderių, ypač regionuose, ši naujovė neiškėlė. Po praėjusių rinkimų pirmą kartą mero regalijas pasimatavo 22 vietos politikai, tačiau kai kurie jų prieš tai savivaldybėje jau ėjo kitas svarbias pareigas. Trijų merų kadencijos nutrūko dėl mirties (Vidmanto Brazio, Marijampolės r. ), gauto ūkio ministro posto (Mindaugo Sinkevičiaus, Jonavos r.) ir kaltinimų prekyba poveikiu (Juozo Bertašiaus, Šakių r.).

Lietuvoje iš viso renkama 60 merų, o jų valdžioje praleistas vidutinis laikas, skaičiuojant pasibaigus šiai kadencijai, viršys dvi kadencijas ir sieks daugiau nei aštuonerius metus. Su pertraukomis ar be jų dešimt ir daugiau metų savivaldybėms vadovauja 19 merų, o penki – 17–26 metus. Nė vienam iš pastarųjų dar nėra 60 metų, tad, jei tik rinkėjai leis, jie gerins politinio ilgaamžiškumo rekordus.

Panevėžyje galbūt pavyks nutraukti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) prakeiksmą, ypač jei į mero postą nusitaikys ir jį gaus Seimo narys Povilas Urbšys, praeityje pats vadovavęs Aukštaitijos sostinės STT valdybai.

Skaitykite: https://naujienos.alfa.lt

2019 m. Sausio mėn. 06 d., Sekmadienis

Rinkimų maratone – gudrūs ėjimai

Panevėžio miesto savivaldybė

Į panevėžiečių namus jau beldžiasi pirmieji parašų prašantys kandidatai į savivaldybės tarybos narius ir jų palaikymo komandos. Panevėžio mieste partijai, visuomeniniam rinkimų komitetui ar savarankiškam dalyviui iki sausio 17-osios reikės surinkti 630 gyventojų parašų, liudijančių, kad jie pritaria tų politikų dalyvavimui rinkimuose.

Visgi parašą dedantis rinkėjas negali būti užtikrintas, kad kandidatas, išrinktas į Tarybą, vėliau neatsuks jam nugaros. Nors Seimas šįmet daugiau nei du kartus padidino užstatą pretendentams į savivaldybių tarybas, kurie išrinkti dėl einamų pareigų negalėtų jose dirbti, tokių politinių turistų atsiras ne viename sąraše. Varžytuvėse dėl rinkėjų Panevėžyje pirmasis startavo Seimo nario Povilo Urbšio vedamas komitetas „Kurkime jaukų miestą Kartu“. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dar praėjusį ketvirtadienį jam išdavė lapus parašams rinkti.

Kelionę po panevėžiečių butus pradėjusio komiteto 25-ių kandidatų sąraše tik du valgantieji politikų duoną – miesto Tarybos narys Rimantas Ridikas ir komiteto lyderis Seimo narys Povilas Urbšys. Visi kiti – nepartiniai ir politikoje aktyviai nedalyvavę parlamentaro šalininkai. „Būtų gerai, jei Vyriausioji rinkimų komisija parašų skaičiaus neribotų, bet dabar ji išduoda lapus tik 1200-ams parašų“, – P. Urbšys nusiteikęs surinkti dvigubai daugiau parašų nei reikalauja nustatyta žemiausia riba.

Vis dėlto, jo nuomone, ir privalomi 630 parašų jau pakankama riba rinkimuose nusiteikusiai dalyvauti partijai ar komitetui. „Suvokiantiems, kad demokratiją reikia kontroliuoti, nes žmonės neva nesąmoningi, todėl jiems būtina nustatyti tam tikrus apribojimus, gali pasirodyti 600 parašų per mažai. Aš manau, kad tiek užtektinai“, – sako Seimo narys.

Skaitykite: https://www.delfi.lt

Nuotr. A. Raščiaus

2019 m. Sausio mėn. 05 d., Šeštadienis

Staiga išvaryta A. Verygos patarėja nutarė netylėti – atskleidė, kas vyksta už uždarų ministerijos durų

Staiga išvaryta A. Verygos patarėja nutarė netylėti – atskleidė, kas vyksta už uždarų ministerijos durų.

Staiga išvaryta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Nendrė Černiauskienė nutarė netylėti ir atskleidė tai, kas vyksta už uždarų ministerijos durų. Už korupcijos prevenciją atsakinga patarėja N.Černiauskienė, anksčiau dirbusi Specialiųjų tyrimų tarnyboje, buvo atleista kaip praradusi ministro pasitikėjimą. „Jis man pasakė, kad aš turėčiau trauktis, nes žmonės manęs bijo. Atsakiau, kad ne dėl draugystės atėjau į ministeriją dirbti“, – taip patarėja iš pradžių atrėžė A.Verygai, pasiūliusiam išeiti savo noru.

Gražiuoju trauktis nesutikusios N.Černiauskienės atleidimas buvo palydėtas kaltinimų. Ji buvo įvardyta kaip viena netinkamos lyderystės pavyzdžių, dėl jos kaltės esą vėlavo kai kurios Vyriausybės programoje suplanuotos priemonės. Šiuos kaltinimus išgirdusi N.Černiauskienė pagrasino dėl šmeižto kreiptis į teismą. „Tai, kas buvo padaryta, – elementarus viešųjų ryšių neraštingumas.

 

Užteko mandagiai patylėti, padėkoti už darbus ir uždaryti duris. Juk buvo tarpušventis ir niekas nebūtų pasigedęs tos informacijos“, – portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ sakė buvusi patarėja.

 

– Seimo narys Povilas Urbšys, komentuodamas jūsų atleidimą, išsakė versiją, kad jūs esą tapote nekontroliuojama ir galėjote pradėti kelti grėsmę pačiam A.Verygai – paklausėme N.Černiauskienės.

– Manau, kad grupės, kurios buvo suinteresuotos mane patraukti, nes matė, jog negali patraukti ministro, sukeldamos baimę, kad esu nekontroliuojama, suveikė sėkmingai – A.Veryga pakliuvo į spąstus tų žmonių, kuriems buvo naudinga patraukti mane.


Skaitykite: https://www.lrytas.lt

Nuotr. Lrytas.lt koliažas

2019 m. Sausio mėn. 04 d., Penktadienis

Politikų paramos fondai: leisti ar drausti?

Seimo narys Povilas Urbšys inicijavo įstatymo pataisą, kuri, jei Seimas pritars, uždraus Seimo ir savivaldybių tarybų nariams steigti savo vardo labdaros ir paramos fondus. Anot P.Urbšio, tokie fondai yra galimos landos politinei korupcijai, nes per fondus apeinamas politinių partijų finansavimo įstatymas, draudžiantis juridiniams asmenims finansiškai paremti partijas. O šit finansiškai paremti politikų įsteigtus vardinius labdaros fondus gali ir juridiniai subjektai.

P.Urbšio teigimu, iš tikro labai daug kalbama apie politinę korupciją, kalbama, kaip apsiginti nuo verslo pinigų, kad jie „negadintų“ politikų, bet iš tiesų į visa tai žiūrima pro pirštus. Nes politikų įsteigtuose labdaros ir paramos fonduose yra legalizuota neskaidraus atsiskaitymo galimybė. Į fondą gali iš verslo ateiti įvairios pinigų sumos ir jas galima konvertuoti į įvairias dovanas, paramą, skirtą žmonėms, kurie dažniausiai yra politiko rinkėjai.

„Apeinant partijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymus, galima daryti sau politinę savireklamą, - aiškino P.Urbšys. - Iš privačių ūkio subjektų per fondus imti pinigus. Ir teismuose labai sunku įrodyti, jog kai politikas Seime balsavo už konkrečiai verslo grupei naudingą įstatymo pataisą, ta verslo grupė pervedė pinigus į politiko įsteigtą fondą“.

Dar sunkiau įrodyti, jei fondas įsteigtas lobisto vardu, o iš tiesų yra konkretaus politiko fondas. P.Urbšys atkreipė dėmesį, jog Seimas vos ne vieningai pasmerkė „MG Baltic“ neleistinus ryšius su kai kuriais politikais bei partija. Bet kai Ramūnas Karbauskis per savo įsteigtą fondą „Švieskime vaikus“ gavo iš savo koncerno įmonių 0,5 mln. Eur, kad pasiūtų ir išdalintų darželinukams tautinių rūbelių, niekas jokio neskaidrumo nemato. Esą rūbelius dalijo ne „valstiečiai“, bet tik dėdės ir tetos. „Todėl laikas tą politikų fondų skylę užlopyti, - reziumavo P.Urbšys, - o balsuojant pamatysime, kiek Seimo nariams iš tikrųjų rūpi tvarka ir skaidrumas. Prisimenu, kai šios kadencijos Seimas tik pradėjo darbą, „MG Baltic“ visiems Seimo nariams norėjo padovanoti po knygą apie Joną Basanavičių. Atsisakėme. Knygas atidavėme bibliotekoms, kad niekas mūsų neįtartų neskaidrumu. O dabar žiūrėsime, ar nebus dvejopų standartų. Gal politikams blogas tas koncernas, kuris Seime neturi „stogo“? O geri tie koncernai, kurie „stogus“ turi?“.

Skaitykite:http://www.respublika.lt

Nuotr. S. Žumbio

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 2 iš 275