Naujienos

2020 m. Balandis mėn. 03 d., Penktadienis

P. Urbšys: Opozicija – spekuliantų stogas Seime?

Opozicijos atstovai, ypatingai konservatoriai su liberalais, mūrų stojo prieš siūlymą suteikti galimybę vyriausybei ekstremalios situacijos metu prireikus reguliuoti būtinųjų prekių kainas.

Povilas Urbšys pasisakė prieš tokius opozicijos siūlymus ir išreiškė kritiką „spekuliantų gynėjams“. „Kai kurie konservatoriai lenktyniauja su liberalais, kurie yra tikresni liberalai. Linkėčiau vis dėlto konservatoriams išsaugoti savo pagrindinę tapatybę, o ji būtent yra susijusi su tradiciniu požiūriu į valstybę ir į pagrindinį valstybės tikslą ginti viešąjį interesą, o ne atstovauti atskirų verslo grupių interesams”, – sakė P. Urbšys.

Pasisakymą žiūrėkite čia.

2020 m. Balandis mėn. 02 d., Ketvirtadienis

Valdantieji sustabdė paramą smulkiajam verslui

verslas.jpg

Kovo 31 d. Seimo posėdyje įstatymo projektu buvo siūloma užtikrinti savarankiškai dirbantiems asmenimis, kurių Lietuvoje yra 140 tūkst., subsidijas iš valstybės biudžeto dėl paskelbto karantino metu patiriamų nuostolių.

Įstatymo priėmimą sustabdė valdantieji, nes išsigando, kad priimamos įstatymo pataisos yra pasiūlytos ne pačių valdančiųjų, o opozicijos.

Povilas Urbšys šį valdančiųjų elgesį įvardijo kaip principą „ne tie pa­siū­lė”.

P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2020 m. Balandis mėn. 02 d., Ketvirtadienis

Valdantieji sutrukdė įstatymo pataisas dėl medikų algų pakėlimo

mediku_klausimas.jpg

R. Martinėlis Seimo posėdyje pristatė kartu su A. Matulu suformuotas įstatymo pataisas, kad vi­siems me­di­ci­nos įstai­gų dar­buo­to­jams bū­tų mo­ka­mas 50 % prie­das prie at­ly­gi­ni­mo pa­sto­vio­sios dar­bo už­mo­kes­čio da­lies, o tik dir­ban­tiems ypač pa­vo­jin­gų li­gų ži­di­niuo­se ir vyk­dan­tiems pro­fi­lak­ti­nes prie­mo­nes bū­tų mo­ka­mas 100–150 % jų pa­sto­vio­sios dar­bo už­mo­kes­čio da­lies dy­džio prie­das.

Povilas Urbšys pasisakė už šį pasiūlymą. Žiūrėkite čia.

Bal­sa­vo 102 Sei­mo na­riai: už – 53, prieš – 11, su­si­lai­kė 38. Pa­siū­ly­mui pri­tar­ta.

Balsuojant dėl viso įstatymo projekto, o valdantiesiems ištraukus korteles, bal­sa­vo 57 Sei­mo na­riai, įstatymas nepriimtas.

Povilas Urbšys kritikavo tokius valdančiųjų veiksmus. "Anksčiau patys valdantieji pik­ti­no­si bū­tent opo­zi­ci­ja, ko­dėl jie trau­kia kor­te­les ir ne­pri­ima bū­ti­nų įsta­ty­mų vals­ty­bė­je, šiuo at­ve­ju, pa­si­ro­do, patys rodo savo politinį išskaičiavimą, nes gerą pasiūlymą pateikė ne valdantieji,"-kalbėjo politikas.

 

2020 m. Balandis mėn. 01 d., Trečiadienis

Griežtinti laisvės atėmimo bausmę už piktybišką koronaviruso platinimą pritrūko balsų

Griežtinti laisvės atėmimo bausmę už piktybišką koronaviruso platinimą pritrūko balsų

Seimas sugriežtino baudas už karantino taisyklių nesilaikymą, o griežtinti laisvės atėmimo bausmę už piktybišką ligos platinimą pritrūko balsų.

Už Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus per priėmimą balsavo 70, prieš – 2 , susilaikė – 31 parlamentaras. Už Baudžiamojo kodekso pakeitimus toje pačioje stadijoje balsavo 57, susilaikė – 2 Seimo nariai.

Pristatydamas įstatymo projektus, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sakė, kad pakeitimų būtinybę diktuoja laikmečio iššūkiai.

„Mes gyvename labai pavojingu laikotarpiu, ir situacija keičiasi žaibišku greičiu. Įstatymai, kurie galioja šiandieną, buvo priimti taikos metu. Dabar mes turime karo su COVID-19 virusu atvejį. Šį kartą neabejotinai laimėsime. Nors pastaruosius metus mūsų politika bausmių ir baudų atžvilgiu buvo apgalvotai švelninama. Šiandieną esame priversti teikti siūlymą griežtinti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę už karantino taisyklių pažeidimus“, – sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Pasak ministro, pakeitimais siekiama, kad visi, o ne tik dalis Lietuvos gyventojų suprastų situacijos rimtumą.

„Kol kas policija negali bausti pažeidėjų, nesilaikančių karantino taisyklių. Gali tik įspėti. Keičiame tai. Jeigu Seimas pritars, administracinių teisės pažeidimų protokolus galės surašyti ne tik policija, bet ir kiti pareigūnai“, – sakė E. Jankevičius.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas reiškė abejones, ar pakeitimai veiks. Parlamentaras pritarė ir sakė, kad yra gerai, kad atsiranda daugiau subjektų, kurie gali išnagrinėti administracinę bylą ir priimti sprendimą. Iki šiol tą galėjo daryti tik visuomenės sveikatos centro specialistai.

Tačiau jis abejojo sprendimais dėl baudų didinimo Administracinių nusižengimų kodekse ir atsakomybės didinimo Baudžiamajame kodekse.

„Bent praeitą savaitę dar nebuvo nei vienos nuobaudos. Siekiant, kad nuobauda atgrasytų, ją reikia taikyti. Kai jos netaikome, kai tai nėra paviešinama , tai nėra jokios įtakos pažeidimų užkardymui“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Parlamentaras iš Mišrios Seimo narių grupės Povilas Urbšys svarstė priešingai. Jis pasisakė palaikydamas baudžiamosios atsakomybės griežtinimą.

„Akivaizdu, kad yra asmenų, kurie vadovaujasi tik baimės refleksu“, – sakė P. Urbšys.

Nuotr. K. Čachovskij

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. kovas mėn. 31 d., Antradienis

Seimas grįžta prie kainų reguliavimo: kai kurie baiminasi, kad tokia priemonė padidintų šešėlinę rinką

619514-547459-1287x836.jpgSeimas vėl svarsto, ar ekstremalios situacijos metu šalyje galėtų būti reguliuojamos būtiniausių prekių – medicininių kaukių, respiratorių, dezinfekcinio skysčio ir pan. kainos

Seimo narys Jurgis Razma svarstymo metu abejojo įstatymo reikalingumu ir tikino, kad būtiniausios prekės gali būti suprastos labai plačiai, todėl nežinia, kokių produktų kainos galėtų būti reguliuojamos.

„Ar tikrai mes norime eiti nuo rinkos ekonomikos į socializmo laikus? Net nežinau, ar mums to šiandien reikia“, – sako jis.

Anot jo, ekstremaliosios padėties metu nebuvo daug prekių, kurių kainos didėjo, daugiausiai kainos didėjo tik medicininių prekių. Tačiau Seimo narys pabrėžia, kad jos didėjo tik šešėlinėje rinkoje, o ją kontroliuoti – sunku. Taip pat, anot J. Razmos, maisto prekių kainos nedidėjo, tą patį pažadėjo ir prekybininkai.

Tuo metu Seimo narys Povilas Urbšys sako, kad nenormalu, jog apsauginės kaukės, kurios kainavo 1 eurą – dabar kainuoja 10 eurų, o dezinfekcinis skystis, kuris kainavo 15 eurų – dabar kainuoja 50 eurų. Todėl P. Urbšys siūlo pritarti siūlymui ir reguliuoti kainas.

„Turi Vyriausybė turėti įrankį kontroliuoti tuos, kurie, prisidengę verslu, didina produktų kainas, taip rizikuodami žmonių gyvybe ir sveikata“, – sako P. Urbšys.

Ar pritarti Vyriausybės siūlymui reguliuoti kainas – Seimas balsuos kiek vėliau šiandien vakare.

D.Umbraso nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

2020 m. kovas mėn. 31 d., Antradienis

V.Bakas Seimo salėje grąžino D.Jauniškio jam įteiktą apdovanojimą: nepritariu tam, ką darote dabar

vytautas-bakas-ir-darius-jauniskis-5e609c314ec30.jpgPrezidentas Gitanas Nausėda Seimui teikia Dariaus Jauniškio kandidatūrą antrai kadencijai eiti Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas. Seimo tribūnoje stovėjusiam D.Jauniškiui parlamentaras Vytautas Bakas grąžino iš VSD anksčiau gautą apdovanojimą.
D.Jauniškio kandidatūrą Seimo nariams pristatė prezidento Nacionalinio saugumo grupės vadovas, G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas Jonas Vytautas Žukas. Pirmiausia jis pristatė Seimo nutarimo projektą dėl D.Jauniškio atleidimo iš VSD vadovo pareigų.
Užduodamas klausimą D.Jauniškiui, Seimo narys Povilas Urbšys citavo, kaip sakė, VSD darbuotojo kreipimąsi, kuriame esą teigiama, kad 2018 metų liepos 13 dieną VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis tarnybiniame kabinete jam padavė du lapus su žmonių vardais ir pavardėmis bei paaiškino, kad juos reikia patikrinti, o visą informaciją pateikti D.Jauniškiui. P.Urbšys, skaitydamas VSD darbuotojo raštą, nurodė, kad jame rašoma, jog surinkta medžiaga perduota D.Jauniškiui ir pakomentuota žodžiu. „Direktorius pokalbio pabaigoje man pasakė, kad jis pateiktos informacijos pilnoje apimtyje jam nepasakos ir tik įvardins asmenis, kurie yra blogi, – kaip sakė, VSD darbuotojo kreipimąsi citavo P.Urbšys. – Kas yra tas X, kuriam jūs atsiskaitėte dėl surinktų duomenų?“ D.Jauniškis teigė jau daug kartų sakęs ir darsyk pakartosiantis, kad nėra jokio X, kuriam jis atsiskaitantis.
Skaitykite: https://www.15min.lt/

2020 m. kovas mėn. 30 d., Pirmadienis

Pasaulinė atvirų durų diena daro pertrauką

GScreenshot_57.jpglobalizacija pateikė pasauliui sąskaitą - drauge su žmonių (darbo jėgos), prekių, paslaugų, investicijų, kapitalo laisvu judėjimu nevaržomai išplito ir koronavirusas. Kaip keisis pasaulis ir Lietuva po koronaviruso pandemijos?

Kaip keisis pasaulis ir Lietuva po karonaviruso pandemijos, prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Povilas URBŠYS, Vilniaus universiteto dėstytoja, socialinių mokslų daktarė Jolanta SOLNYŠKINIENĖ, filosofas Krescencijus STOŠKUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Jei bandai lyginti mūsų tarpukario ekonomiką ir dabartinę, tai atkurdami nepriklausomybę mes daugiau kalbėjome apie atsiskyrimą, kaip mes vystysime ekonomiką. Dabar mūsų nepriklausomybę labai dažnai užgožia tokie žodžiai kaip integracija, globalūs sprendimai. Tačiau užklupo koronavirusas ir matome, kad ne tik Kinijos ekonomika, bet ir viso pasaulio ekonomika patiria smūgius. Valstybės, kurios per daug nesiintegravo ir išsaugojo savo gamybą, gali elgtis bent kiek savarankiškai, išlikti geresnėje pozicijoje.

P.URBŠYS: Dabar sunkiausia apibrėžti, kas yra pasekmė ir kas yra priežastis. Matome, kad pasaulio politinė ir ekonominė sistema kaista. Tai, ką mes dabar patiriame, yra vartotojiškumo suabsoliutinimo pasekmė, kuri XXI amžiuje akivaizdžiai juntama. Būtent vartotojiškumo suabsoliutinimo buvo iškelta virš visko globalizacijos teorija, paremta ekonominės rinkos dominavimu. XX a. pabaigoje pajutome tai, kad rinkos suabsoliutinimas privedė prie didelių socialinių problemų. Pati rinka tų problemų neišsprendžia, nes rinkos vienas iš pagrindinių tikslų yra pelnas ir vartojimo skatinimas. Pati globalizacijos sistema buvo palikta augančiam vartotojiškumui tenkinti ar net dirbtinai auginti, atskiros valstybės ar atskiri pasaulio regionai tapo tam tikromis gamyklomis ar fabrikais. Kas yra Kinija? Tai yra viena iš didžiausių pasaulio gamybos įmonių, kur yra sukoncentruota įvairių prekių gamyba ir tomis prekėmis naudojasi didžioji dalis pasaulio vartotojų. Koronaviruso atsiradimas yra nežmoniško vartojimo pasekmė. Vienaip ar kitaip virusas atsiranda iš gyvulinės kilmės, yra tokios hipotezės, kad atsiranda būtent iš tokių, jau nykstančių, gyvybės rūšių, kurios buvo beatodairiškai naikinamos ir vartojamos. Galima sakyti, gamta savotiškai keršija žmonių populiacijai.

Kas atsitiko? Ta globali sistema neatlaiko dabartinių iššūkių. Jei kalbame apie elementariausias buitines priemones, kurios reikalingos apsisaugoti nuo koronaviruso, jų nėra. Ne už kalnų, kai pajusime ekonomines ir finansines pasekmes, pradės stoti Kinijos ekonomikos augimas, sutriks elementariausių prekių tiekimas. Tai ir yra galimybė pamąstyti, ar ta atvira sistema, kuri buvo dirbtinai kuriama, iš tikrųjų šiandien gali apsaugoti konkrečias valstybes, kurios yra daugiausiai priklausomos nuo globalizacijos proceso. Jei mes kalbame apie rinkos ekonomiką, tai matome, kad noras bet kokia kaina turėti didžiausią pelną, pavirsta žmonių plėšimu. Paimkime būtiniausias prekes, kurios susijusios su apsauga. Respiratoriai prieš mėnesį kainavo 1-2 Eur, dabar kaina siekia nuo 7 iki 10 Eur. Kur yra riba? Kur yra verslas, o kur bandymas pasipelnyti žmonių nelaime. Man atrodo, kad valstybės, kurios vienaip ar kitaip suvoks, kaip turi save perorientuoti ir ne visiškai atsiduoti globalizacijai, galės atremti šį iššūkį. Paskutinioji krizė privertė Lietuvą orientuotis ne į Rytų, o į Vakarų rinkas. Jei mūsų valstybė nepadarys elementarių išvadų, kad privalome turėti būtinų prekių, kurios užtikrintų mūsų atsparumą tam tikroms epidemijoms, kitiems kataklizmams, liksime vėl priklausomi nuo globalizacijos ir nuo atviros rinkos, man atrodo, galime patys save pasmerkti sunaikinimui.

ELTA nuotr.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

2020 m. kovas mėn. 28 d., Šeštadienis

Virusas gali numarinti ir VSD skandalą

 P.Urbšys kartu su skandalą įpūtusiu ir anoniminio aukšto saugumo pareigūno pranešimą paviešinusiu kolega Vytautu Baku į artimiausią Seimo posėdį kviečia VSD direktorių Darių Jauniškį ir jam parengė daugiau kaip dvi dešimtis klausimų apie šią istoriją.

Prezidentūra, valdantieji ir opoziciniai konservatoriai, prisidengdami koronavirusu, tikisi užgniaužti neseniai plykstelėjusį skandalą dėl galimo Valstybės saugumo departamento (VSD) kišimosi į politiką. Taip tvirtina Seimo narys Povilas Urbšys.

P.Urbšys kartu su skandalą įpūtusiu ir anoniminio aukšto saugumo pareigūno pranešimą paviešinusiu kolega Vytautu Baku į artimiausią Seimo posėdį kviečia VSD direktorių Darių Jauniškį ir jam parengė daugiau kaip dvi dešimtis klausimų apie šią istoriją.

 Tačiau artimiausio Seimo posėdžio darbotvarkėje VSD direktoriaus atsakymų į klausimus nėra numatyta, kaip ir diskusijų dėl galimo parlamentinio tyrimo.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad tądien pateiks kandidatą į VSD vadovus naujai kadencijai. Beveik neabejojama, kad tai bus D.Jauniškis.


Jūs manote, jog valdžia tikisi, kad koronaviruso krizė padės užmiršti kilusį triukšmą dėl galimo VSD kišimosi į politiką? – „Lietuvos rytas“ paklausė P.Urbšio, politiko, kuris slaptųjų institucijų veiklos metodus žino ir kaip buvęs aukštas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnas.

– Tai visiškai akivaizdu. Tikimasi, kad nusileidusi karantino uždanga uždengs ir šį skandalą, kurį bus galima sušluoti į kampą ir ten pamiršti.

Žinoma, suprantu, kad dabartinių grėsmių akivaizdoje galimai neteisėtas VSD informacijos rinkimas ir kaupimas apie politikus, visuomenės veikėjus atrodo lyg ir nereikšminga smulkmena.

Tačiau koronavirusas praeis, kai jį įveiks mūsų imuninė sistema. Bet kaip bus su valstybės imunine sistema ir demokratijos sveikata, kuri galbūt buvo vėl sutrikdyta? Klausimai, kuriuos ore pakabino šis skandalas, liks.

Kalbama, kad dėl šio skandalo valdžios viršūnėse galėjo būti sudaryti kokie nors sandėriai. Kas kokius žaidimus galėjo sužaisti ir kodėl?

– Prisiminkime, kad tuo metu, kai kilo šis triukšmas, visu frontu vyko kova tarp Prezidentūros ir valdančiųjų valstiečių.

 Tačiau jau tuomet svarstyta, kaip sudaryti bent laikinas paliaubas, ir buvo matyti, jog valstiečių vadovas Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis neapsisprendžia, ar reikėtų šį skandalą paversti ginklu prieš G.Nausėdą, ar verčiau to nedaryti dėl šventos ramybės. Arba kol kas viską pritildyti kaip galimą Prezidentūros šantažo įrankį ateityje.

Ką turite galvoje?

– Prezidentas, kaip pamename, iš karto itin kategoriškai pasakė, kad čia viskas gerai ir niekam nereikia kišti nosies į tuos reikalus.

R.Karbauskis iš pradžių taip pat ėmė skelbti, kad čia provokacija, bet netrukus ėmė laidyti užuominas, jog reikalas gali būti daug rimtesnis, nei atrodė.

Beje, dar dviprasmiškiau kalbėjo premjeras, kurio pozicija taip ir liko neaiški.

Mano nuomone, jiedu supranta, kad tuo atveju, jei Seimas imtų rimtai gilintis į šią istoriją, nemaloniausia gali būti būtent prezidentui ir jo aplinkai. Manau, kad dabartinė Prezidentūra vienokiu ar kitokiu būdu yra susijusi su tos informacijos rinkimu.

 Be to, kyla klausimas, ar tikrai saugumui natūralus ir netgi privalomas visų kandidatų į prezidentus tikrinimas, kaip tikino pats VSD direktorius? Abejoju.

Bet kokiu atveju, manau, kad reikėtų iki galo išsiaiškinti, koks buvo oficialus teisinis tų tikrinimų ir nurodymų juos vykdyti statusas.

Atkreipčiau dėmesį į vieną aplinkybę: iš kur VSD, duodamas pavedimus surinkti informaciją ir apie verslininkus, iš kurių ketinama prašyti paramos, galėjo apie tai žinoti?

Labiausiai tikėtina, kad VSD arba jau tada sekė G.Nausėdos aplinką, arba turėjo žinių apie tuos ketinimus iš jos pačios. O gal saugumas dar ir rado kokių nors ne visai skaidrių dalykų pretendento į prezidentus aplinkoje ar tarp paramos jam teikėjų?

Beje, STT ir prokuratūra, kaip teigiama, tyrė šią istoriją net dešimt mėnesių – pernai, kai jau vyko rinkimų kampanija. Darau prielaidą, kad STT buvo gavusi sankciją klausytis ir G.Nausėdos aplinkos žmonių, ir galbūt net VSD vadovų. O ką dabar daryti su tokia medžiaga? Kas bus, jei ji bus kedenama Seimo tyrimo metu?

Taigi visų šių niuansų detalus nagrinėjimas prezidentui būtų nemalonus ir nereikalingas. Juolab kad G.Nausėda, atrodo, siekia kuo geresnių santykių su specialiųjų ir jėgos struktūrų sistema.

Nuotr. lrytas.lt koliažas

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

2020 m. kovas mėn. 27 d., Penktadienis

Koronavirusas Lietuvoje atskleidė neįtikėtiną faktą: egzistuoja „slapta“ krizių valdymo grupė

 Apie specialų specialių Krizių valdymo centrą anksčiau kalbėjo ir S.Skvernelis, D.Grybauskaitė.

Valdžia metų metus kalbėjo apie būtinybę steigti Krizių valdymo centrą, kuris prognozuotų ekstremalias situacijas. Tačiau kai tokia krizė šalį užklupo koronaviruso pavidalu – vėl sumaištis.

Vasario pabaigoje Vyriausybė dėl koronaviruso protrūkio paskelbė ekstremalią situaciją ir sudarė Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą (VESOC), kurio vadovu paskyrė sveikatos apsaugos ministrą valstietį Aurelijų Verygą.

Tačiau pastaruoju metu šio centro veikla sulaukia daug kritikos – dėl laiku nepriimamų sprendimų, taip pat dėl nekompetencijos.

Kai kurie politikai ir gydytojai pareiškė, kad krizę turėtų valdyti ne medikas, o kariškis. Tačiau ar pandemija galėjo būti prognozuojama iš anksto ir kaip reikėjo tam ruoštis? Ar dabar nebūtų mažiau sumaišties, jeigu efektyviai veiktų nuolatinė krizių prevencijos struktūra?


Jeigu kūnu būtų virtę dar 2016 metų pabaigoje ištarti ką tik premjeru paskirto Sauliaus Skvernelio žodžiai, galinčias kilti krizes turėjo numatyti ir jas padėti valdyti specialus nuolat veikiantis Krizių valdymo centras.

„Dabar, kai šalyje arba už jos ribų susidaro ekstremali situacija, nėra mechanizmo aukščiausiu lygiu sprendimų priėmėjams gauti laiku informaciją ir priimti sprendimus. Kalbame pirmiausia apie geopolitines peripetijas. Reikalinga stebėsena, analizė, sprendimų priėmimo projektai, kad specialistai galėtų pasiūlyti vieną ar kitą projektą, kaip išvengti tos krizės, užkirsti kelią arba jai įvykus, kokiu būdu turėtų būti sprendžiama“, – tuomet dėstė S.Skvernelis.

Premjero įsivaizdavimu, tokiame centre galėtų dirbti pora etatinių darbuotojų, o kitus paskirtų valstybės institucijos: „Skirtingos institucijos deleguotų savo žmones, o Vyriausybės kanceliarijos sudėtyje būtų vienas ar du darbuotojai.“

Tokia savo vizija S.Skvernelis dalijosi prisiminęs nelaimę Baltijoje, kai į jūrą nukrito lėktuvas su lietuvių pilotais ir valstybės institucijos nesugebėjo veikti tinkamai.

O dar anksčiau, reaguodama į Europos Sąjungą ištikusią pabėgėlių krizę, apie būtinybę įsteigti Krizių valdymo centrą buvo užsiminusi ir buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Tuometė prezidentė įsivaizdavo, kad kokybiškai veikiantis centras galėtų suvienyti specialistus iš Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijų, kitų institucijų.

Povilas Urbšys, Seimo narys: „Valdžios kalbos apie Krizių valdymo centrą, atrodo, tebuvo svaičiojimai. Net jei jis ir egzistuoja kažkur popieriuose ar giliuose požeminiuose bunkeriuose, krizės atveju mes jo nei matome, nei girdime.

Mes bėgame koronavirusui iš paskos – vėl buvome užklupti krizės netikėtai ir nepasiruošę. Apsaugos priemonių susizgrimbama ieškoti tik medikams pradėjus kelti triukšmą, mėginių irgi tik vargais negalais išsireikalaujama. O kodėl tuo negalėjo būti pradėta rūpintis dar sausį ar vasarį, o ne dabar, kai mėginių ir apsaugos priemonių trūksta jau visame pasaulyje?

Gal ši krizė ištrauks tą centrą iš slėptuvės ir bus mums pamoka, kad apie efektyvesnį krizių valdymą jau turime ne tik kalbėti, bet ir ką nors padaryti, pasiruošti, kad kiekvieną kartą nereikėtų kovoti tik su pasekmėmis, kurios šiuo atveju gali būti itin liūdnos, o panašių krizių gali tik daugėti.“

Nuotr. lrytas.lt montažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt




2020 m. kovas mėn. 25 d., Trečiadienis

Rezonansinį burbulą susprogdino teismas

Metų metus trukęs apklausų Panevėžio STT rūmuose, taip pat pas Panevėžio prokurorus maratonas ieškant korupcijos įrodymų rezonansinėje krepšinio čempionato byloje baigėsi tyrėjų fiasko Vilniaus teismuose.

Šią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas atmetė prokurorų skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo dar 2018-ųjų rudenį priimtą sprendimą, kuriuo visiškai išteisinti buvęs Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius, jo patarėjas Darius Simėnas, buvęs Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, Lietuvos krepšinio federacija (LKF) bei dar keturi kaltinamieji dėl veiksmų, susijusių su pasirengimu 2011 m. Europos krepšinio čempionatui.

Šioje byloje septyni fiziniai asmenys ir LKF buvo kaltinti dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, Panevėžio miesto savivaldybės lėšų įgijimo apgaule ir šių lėšų panaudojimo ne 2011 metais Lietuvoje vykusio Europos krepšinio čempionato reikmėms, bet vieno iš Panevėžio miesto viešbučių rekonstrukcijai. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai konstatavo, jog visų kaltinamųjų veiksmuose išties nebuvo jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių, o LKF ir Panevėžio miesto savivaldybės sudaryta sutartis buvo realiai vykdoma ir ji nebuvo fiktyvi.

Bylą politizuota vadina ir buvęs Panevėžio meras, šiuo metu miesto Tarybos opozicijoje esančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Vitalijus Satkevičius. Anot jo, per septynerius metus byla lyg tyčia suaktyvėdavo prieš rinkimus. „Dėl tokių prokuratūros ir STT veiksmų nukentėjo mano sveikata ir geras vardas. Pasijutau esąs žlugdomas kaip politikas ir kaip žmogus. Drauge su manimi visą šį absurdą turėjo išgyventi mano šeima ir kiti artimieji. Šią bylą 2010-aisiais pradėjo Panevėžio STT vadovas Povilas Urbšys, vėliau tapęs politiku. Nekalti žmonės daugiau kaip 7 metus buvo tąsomi po tardymus ir teismus. Manau, kad Lietuvos Respublikos Seimas turėtų priimti Ombudsmeno įstatymą, kad tokias politizuotas bylas užkardytų dar jų pradžioje. Taip pat spec. tarnybų darbuotojams baigus tarnybą, turėtų būti bent 5 metus draudžiama kandidatuoti į politines pareigas“, – spaudai išplatintame pranešime teigia V. Satkevičius.

Seimo narys P. Urbšys atremia, jog ši rezonansinė baudžiamoji byla pradėta jam jau pasitraukus iš STT. „Tarybos narys painioja baudžiamąją bylą su tyrimo byla. Kai aš vadovavau STT Panevėžio padaliniui, buvo pradėta tyrimo byla. Baudžiamoji pradėta man ten nebesant. Man tikrai sunku atsakyti už kokybę baudžiamosios bylos, kuri pradėta man ten nesant“, – kalbėjo politikas. P. Urbšys teigia nematantis bylos sąsajų su politika.

„Tam pačiam Tarybos nariui reikėtų prisiminti, kad kai kėlė kandidatūrą į Seimą, jo atžvilgiu pagal baudžiamąją bylą jokie veiksmai nebuvo padaryti. Veiksmus, susijusius su įtarimais, STT inicijavo po rinkimų. V. Satkevičius pamiršo ir kitą svarbią aplinkybę. Kai buvo meras, lankėsi STT ir jam patariau visus veiksmus, susijusius su čempionato organizavimu, daryti viešai. Džiaugiuosi, kad tos mano rekomendacijos padėjo žmogui išvengti skaudžių pasekmių“, – teigė P. Urbšys. Buvęs STT vadovas tvirtina, jog iš šalies stebėdamas bylos eigą, buvo nustebęs, kai buvo reiškiami įtarimai V. Satkevičiui. Seimūnas sako ir iki šiol nesuprantąs, kodėl byla buvo išskirta į dvi atskiras. Kitoje buvo teisiama viešbučio savininkė Dalia Kuklierienė, šiuo metu pasikeitusi pavardę.

„Jie atidarė seifo duris ir nusisuko, po to leido kitam asmeniui tame seife pasijausti šeimininku. Buvo atskirta pasekmė nuo priežasties“, – sako P. Urbšys.

Nuotr. Sekundė

Skaitykite:https://sekunde.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 1 iš 324