Naujienos

2020 m. Gegužė mėn. 26 d., Antradienis

Seime – „valstiečių“ atkirtis Nausėdai: siūlo nemažinti GPM

Seime – „valstiečių“ atkirtis Nausėdai: siūlo nemažinti GPM

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant laikinai, iki metų pabaigos penkiais punktais iki 15 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM), „valstiečiai“ siūlo tarifo nekeisti.

Siūlymą registravo Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, Teisės ir teisėtvarkos, Biudžeto ir finansų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų vadovai Agnė Širinskienė, Valius Ąžuolas ir Guoda Burokienė, o taip pat Aušrinė Norkienė, Vida Ačienė, Audronė Jankuvienė, Laimutė Matkevičienė ir Tomas Tomilinas.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys T. Tomilinas sako, kad šalies vadovo siūlyme dėl GPM mažinimo „rizikų yra daugiau nei galimos naudos“.

„Savivaldybių biudžetai jau dabar yra tokioje neidealioje būklėje, matome, kad pinigai galimai nueis ne į vartojimą, o taupymą, kas šiuo metu nėra labai aktualu. Trečia, bus negatyvus poveikis skurdo ir nelygybės rodikliams“, – BNS sakė T. Tomilinas.

Kita grupė parlamentarų siūlo nuo liepos iki gruodžio pabaigos taikyti 15 proc. GPM visų darbuotojų pajamoms iki vieno vidutinio darbo užmokesčio - 1358,6 euro.

Tokio siūlymo iniciatoriai valdantiesiems priklausantis socialdarbietis Gediminas Kirkilas, socialdemokratė Rasa Budbergytė, konservatorė Irena Degutienė, „valstiečių“ frakcijai priklausantis Naglis Puteikis ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai Povilas Urbšys ir Algirdas Butkevičius. Prezidentas siūlo 5 punktais mažinti GPM ir 50 eurų – iki 400 eurų padidinti NPD. Jeigu Seimas jiems pritartų, nauji tarifai įsigaliotų nuo liepos.

Nuotr. A. Ufarto

Skaitykite:https://www.delfi.lt

2020 m. Gegužė mėn. 24 d., Sekmadienis

Kai buvę pareigūnai tampa įtariamųjų gynėjais

respublikos_nuotr.jpg

Lietuvos teisinei sistemai tenka atlaikyti dar vieną smūgį. Gali būti, kad bus apnuogintos schemos, kaip buvę pareigūnai, perėję į kitą barikadų pusę, tampa korupcinių tinklų dalimi. Kiek verta advokatais tapusių buvusių prokurorų, tyrėjų ar teisėjų darbo praktika ir pavydėtini ryšiai?

„Vakaro žinios“ rašė, kad gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjas Nerijus Valatka neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Susitikimuose aptaria jų žinioje esančių finansinių-ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis ir galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Įdomu tai, kad Š.Mickevičius advokatu tapo 2013 metais. Iki 2011 m. kovo 1 d. ėjo FNTT Kauno skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas. Jo vaidmenį šioje byloje generalinis prokuroras Evaldas Pašilis įvardija kaip tarpininko. Be to, advokatas Š.Mickevičiaus brolis Mindaugas Mickevičius yra vienas iš akcininkų bendrovės „Diena Media News“, leidžiančios laikraščius „Kauno diena“, „Klaipėda“, „Vilniaus diena“. Penktadienį Vilniaus apylinkės teismas advokato Š.Mickevičiaus suėmimą pratęsė dar dešimčiai dienų skaičiuojant nuo gegužės 23 dienos. Sulaikytų prokurorų suėmimo pratęsti neprašyta.

Pavyzdžių, kai į advokato praktiką persiorientuoja prokurorai, teisėjai, STT ar FNTT tyrėjai - ne vienas. Tad kyla klausimas, ar toks pasikeitimas neatveria kelių nesąžiningiems darbams?

Pažintys - tam tikras garantas

Seimo narys, buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys „Vakaro žinioms“ sakė, kad asmeniniai ryšiai panašiose tarnybose - labai svarbūs. „Buvę pareigūnai visada yra interesų sankirtoje. Asmeniniai ryšiai nenutrūksta iš karto, išėjus iš tarnybos. O advokatas gyvena iš savo bylų. Tad jam yra didelė pagunda savo kliento problemas spręsti bandant prieiti prie tam tikrų pareigūnų.

Anksčiau buvo kalbama apie teismuose esančius tunelio žmones, per kuriuos galima išspręsti įvairias bylas. Kyšio perdavime asmeninis pasitikėjimas yra labai svarbus. Tas, kuris suinteresuotas paimti kyšį, nenori būti ištrauktas į dienos šviesą. Todėl buvęs bendradarbis ar buvęs mokslo draugas yra netgi tam tikras garantas, kad tai nėra provokacija.

Grandinė yra tokia: buvęs pareigūnas - esamas advokatas - kreipiasi į esamą pareigūną. Jeigu tas asmuo pats negali padėti, kreipiasi į kolegą, kuris gali išspręsti problemą, ir taip toliau. Grandinėje dalyvauja tik patikimi asmenys, kurie yra suinteresuoti daromo sandėrio baigtimi“, - sako P.Urbšys.

Jis iš karto priduria, kad visus buvusius pareigūnus, kurie perėjo į advokato darbą, įtarinėti korupciniais ryšiais būtų neteisinga: „Absoliutinti negalime, viskas priklauso nuo konkretaus asmens. Jeigu jis, eidamas prokuroro ar FNTT pareigūno pareigas, užsiiminėjo neteisėtais veiksmais, tvarkė įvairių asmenų reikalus, pasinaudodamas savo tarnybiniais įgaliojimais, tai ir tapęs advokatu greičiausiai bus tarpininku tarp pareigūnų ir asmenų, kurie suinteresuoti jiems palankiais sprendimais. Manau, tokių buvusių pareigūnų, kurie būtent taip įsivaizduoja advokato darbą, yra mažuma.“

Nuotr.Eltos

Skaitykite:https://www.respublika.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 22 d., Penktadienis

P. Urbšys: Valdantiesiems, kurie buvo suabejoję ar pareigūnai buvo nusipelnę priemokų koronaviruso metu

priemokos.jpg

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, siūlančios mokėti priedus pavojingų ligų židiniuose dirbantiems pareigūnams, įveikė pirmąjį laiptelį Seime.

P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2020 m. Gegužė mėn. 22 d., Penktadienis

P. Urbšys: Apie Seimo viliones į atogražų miškus

atsinaujina.jpg

Gegužės 19 d. Seimo posėdžyje svarstytas At­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo projektas. Povilas Urbšys teigė neabejojantis, kad už šio įsta­ty­mo pro­jek­to ky­šo la­bai aiš­kus ver­slo in­te­re­sas.

P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2020 m. Gegužė mėn. 21 d., Ketvirtadienis

P. Urbšys: Apie politinės šizofrenijos požymius

politinė_šizofrenija.jpg

Gegužės 19 d. Seimo posėdyje svarstytas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Diskusijos metu P. Urbšys teigė, kad dabar yra stu­mia­mas pro­jek­tas, ku­riuo no­ri­ma su­stip­rin­ti mi­nist­ro ga­lias sa­vo įsa­ky­mais lai­min­ti trą­šų nau­do­ji­mą ir kir­ti­mus draus­ti­niuo­se.

P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2020 m. Gegužė mėn. 21 d., Ketvirtadienis

P. Urbšys: Kodėl valdantiesiems parūpo Lietuvos automobilių kelių direkcijos pertvarka

keliai.jpg

Seime skinasi kelią Vyriausybės siūlymas Automobilių kelių direkciją nuo rugsėjo pertvarkyti iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę. Dar vėliau ją planuoja paversti akcine bendrove.  

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Kelių įstatymo pataisoms: už balsavo 60 parlamentarų, prieš – 30, o susilaikė 15.

Povilo Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2020 m. Gegužė mėn. 20 d., Trečiadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdis

nuotolinis_posedis.jpg

Gegužės 20 d. vykusiame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje buvo svarstoma 2019 m. Vyriausybės veiklos ataskaita, buvo diskutuota apie 2020 metų Seimo rinkimų organizavimą.

Vaizdo įrašą žiūrėkite čia.

2020 m. Gegužė mėn. 19 d., Antradienis

Siūlymas mokėti priedus pareigūnams Seime įveikė pirmąjį laiptelį

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, siūlančios mokėti priedus pavojingų ligų židiniuose dirbantiems pareigūnams, įveikė pirmąjį laiptelį Seime. Už šias Seimo nario Vytauto Bako antradienį parlamentarų grupės vardu pristatytas pataisas po pateikimo balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 21 parlamentaras. Seimas nutarė dėl šio projekto paprašyti Vyriausybės išvados.

Pagal projektą, siūloma ekstremalios situacijos metu dirbantiems pareigūnams mokėti nuo 60 iki 100 proc. jų atlyginimo siekiančius priedus. Priemokos dydį lemtų tokie kriterijai kaip atliekamų funkcijų pobūdis, sudėtingumas, atsakomybės lygmuo, taip pat darbo krūvis ir veiklos mastas. Įstatymo pakeitimą siūloma taikyti nuo karantino Lietuvoje pradžios. Jei Seimas priimtų siūlomas pataisas, tokiu atveju pareigūnai gautų priedus už darbą nuo kovo 14 dienos. Įstatymo pataisų projektą parėmė atstovai iš įvairių Seimo frakcijų: vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė, Mišrios Seimo narių grupės nariai Povilas Urbšys, Rimantas Jonas Dagys, Mindaugas Puidokas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Stasys Tumėnas ir kiti.

A.Ufarto nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 19 d., Antradienis

Seimas pradeda svarstymus, ar drausti palmių aliejų naudoti degalams

urbelionio.jpgSeimas spręs, ar Lietuvoje atsisakyti palmių aliejaus naudojimo biodegalams. Kai kurie parlamentarai sako, kad draudimas palmių aliejų Lietuvoje naudoti degalams perskirstys prekybos biokuro rinką.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kuriomis ketinama apriboti palmių aliejaus naudojimą biokuro gamyboje, keičiant jį rapsų ar saulėgrąžų aliejumi. Už balsavo 57 Seimo nariai, prieš vienas, o susilaikė 28. Toliau pataisas Seimas svarstys birželio 23 dieną.

Idėjos iniciatorė „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad taip siekiama mažinti atogrąžų miškų kirtimus, stabdyti klimato kaitos procesus, tuo metu kritikai teigia, kad šioje srityje kertasi vietinių biokuro žaliavos gamintojų ir ją importuojančių verslininkų interesai.

Tuo tarpu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys pareiškė, kad pataisos teikiamos ne siekiant sumažinti atogrąžų miškų kirtimus, o todėl, kad jų siekia dalis verslo.

P. Urbšio teigimu, pagrindinis vietinio biokuro gamintojas yra buvęs „Lukoil Baltijos“ vadovas Ivanas Paleičikas, kurios šeima dabar kontroliuoja bendrovę „Viada LT“, perėmusią Rusijos „Lukoil“ degalinių valdymą Lietuvoje ir Latvijoje.

„Būtent jis yra suinteresuotas pašalinti konkurentus iš biokuro rinkos Lietuvoje. Būtent nuo jo priklausantys ūkininkai, kurie pelnosi iš parduodamų rapsų jam, daro dabar spaudimą Seimo nariams, kad pataisos būtų priimtos kuo greičiau“, – Seime kalbėjo P. Urbšys.

Pasak P. Urbšio, rapsų auginimas kaip tik prisideda prie aplinkos teršimo.

„Ne man žaliesiems aiškinti, kiek rapsų grūdinių kultūrų paplitimas padidina gamtą teršiančių trąšų naudojimą Lietuvoje“, – teigė parlamentaras.

Jis taip pat pabrėžė, kad palmių aliejus daugiausia naudojamas ne kuro gamyboje, o maisto pramonėje.

T.Urbelionio nuotr.

Skaitykite: https://www.alfa.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 18 d., Pirmadienis

Kaip COVID-19 virusas turėtų koreguoti socialinę politiką

senoliai.jpg

Pandemijos pasekmes pajus didelė dalis šalies piliečių, kuriems reikės valstybės paramos. Į ką derėtų atsižvelgti Vyriausybei, kad nesikartotų 2008-2009 metų krizės pamokos, kurias išgyvenome itin skaudžiai?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo europarlamentarė, buvusi ilgametė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ, Seimo narys Povilas URBŠYS, Kazlų Rūdos meras Mantas VARAŠKA, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Teodoras MEDAISKIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

P.URBŠYS: Akivaizdu, kad virusas Lietuvoje atveria skurdo bedugnę. Jeigu mes galime girtis, kad pas mus bus mažiausiai mirčių, bet po koronaviruso, ko gero, mes būsime labiausiai nuskurdinta valstybė. Nepamirškime, šių metų pradžioje Europos Komisija konstatavo, kad skurdas mūsų valstybėje yra pagrindinė problema, kurią turime spręsti. Šiai dienai mes turime apie 700 tūkst. gyventojų, gyvenančių ties skurdo riba, o iš jų - daugiau nei 300 tūkst. gyvena absoliučiame skurde, t.y., kai vienam gyventojui tenka 240 Eur per mėnesį. Šiuo metu mes stebime, kaip didėja bedarbių skaičius: 2019 m. jų buvo 92 tūkst., šiuo metu jų skaičius artėja prie 200 tūkst. ir man atrodo, kad netrukus peržengs 200 tūkst. ribą. Iš esmės bedarbių skaičius bus panašus į tą, kuris buvo po 2008 m. ekonominės krizės. Kai dabar daug kalbama apie verslo gelbėjimo planus, sveikatos apsaugos sistemos stiprinimą, viskas yra aišku. Bet nesigirdi, tiek prezidentūros lygmeniu, tiek Vyriausybės lygmeniu, galų gale, ir Seimo lygmeniu, kad į šią problemą būtų pradėta žiūrėti sistemiškai. Jau ne kartą buvo baksnota tos pačios Valstybės kontrolės, kad socialinės paramos sistema pas mus yra neefektyvi. Socialinėms paslaugoms kompensuoti metai iš metų panaudojama tik 50 proc. visos skiriamos sumos. O ir minimali suma, kuri pasiekia nuskurdusius gyventojus, tuos 86 proc., gavusius paramą, neužtikrina jų minimalių poreikių. Kai matai, kad iš esmės tie socialiniai dalykai yra labiau panaudojami kaip viešųjų ryšių akcijos priemonės kai kam parodyti savo politinį jautrumą, tuomet tiesiog nusvyra rankos. Praėjusiais metais buvo paskleista žinutė, kai prezidento žmona vizito metu kalbėjosi su Vokietijos prezidento žmona apie skurdo problemas Lietuvoje. Žinutė tikrai jautri ir orientuota pademonstruoti jautrumą. Bet kas po to vyksta? Praktiškai nieko. Paskutinis pavyzdys, kai prezidentas nuotoliniu būdu organizuoja pasitarimą su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis ir su savivaldybių asociacija, svarstydamas žmonių su negalia problemas. Apie jų problemas reikia kalbėti, bet šiandien pagal statistiką labiausiai skurdas vyrauja tarp bedarbių, vienišų žmonių, vienišų tėvų, kurie augina vaikus, ir tik paskui eina pensininkai. Man atrodo, kad reikia žiūrėti ne į kažkokią pažeidžiamą socialinę grupę, bet iš esmės pradėti spręsti tas problemas. Faktas, kad iki šios dienos mūsų sukurta sistema neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių žmonių poreikių. Taip pat nesudaromos sąlygos ta parama pasinaudoti visiems tiems, kuriems ji yra reikalinga, nesudaromos sąlygos žmonėms gauti informaciją, kad jie galėtų pasinaudoti savo teisėmis gauti socialinę paramą. Jeigu kitose valstybėse yra prievolė informuoti gyventoją apie jam priklausančią socialinę paramą, pas mus žmogus tampa vos ne detektyvu, kuris turi tyrinėti ir išgauti iš institucijų, kas jam priklauso. Skandalingas pavyzdys, kai skiriamos pinigų sumos, pašalpos įsidarbinimui. Yra nustatyta, kad 82 proc. asmenų negavo tos pašalpos, kadangi nežinojo, nes neturėjo tokios informacijos. Man atrodo, kad kai kuriais atvejais tai daroma sąmoningai. Sąmoningai yra nuslepiama informacija nuo žmonių, tokiu būdu dirbtinai yra sutaupomos lėšos, kurios galėtų pasiekti žmones ir tada tos lėšos panaudojamos visai kitoms reikmėms.

ELTOS nuotr.

Skaitykite: https://www.respublika.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 1 iš 332