Naujienos

2019 m. Lapkritis mėn. 21 d., Ketvirtadienis

Parlamentarai imasi savo ir kitų biudžetininkų algų didinimo, liko vienas žingsnis

Pinigai

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo inicijuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimas. Kaip numatyta teisės akto pataisose, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinį dydį ketinama didinti nuo 173 iki 176 eurų.

Po svarstymo įstatymo pataisoms pritarė 78 Seimo nariai, 1 buvo prieš, susilaikė 9.

Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis, taikomas valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms, yra 173 eurai. Šį dydį Vyriausybė siūlo 2020 m. padidinti iki 176 eurų.

Socdemas Algirdas Sysas, diskutuodamas dėl įstatymo projekto, tikino apgailestaujantis, kad politikams, parlamentarams, valstybės tarnautojams algos keliamos, jo teigimu, labai nežymiai, nors krizės laikai jau praeityje.

Ketvirtadienį svarstant minėtą įstatymo projektą, Seimui pristatyti ir keli siūlymai teisės akto pataisoms. Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys siūlė didinti biudžetininkų algas, tačiau išskirti Seimo narių, tai yra jų algų padidinimą numatyti kitai parlamento kadencijai.

„Seimo nario alga didėtų 60 eurų. Tai galime numatyti kitai Seimo kadencijai“, – aiškino P. Urbšys.

Seimas jo siūlymui nepritarė. Parlamentas ketvirtadienį taip pat nepritarė Seimo nario Rimanto Jono Dagio iniciatyvai bazinį atlyginimo dydį pakelti iki 178 eurų.

Nuotr. D. Umbraso

Skaitykite: https://www.lrt.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 21 d., Ketvirtadienis

Urbšys siūlo dar daugiau viešumo: transliuoti ir komisijų posėdžius

Urbšys siūlo dar daugiau viešumo: transliuoti ir komisijų posėdžius

Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys siūlo numatyti, kad ne tik komitetų, bet ir komisijų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams ir transliuojami Seimo interneto tinklapyje.

Jis įregistravo tokį pasiūlymą svarstomoms Seimo Statuto pataisoms.

Jeigu Seimas pritartų, būtų įteisinta, kad „komitetų ir komisijų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus uždarus posėdžius. Komitetų ir komisijų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, yra transliuojami Seimo interneto tinklalapyje Seimo valdybos nustatyta tvarka.“

Nuotr. A. Ufarto

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 21 d., Ketvirtadienis

Rusiškų trąšų skandalo tvaikas nedingo – užuot skyrę baudas valdininkai ėmėsi keistų manevrų

P.Urbšys vėl pliekė buvusį politinį bendrakeleivį R.Karbauskį.

Valdžios institucijos neriasi iš kailio dėl aukštų politikų globojamų rusiškų trąšų importuotojų – užuot nubaudę mokesčių išvengti bandžiusias įmones, valdininkai ėmėsi keistų manevrų.

Muitininkai pernai gyrėsi pričiupę rusiškas trąšas į Lietuvą įvežančias šalies įmones, kurios bandė išvengti beveik 8 milijonų eurų antidempingo muitų mokesčio.

Buvo pranešta, kad beveik trečdalį šių mokesčių gali tekti sumokėti Agrokoncernui, kurį valdo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Šios įmonės iš Rusijos įvežtose trąšose amonio nitrato buvo daugiau nei 80 proc., todėl šiems produktams taikomi antidempingo muitai.

Nors po esą sėkmingos muitininkų medžioklės praėjo daugiau nei metai, iždas žadėtų milijonų nesulaukė, o „Lietuvos rytui“ ėmus domėtis, kuo baigėsi valstybės pareigūnų ir verslininkų ginčas, paaiškėjo neįtikėtinų dalykų.


Pasirodo, tiek ikiteisminio tyrimo institucijose, tiek teismuose nagrinėjamos visos bylos dėl trąšų klasifikavimo sustabdytos – laukiama Europos Sąjungos teisingumo teismo (ESTT) išaiškinimo.

 Negana to, į šį teismą dėl galimai neteisingo antidempingo muito taikymo kreipėsi ne rusiškų trąšų importuotojai, bet jų skundų sulaukusi Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės. „Lietuvos ryto“ paklaustas, kodėl pati komisija nesugebėjo išspręsti kilusio ginčo, šios institucijos Skundų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Viktoras Švedas aiškino, kad tarptautinio teismo prašoma priimti prejudicinį sprendimą: „Nenorėjome priskaldyti malkų, nes Europos Sąjungos teisės aktai šiuo klausimu šiek tiek skiriasi.“

„Atrodo, kad rusiškų trąšų tiekėjus jau bandoma ginti pasitelkus ne tik valstybines institucijas, bet ir tarptautinius teismus. To dar nėra buvę.

Net galingiems rusiškų trąšų verslo oligarchams tai nėra pavykę. Prieš keletą metų antidempingo politika nepatenkintos Rusijos įmonės nesėkmingai jau bandė ieškoti teisybės europinėse institucijose.

 Mokestinių ginčų komisija į ESTT kreipiasi tik išimtiniais atvejais. Aišku, tai naudinga rusiškų trąšų gamintojams ir importuotojams, kuriuos siekiama išmazgoti Europos Sąjungos institucijos rankomis.

Paprastai einama visiškai kitu keliu – nustatomi pažeidimai ir skiriamos baudos. Po to, jei nesutinki, gali samdyti advokatus ir kreiptis į teismą. Ieškoti teisybės verslininkams kainuotų daug pinigų, bet kam tos išlaidos, jei gali bylinėtis valstybės sąskaita“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys.

Politikas svarstė, kad tokiam komisijos žingsniui įtakos galėjo turėti į muitininkų akiratį patekusios verslo grupės ryšiai su valdančiaisiais: „Iš pradžių Agrokoncerno savininkas panaudojo savo politinę galią, kad Seime nebūtų tiriami jo verslo sandėriai ir ryšiai, o dabar matome, kad jam tarnauja ir valstybinės institucijos. Šio koncerno atžvilgiu jos yra tarsi paralyžiuotos.“

Nuotr. lrytas.lt koliažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 20 d., Trečiadienis

Panevėžio miesto viešosios bibliotekos 30-metis

Lapkričio 20 d. Panevėžio Muzikiniame teatre vyko Panevėžio miesto viešosios bibliotekos veiklos 30-mečio minėjimas.

Panevėžio miesto centrinė biblioteka su 16 filialų įsteigta 1989 m. sausio 16 d. Nuo jos įkūrimo 27 metus bibliotekos direktore buvo Aurelija Matulevičienė. Nuo 2017 m. bibliotekai vadovauja Loreta Breskienė. Per visus gyvavimo metus biblioteka nuolat kraustėsi į kitas patalpas, gynė vaikų bibliotekų veiklą, dviejuose nugyventuose knygynuose įrengė du naujus padalinius: Smėlynės ir „Židinio“ bibliotekas.

Šiandien miesto bibliotekos filialuose apsilanko 186 tūkst. lankytojų per metus arba vidutiniškai 650 lankytojų per dieną. Projektai „Bibliotekos pažangai“ bei „Prisijungusi Lietuva“ išplėtė interneto prieigą, atnaujino kompiuterinę ir programinę įrangą, leido diegti naujas pažangias paslaugas, išmokė bibliotekininkus įvaldyti naujausias technologija, leido mokyti gyventojus kompiuterinio raštingumo.

Bibliotekoje nuolat vyksta įvairiausi renginiai: vaikų vasaros stovyklos, vaikų ir suaugusiųjų lankytojų klubai, įvairūs gyventojų mokymai, užsiėmimai tėvams su kūdikiais – įprasta šalia tradicinių miesto bibliotekų veiklų. Šiandieninė biblioteka – tai ne tik informacijos, kultūros, švietimo įstaiga, bet ir socialinė institucija. 

„Jūs esate žmonės, darantys tą tylų darbą, be kurio nebūtų tokios kultūros dvasios mūsų mieste. Ačiū jums už kuriamą jaukumą,“ – kalbėjo Povilas Urbšys. Seimo narys įteikė gėlių puokštę bibliotekos direktorei Loretai Breskienei, o bibliotekai – du tomus "Naujosios Romuvos" istorinių fotografijų bei simbolinį Laisvės paveikslą.

2019 m. Lapkritis mėn. 19 d., Antradienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdis, kuriame svarstytas Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektas

Screenshot_2.jpg

Lapkričio 13 d.  vyko Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdis, kuriame svarstytas Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-3847.

Seimo narys Jurgis Razma pateikė pasiūlymą sutrumpinti balsavimo iš anksto laiką nuo 5 dienų iki 2 dienų. Povilas Urbšys nepritaria šiam pasiūlymui, nes rinkimai organizuojami tam, kad rinkėjai galėtų pilnai išreikšti savo valią.

Povilo Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2019 m. Lapkritis mėn. 18 d., Pirmadienis

Konferencija „Diabetas šeimoje“

po.pngLapkričio mėn. 18 d.  Panevėžio miesto savivaldybės salėje vyko konferencija „Diabetas šeimoje“ Pasaulinei diabeto dienai paminėti. Ją organizavo Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Panevėžio diabeto draugija „Viltis“. Konferencijoje paliesta daug svarbių temų, kurios aktualios ne tik sergantiems diabetu. Įdomius statistikos duomenis pateikė Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Indrė Čaikinienė, apie cukrinio diabeto problemas kalbėjo gydytoja endokrinologė, diabeto mokyklos atstovė Raimonda Dūdaitė, vyko linksmoji mankšta, viktorina.

„Kai ištinka liga, tai labiausiai netikėta būna pačiam žmogui. Bet kartu tai tampa išbandymu ir šeimai“, - kalbėjo Povilas Urbšys prisimindamas ką teko patirti, kai sunki liga apsilankė jo šeimoje ir kaip ji suartino. Baigdamas Seimo narys įteikė gėlių puokštę Panevėžio diabeto draugija „Viltis“ pirmininkei Danguolei Kuodienei.

Pasaulyje cukriniu diabetu serga apie 100 mln. žmonių.  Lietuvoje serga per 115 tūkstančių žmonių. Pasak statistikos, Lietuvoje per pastarąjį 50-ies metų laikotarpį oficialus sergančiųjų diabetu skaičius padidėjo net 25 kartus. Manoma, kad dar tiek pat sergančiųjų neregistruota – žmonės šia liga serga patys to nežinodami, nes liga ilgai veikia „slapta“ ir dažnai diagnozuojama pavėluotai. Kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų mūsų šalyje miršta per 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną. Prognozuojama, kad 2030 m. sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius Pasaulyje gali išaugti iki 439 milijonų.

2019 m. Lapkritis mėn. 18 d., Pirmadienis

Kitokia karo prievolės pusė: nepaisant sveikatos problemų, vis tiek šaukiami tarnauti

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Kitokia karo prievolės pusė: nepaisant sveikatos problemų, vis tiek šaukiami tarnauti“"Plokščiapėdystė, iškrypęs stuburas, trumparegystė, nuolatiniai potrauminiai skausmai ir kelis kartus per metus pasireiškianti pūliuojanti angina – tokius savo kliento, pripažinto tinkamu tarnauti, sveikatos sutrikimus įvardija LRT RADIJO kalbintas advokatas Šarūnas Jazukevičius. Jo teigimu, tokių atvejų – ne vienas.

Šiemet dėl vengimo atlikti karinę tarnybą administracine tvarka gali būti nubausti apie septyni tūkstančiai karo prievolininkų. Dalis jų teigia nenorintys metams atsitraukti nuo mokslų, darbų, karjeros bei prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

Seimo nario Povilo Urbšio teigimu, dabartinė tvarka yra ydinga ir supriešina valstybę su jos piliečiais.

Pasak jo, šiemet buvo paskelbti duomenys, kad yra pradėtos įvairios procedūros dėl 7,5 tūkst. asmenų, vengiančių karo tarnybos. „Iš jų 3,6 tūkst. karo prievolininkų įtraukti į ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų asmenų žinybinį registrą. [...]

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad dėl likusiųjų 3,9 tūkst. atliekami administracinių nusižengimų tyrimai ir tikėtina, kad jie bus baudžiami administracine tvarka. [...] Matyti, kad įstatymas veikia didindamas vengiančiųjų atlikti tarnybą skaičių“, – komentuoja P. Urbšys.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

V.Radžiūno nuotr.

2019 m. Lapkritis mėn. 18 d., Pirmadienis

Seimo slenkstis jiems gali būti per aukštas: sumanė ne aukščiau šokti, o įstatyme susikalti kopėčias

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Seimo slenkstis jiems gali būti per aukštas: sumanė ne aukščiau š“"

Lietuvoje gausu norinčių iki kitų metų Seimo rinkimų spėti sukurti naujas partijas, o ir esamos politinės jėgos toli gražu ne visos užtikrintai perkoptų dabartinę 5 proc. rinkėjų balsų ribą, būtiną gauti mandatų parlamente. Todėl likus mažiau nei metams iki balsavimo, Seime skubiai stumiamos pataisos, kaip šią ribą sumažinti. Jų autoriai – tų pačių, ant 5 proc. barjero laviruojančių, partijų atstovai.
Seimo rinkimų įstatymo pataisas, pagal kurias patekti į Seimą ir atgauti rinkimų užstatą būtų lengviau, jau apsvarstė du komitetai. Vienas iš jų siekia dar labiau atverti kelią į parlamentą – ribą partijoms siūlo nuleisti iki 3 proc., o koalicijoms – iki 5. Šis siūlymas gimė parlamentarui Nagliui Puteikiui, kurio vedama koalicija per praėjusius rinkimus nesugebėjo gauti mandatų.
Nepartinis Povilas Urbšys teigė, kad dabar galiojantys barjerai – per aukšti, o mažesni esą paskatintų gyventojus į rinkimus sugužėti aktyviau. „Jeigu mes sumažinam kartelę, mes padidinam galimybę žmogui turėti savo atstovą, už kurį jis balsuotų. [...] Man atrodo, Naglio Puteikio siūlymas yra logiškas“, – teigė jis.
Skaitykite:
https://www.15min.lt/

2019 m. Lapkritis mėn. 17 d., Sekmadienis

Svarstytas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektas

Screenshot_1.jpg

Lapkričio 13 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstytas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektas Nr. 3623 (2).

Siekiant sustiprinti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veikloje diskutuota apie nevyriausybininkų skaičių tarybose. Povilas Urbšys pasisakė už tai, kad būtų didinamas  nevyriausybininkų skaičius Nevyriausybinių organizacijų tarybose.

P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2019 m. Lapkritis mėn. 16 d., Šeštadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstytas Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektas

Screenshot_3.jpg

Lapkričio 13 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstytas Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektas  Nr. 3051 (1). Įstatymo projekte yra siūloma nevyriausybinių organizacijų veiklą priskirti veikloms, kurios nelaikomos lobistine veikla. Seimo narys V. Simulik  pasiūlė tokią pat išimtį taikyti ir asociacijoms. Povilas Urbšys nepritaria, kad verslo asociacijoms būtų taikoma išimtis.

Povilo Urbšio pasisakymą komiteto posėdyje žiūrėkite čia.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 1 iš 308